Naujausios
Nuo Pievų gatvės, vienuolyno garažų iki pašto...
Daugelį metų Tytuvėnų kultūros centras glaudėsi priešais bažnyčią esančiame, bažnyčiai ir priklausančiame mediniame pastate miesto centre. Daugelį metų kalbėta, jog pastatas avarinės būklės – ten pavojinga darbuotojams, o juo labiau žiūrovams, jeigu susirenka daugiau žmonių.
Turistų ir piligrimų gausiai lankomi Tytuvėnai daugelį metų kentė gėdą dėl to, kad 21 amžiuje kultūros centras įsikūręs tokiuose apgailėtinose patalpose.
Ir tiek pat daug metų vis kalbama apie naujo kultūros centro statybą Tytuvėnų mieste. Tačiau tarsi užkeikimas vis atsiranda kokios nors kliūtys.
Iš pradžių Kultūros centrą ketinta statyti Pievų gatvėje, miesto pakraštyje. Tuomet persigalvota, nes pastatas būtų per daug nuošaliai. Nuspręsta statyti centre. Tačiau pasirodė, jog naują statinį įkomponuoti į miesto, kuriame tiek daug kultūros paveldo, kraštovaizdį nėra taip paprasta.
Svarstyta, ar neįkūrus Kultūros centro buvusiuose vienuolyno garažuose. Būtų nušauti du zuikiai. Sutvarkytas kultūros paveldo objektas ir atsirastų patalpos kultūros centrui. Bet paskaičiuota, jog rekonstrukcija labai daug kainuotų, ilgai užsitęstų. Mat, vien archeologiniams tyrimams prireiktų poros metų. Be to, patalpos priklauso bažnyčiai. Taigi kultūros įstaiga čia įsikurtų tik nuomininko teisėmis.
Tuomet žvilgsnis nukrypo į nenaudojamą pašto pastatą, esantį miestelio centre. Nupirktas pastatas. Atlikta nemažai tūkstančių kainavusi galimybių studija. Numatyta paštą sujungti su šalia esančiu mediniu bibliotekos pastatu, rekonstruoti, patalpas praplėsti priestatu ir sukurti šiuolaikišką erdvę kultūrai. Parengtas ir projektas.
Tačiau atsirado iš Tytuvėnų kilusių žinomų žmonių, kurie pasiekė, jog labai prastos būklės bibliotekos, kuriame tarpukariu veikė mokykla, pastatas būtų pripažintas kultūros paveldo objektu. Jo negalima nei griauti, nei bet kaip rekonstruoti. O rekonstruoti pagal visus kultūros paveldo objektams keliamus reikalavimus panašiai kaip ir atstatytam Kelmės dvaro svirnui prireiktų milijono.
Teko pasilikti prie minties rekonstruoti tik paštą. Jame įrengti kuklią žiūrovų salę. O bibliotekos pastatą arba konservuoti, arba panaudoti darbuotojų kabinetams.
Naujas projektas – naujos pastabos
Šiemet, balandžio pradžioje, aptarti Kultūros centro projekto į Tytuvėnus atvyko Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Viktoras Pranckietis, Antanas Čepononis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir ilgą laiką Tytuvėnuose klebonu dirbęs vyskupijos kancleris Rimantas Žoromskis, savivaldybės specialistų ir vadovų, Tytuvėnų seniūnas.
Pristačius projektą Kultūros paveldo direktorius V. Bezaras jį įvertino kritiškai. Kliuvo per ryškios spalvos, aukštingumai, tūriai ir kiti dalykai. Pasiūlyta paieškoti kito pastato, kurio viduje būtų galima įrengti kultūros centrą. Po diskusijų atsisakyta šios minties.
