Į Šiaulius atvykstantis kultinis rašytojas pasidalys prisiminimais apie laiką mūsų mieste

Jokūbo JACOVSKIO nuotr.
Rašytojas Edmundas Malūkas atvyksta į Šiaulius dalyvauti renginyje, parengtame specialiai „Šiaulių naktims“ NETAITAIP.
Rugpjūčio 24 dieną, 21 valandą, Šiaulių kultūros centre vyks unikalus renginys, parengtas specialiai „Šiaulių naktims“, NETAITAIP, jame susitiks kultinis rašytojas Edmundas Malūkas ir muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas, rašytojas ir scenaristas Aleksandras Makejevas.

Net iš Trakų atvykstantys menininkai susirungs originalaus formato renginyje: turės ne tik atsakyti į renginio vedėjos žurnalistės Ligitos Juknevičiūtės klausimus, bet ir pasivaržyti kūrybinėje rungtyje, „pakoreguoti“ vienas kito kūrinius. Renginyje skambės ir muzika, gros grupė Nika Ganga.

O mes paprašėme rašytojo Edmundo Malūko specialiai „Šiaulių kraštui“ ir šiauliečiams atsakyti į keletą klausimų.

– Gerbiamas Edmundai, parašęs ir pristatęs istorinį romaną „Vytauto žemė“, rodos, dingote. Ką šiuo metu veikiate, gal gimsta nauja knyga?

– Šiuo metu intensyviai dirbu savo name Trakuose, ant ežero kranto. Prodiuseris E. Kundreckas pasiūlė man ekranizuoti romaną „Šiukšlyno žmonės“. Ta idėja pasirodė gera, nes pats dalyvausiu kūryboje, rašau scenarijų serialui, kuris pasirodys vienoje televizijoje. Taigi, turiu didžiulį iššūkį ir norą pamatyti savo darbą ekrane. Bet mielai sutikau atvykti į Šiaulius, juk čia irgi mano skaitytojai, pažiūrėsim, ką ten sugalvojo Remigijus Ruokis su Ligita Juknevičiūte. Jie mane filmavo kadaise, laidoje „X klanas“, nuo tada esam bičiuliai.

– Kokie prisiminimai iškyla, išgirdus žodį Šiauliai?

– 1989–1991 m. M. Gorbačiovo pertvarkos metu, kai po žiaurios sovietmečio stagnacijos valdžia plačiai atvėrė vartus piliečių iniciatyvai, verslams, kooperatyvams, atrodė, kad staiga, net žaibiškai, visa Lietuva, tarsi slibinas, snaudė ir blykst! Prabudo! Ypač Šiauliai! Vos per keletą metų žmonės sukaupė didžiulį turtą. Nežinau Šiaulių gatvės pavadinimo, bet „mano akyse“ – buvo laikas, kai išdygo ištisas privačių namų kvartalas. Dūzgė staklės, skubiai reikėjo žaliavų, įrangos, meistrų ir darbininkų. Viską: megztinius, pėdkelnes, kojines, glaudes, net paprasčiausios paklodes, užvalkalus – viską prarijo Rusija.

– Jūs visa tai matėte iš arti? Turėjote būtent Šiauliuose, kaip šiandien sakoma, verslą, o tada tai tiesiog buvo bandymai užsidirbti pinigų? Kodėl Šiauliai?

– Taip, pasirinkau Šiaulius, nes Šiauliai buvo galingos pramonės miestas. Verslams, kooperatyvams buvo leista per gamyklas pirkti žaliavas, įrangą, gaminti bendrą produkciją ir čia Šiauliai ypač pražydo.

Mes net trijuose kooperatyvuose iš Šiaulių odos fabriko odos gaminome įvairiausius diržus, rankines, pavadėlius ir pan. Pirkome popierių, topografinius dažus ir masiškai gaminome šilkografinę produkciją. Net Šiaulių „Elnias“ mums pasiūlė gaminti turistinius, žygio batus. Kaip pradėti gaminti batus nuo nulio? Juokinga, bet pirmai batų porai mums, „bendros“ gamybos produktui, tereikėjo įverti batų raištukus. Visa kita padarė „Elnias“.

– Su verslais viskas aišku, o kokie ankstyvos jaunystės prisiminimai apie Šiaulius? Gal turėjote Šiauliuose kokią simpatiją?

– Kadangi studijavau Kaune, tai mes, Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) trečiakursiai studentai, suorganizavome ir susitikome su Šiaulių pedagoginio instituto trečiakursėmis! Mes – vien vyrai, ten – vien merginos. Uch! Vyko intensyvios kavutės užstalės ir Kaune, ir Šiauliuose. Tuo metu madoj buvo mergaičių pūstos suknutės, o mums reikėjo puoštis klaikiai siauromis kelnėmis. Ir jokio alkoholio! Pamenu, dažytos lūpytės ir svaigūs kvepalai... Šiugžda suknios ir trepsi vyrų batai. Polkos ir valsai. Tango ir bugi vugi! Mus supo azartas, kunkuliuojanti energija ir laisvai banguojanti simpatijų, koketavimo jūra. Kai kam viskas baigėsi tik prisiminimais, o mūsų Algirdas ir mūsų Antanas atšventė vestuves! Ak Šiauliai, tolimi Šiaulių aidai! Kur jūs su buvusia mūsų jaunyste ir godomis? Kur?!

https://kvepalusala.lt/