Susitiko su išradinguoju Šiaulių menininku

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas pa­sa­kojo ir apie sa­vo kur­tus že­mai­tiš­kus pi­ni­gus „li­tau­rus“, ku­rie taip pat bu­vo eks­po­nuo­ja­mi vie­na­me iš sten­dų.
Penk­ta­die­nį Jo­niš­kio krep­ši­nio mu­zie­ju­je vy­ko su­si­ti­ki­mas su šiau­lie­čiu di­zai­ne­riu, kul­tū­ros istoriku–mėgėju, kraš­to­ty­ri­nin­ku, Šiau­lių mies­to vi­suo­me­nės vei­kė­ju Vi­liu­mi Pu­ro­nu. Su­si­rin­ku­sie­ji iš­gir­do daug įdo­mių fak­tų apie sve­čio kū­ri­nius, be to, vi­si bu­vo pa­vai­šin­ti ba­jo­riš­ku val­giu „ve­reš­čia­ku“, pa­ga­min­tu pa­gal V. Pu­ro­no ap­tik­tą re­cep­tą.

Į Krep­ši­nio mu­zie­jų atė­ju­sius jo­niš­kie­čius pa­si­ti­ko ko­ri­do­riu­je iš­ri­kiuo­ti sten­dai su di­zai­ne­rio Vi­liaus Pu­ro­no dar­bais, ku­riuos jis pa­ko­men­ta­vo, įpin­da­mas įdo­mių fak­tų bei pa­pa­sa­ko­da­mas su jais su­si­ju­sių is­to­ri­jų.

Tai ir gar­sio­ji skulp­tū­ra „Penk­ta­sis kė­li­nys“, sto­vė­ju­si prie Šiau­lių are­nos ir val­di­nin­kų pa­stan­go­mis iš­kel­din­ta, o šiuo me­tu priim­ta Bai­so­ga­lo­je, ant na­mų sto­gų „laks­tan­tys“ di­zai­ne­rio su­kur­ti ka­ti­nai, ku­rių ka­dai­se už­si­gei­dė vie­na ame­ri­kie­tė, bet ta­ry­bi­niai val­di­nin­kai „ne­lei­do net brė­ži­niais da­lin­tis su ka­pi­ta­lis­tais“, ir Šiau­lių her­bas, at­si­dū­ręs Gi­ne­so re­kor­dų kny­go­je, – di­džiau­sias dau­giau kaip 29 kvad­ra­ti­nių met­rų her­bas sie­no­je, ir Lie­tu­vos tūks­tant­me­čiui skir­ti suo­liu­kai su fun­da­to­rių pa­var­dė­mis.

Dar že­mai­tiš­ki li­tai – „li­tau­rai“, dėl ku­rių kaž­ko­kiais ke­liais pa­sie­ku­sių So­vie­tų Są­jun­gos sos­ti­nę, į Šiau­lių „Tit­na­go“ spaus­tu­vę bu­vo at­vy­kę aiš­kin­tis aukš­ti val­di­nin­kai iš Mask­vos. Bet grį­žo at­gal nie­ko ne­pe­šę, nes Vi­lius Pu­ro­nas paaiš­ki­no, kad įsta­ty­mai drau­džia pa­dirb­ti rub­lius, bet kad ne­ga­li­ma ga­min­ti pi­ni­gų ap­skri­tai – nie­kur to­kio žo­džio nė­ra įra­šy­ta.

V. Pu­ro­nas sa­kė, kad kai kas jo dar­bus va­di­na ki­ču, bet es­mė ne for­ma, o tu­ri­nys, jis kvie­čia mą­sy­ti ir pa­žin­ti is­to­ri­ją. Kad ir vi­siems ži­no­ma "Ge­le­ži­nė la­pė" prie Tal­kšos eže­ro at­si­ra­do ne šiaip. Le­gen­do­je apie Vil­niaus įkū­ri­mą mi­ni­mas vil­kas. O štai Šiau­liuo­se at­si­du­ria La­pė. Ar­ba – mies­to laik­ro­dy­je trūks­ta skai­čiaus „9“, yra tik „3“, „6“ ir „12“. Ko­dėl? Nes Šiau­liai įkur­ti 1236 me­tais.

Jo­niš­kie­čiai klau­sė­si ne tik įdo­mių sve­čio is­to­ri­jų, bet ir pa­si­vai­ši­no šiau­lie­čių ka­vi­nės „Pres­to“ pa­gal V. Pu­ro­no su­ras­tą re­cep­tą at­kur­tą ir pa­ruoš­tą ba­jo­riš­ką pa­tie­ka­lą „ve­reš­čia­ką“, ku­ria­me do­mi­na­vo deš­ra ir svo­gū­nai.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.