„Kadangi Kultūros paveldo depratamentas turėjo pastabų, šiuo metu projektuotojai koreguoja projektą, atsižvelgdami į reikalavimus, – „Šiaulių kraštui“ situaciją komentavo Kelmės rajono mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Egidijus Ūksas. – Pastatas privalės būti žemesnis, keisis tūriai. Projektui turi pritarti ir KVAD,-as, ir Architektų rūmai. Kelios institucijos turi savus reikalavimus. Ir visus juos reikia suderinti, ieškoti visiems priimtiniausio sprendimo. Tas pastatas tarsi ugnikalnio zonoje.“
Nors dar kyla problemų, E. Ūkso nuomone, pajudėta iš mirties taško. Vicemeras tiki, jog šiemet pavyks aprobuoti projektą, o kitąmet gal galėtų prasidėti ir statybos darbai. Juos finansuoti, veikiausiai, teks iš savivaldybės biudžeto. Galbūt pavyks gauti ir Valstybės investicijų fondo lėšų.
Tytuvėniškiai laukia – nesulaukia kultūros namų
Šiuo metu Tytuvėnų kultūros centras įsikūrė miesto pakraštyje, Durpyno mikrorajone esančiose patalpose. Miesto centre esančias bažnyčiai priklausančias avarines patalpas gautas leidimas griauti.
Tačiau, pasak, Tytuvėnų seniūno Romo Čerkausko, šios patalpos taip pat labiau pritaikytos darbui per karantiną. Yra salė, kurioje tilptų šimas žmonių. Tačiau nėra paaukštinimo scenai. Salė tinka tik repeticijoms. Taigi, patalpų nuoma – tik laikina išeitis.
„Dabar jau nuskaudėjo“
Danguolė ŽUKAUSKIENĖ – Tytuvėnų gimnazijos dailės mokytoja metodininkė:
– Per karantiną, kai visi saugojomės ir laikėmės namų, šiek tiek primiršome Tytuvėnų kultūros centro problemą. Atrodo, kad lyg ir nuskaudėjo tos tytuvėniškių nuotaikos, kai vyko susirinkimas, kuriame buvo pareikšta, jog biblioteka – kultūros paveldo objektas. Nesupratau ir lig šiol nesuprantu, kam laikytis įsikibus tos senos lūšnos. Man kaip eilinei Tytuvėnų gyventojai – tai nesuvokiama. Ir tąsyk į susirinkimą žmonės atėjo, kad pareikštų savo nuomonę. Dauguma buvome už tai, kad įgyvendintų kultūros centro statybos projektą. Bet niekas mūsų nepaisė.
Jei ne tiek trukdžių, gal jau turėtume naują kultūros centrą.
Senosiose, bažnyčiai priklausiusiose kultūros centro patalpose dirbo mano dukra. Kasdien bijodavau, kad lubos neužgriūtų.
Į tokias patalpas nevažiuoja koncertuoti didesni kolektyvai, vaidinti teatrai. O mieste nemažai inteligentų, kurie pasiilgsta kultūros, galimybės praleisti laisvalaikį pagal savo poreikius.
Kai pasižiūri kokios bibliotekos ir kokie kultūros namai kituose miestuose ir miesteliuose, darosi gaila tytuvėniškių. Tokiose patalpose nesurengsi nei paveikslų, nei vaikų piešinių parodos. Pakabindavome paveikslus ant vinių. Vaikams atėjus šokti tekdavo nukabinti, kad nenukristų nuo drebančių sienų. Vaikų piešinius prilipdydavome ant veidrodžių plastilinu.
Nepasiduodame pesimizmui. Ieškome parodoms kitų erdvių. Dažniausia jų atrandame gimnazijoje.
Tačiau labai apmaudu, kad žinomi, piligrimų ir turistų lankomi Tytuvėnai jau ne vieną dešimtmetį neišsprendžia tokios elementarios kultūros centro problemos.
„Tai nepagarba gyventojams“
Nijolė SAIMININKIENĖ – Tytuvėnuose gyvenanti Šiaulių „Polifonijos“ choro vadovė, Tytuvėnų festivalio įkūrėja ir Všį „Tytuvėnų festivalis“ steigėja:
– Nuo 2007 metų gyvenu Tytuvėnuose. Ir visą tą laiką statyti kultūros centrą tik žadama. Mačiau ne vieną projektą. Bet toliau popieriaus taip ir nenueinama. Tai nepagarba kultūros darbuotojams ir Tytuvėnų gyventojams. Politikų elgesys gyventojų atžvilgiu – nepadorus.
Suprantu, jog reikia įsiklausyti į paveldosaugininkų, architektų ir kitų specialistų reikalavimus. Bet neretai į procesą įsikiša ir politikai, kurie mano esantys ekspertai visais klausimais. Taip nėra. Kita vertus, politikai turėtų numatyti, kuo virs jų nuolatiniai galutinio sprendimo atidėliojimai. O jie virsta netinkamu kultūros paslaugų teikimu visuomenei. Ar politikai šito siekia – dirbti netinkamai?
Mano akyse jau keturiolika metų Tytuvėnų kultūros centro statybos procesai tik stabdomi.
O ką daryti gyventojams? Tytuvėnų kultūros centrui priklauso rūpintis ne tik miesto, bet ir aplinkinių kaimų kultūra. Juk šiandien taip garsiai kalbama apie lygias galimybes, apie atskirties tarp miesto ir regiono mažinimą. O kokias galimybes semtis kultūros kultūringoje ir tik tam pritaikytoje aplinkoje turi aplinkinių kaimų ir tų pačių Tytuvėnų gyventojai? Pažiūrėkim, kaip atrodo regioninis parkas, vienuolynas ir kaip kultūros centras? Kaip kokie neturtingi giminaičiai...
Tada jau sudėtinga ir profesionalų teatrą (o teatrai dabar turi daug specialiai gastrolėms regionuose pritaikytų spektaklių), ir muzikus pasikviesti.
Vasarą Tytuvėnų festivalis drioksteli. Bet drioksteli kelis kartus, ir vėl žmonės gyvena toje apgailėtinoje padėtyje, kur nei tinkamų repeticijų salių, nei konkrečiom veiklom deramai pritaikytų patalpų nėra. Viskas laikinai, viskas – pliku entuziazmu. Tai kiek gi galima?
Provincijos žmogui reikia kultūros arti. Reikia laisvalaikio, kai galėtų ir pats padainuoti, pašokti, suvaidinti, parodoje dalyvauti. Dirbantis žmogus neturi kada važinėti į didmiesčius, bet kultūros poreikis, ištaikius laisvesnę minutę, turi būti patenkintas. O koks profesionalus kolektyvas gali atvažiuoti šaltu metų laiku, kai pasirodymui nėra tinkamų sąlygų?
Kiek gyvenu Tytuvėnuose, tiek laukiu naujo kultūros centro. Žinokit, jau praradau viltį...
„Trūksta geranoriškumo“
Romas ČERKAUSKAS – Tytuvėnų seniūnas:
– Tytuvėnai švęs 725 metų jubiliejų. Kaip tytuvėniškiams atstovaujantis žmogus apgailestauju, kad vis dar nėra ir artimiausiu metu nebus padoraus kultūros centro pastato.
Nepuošia miesto ir apšiuręs pašto pastatas. Norėtųsi sutvarkyti greičiau. Bet projektuotojams iki šiol tenka koreguoti projektą.
Mano akimis, šiek tiek trūksta ir specialistų geranoriškumo. Kiekvienas turi savo nuomonę. Taip ir ne kitaip. Kiekvienas nori būti teisus.
Jei nebūtų tų nuomonių skirtumo, gal jau seniai Tytuvėnuose būtų stovėjęs kultūros centras.
Vieta Pievų gatvėje prie turgaus netiko daliai gyventojų ir kai kuriems valdininkams. Apsisprendėme dėl pašto – atsirado naujas šašas tarpukario laikų mokyklos pastatas, kuriame šiuo metu įsikūrusi biblioteka.
Net ir dabar, kai jau seniai nuspręsta nekurti kultūros centro vienuolyno ūkiniuose pastatuose, vėl grįžtama prie to paties klausimo.
Jeigu kurtume vienuolyne, kultūros centro lauktume dar mažiausiai dešimt metų.
Galbūt kada nors bus sutvarkyti ir vienuolyno ūkiniai pastatai. Bet tos erdvės labiau tiks parodų galerijai, piligrimų apgyvendinimui. Bet ne kultūros renginiams.
