Palaidotas Papilės senkapis

Sun­kias­vo­riais sunk­ve­ži­miais ant sen­ka­pio pri­vež­ta že­mių, ku­rios nu­kas­tos Pa­pi­lės cent­ri­nė­je da­ly­je, ėmu­sis re­mon­tuo­ti gat­ves, klo­ti nau­jus ša­li­gat­vius.

Sta­ty­bi­nin­kai džiau­gė­si, kad pa­to­gu ne­to­li ga­ben­ti at­lie­kas.

Kai pa­pil­ta ce­men­ti­nių du­že­nų – pa­pi­lė­niš­kiai neišt­vė­rė. Krei­pė­si į se­niū­ni­ją dėl ne­pa­gar­bos pro­tė­vių pa­lai­kams.

Sta­ty­bi­nin­kai iš­ve­žė sta­ty­bi­nį lau­žą. Paaiš­ki­no, kad sen­ka­pis te­bu­vo lai­ki­na at­lie­kų san­dė­lia­vi­mo vie­ta.

Li­ko de­šim­tys to­nų mo­lin­go grun­to, ku­ria­me ne­ma­žai ak­me­nų. Iš­ly­gin­ta trak­to­riais. Sen­ka­pis vie­to­mis paaukš­tė­jo dau­giau kaip met­ru.

Pa­pi­lės se­niū­nas An­ta­nas Vai­čius mo­ty­va­vo, kad pa­si­rū­pin­ta, kaip sen­ka­pį ge­riau pri­žiū­rė­ti. Iki šiol truk­dė dau­gy­bė duo­bių.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to pa­vel­do­sau­gos rei­ka­lams An­ta­no Ga­ba­lio tei­gi­mu, lei­di­mą iš­ly­gin­ti vie­to­vės rel­je­fą prieš ke­le­tą me­tų da­vė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ir Moks­li­nės ar­cheo­lo­gi­jos ko­mi­si­jos at­sto­vai.

"Aš ne­sup­ran­tu, kas ne­pa­tin­ka: da­rom, ly­gi­nam, kad bū­tų pa­to­gu pjau­ti žo­lę", – ste­bė­si A. Ga­ba­lis.

"Sen­ka­pis yra ne vien am­ži­no­jo poil­sio vie­ta, bet kul­tū­ros ver­ty­bė – tad ar pri­tin­ka ant jos vers­ti že­mes", – "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė Pa­pi­lės sen­bu­viai.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tės So­na­tos Su­ko­žaus­kie­nės tei­gi­mu, pa­gal ti­pi­nius reg­la­men­tus ga­li­ma to­kia ka­pi­ny­no prie­žiū­ra. Ta­čiau bū­ti­na "lai­ky­tis kuo ma­žes­nės vib­ra­ci­jos". Tam, kad esan­tys ka­pai ne­nu­ken­tė­tų.

VII – XII am­žių sen­ka­pis 1992 me­tais per­va­din­tas Pa­pi­lės ka­pi­ny­nu, api­man­čiu dau­giau kaip hek­ta­rą.

1954 ir 2013 me­tais ar­cheo­lo­gai iš­ty­rė apie 200 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­tą. Pir­mie­ji ka­si­nė­to­jai ap­ti­ko 16 griau­ti­nių ka­pų, šia­me de­šimt­me­ty­je – dar ke­lio­li­ka.

Nau­jau­si ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai bu­vo už­sa­ky­ti, kai vie­nas pa­pi­lė­niš­kis kas­tu­vu ka­si­nė­da­mas že­mę sa­vo kie­me iš­rau­sė žmo­gaus kau­lų.

Vie­ti­niai ne­no­riai pa­sa­ko­ja apie sta­ty­bų lai­kais ras­tas ne vien pa­lai­kų lie­ka­nas, bet ir se­no­vės ar­ti­fak­tų.

Ofi­cia­liai už­fik­suo­ta, kad Pa­pi­lės ka­pi­ny­ne ras­ta apie pu­sant­ro šim­to ar­cheo­lo­gi­nių dir­bi­nių, bū­din­gų žiem­ga­liams. Tai ge­le­ži­nių įmo­vi­nių kir­vu­kų ir ie­čių ant­ga­lių, ylų, pla­čių­jų ko­vos pei­lių. Ne­ma­žai smeig­tu­kų kry­ži­nė­mis gal­vu­tė­mis, įvi­ji­nių apy­ran­kių ir ki­to­kių pa­puo­ša­lų.

Vie­na­me ka­pe ras­ta dau­giau kaip 20 svei­kų srai­gių kriauk­le­lių ir dar ne­ma­žai jų su­tru­pė­ju­sių – to­kiais vė­ri­niais mo­te­rys puoš­da­vo­si. Anot moks­li­nin­kų, In­di­jos van­de­ny­no pa­kran­tė­se su­ren­ka­mo­mis kriauk­le­lė­mis pre­kiau­ta In­di­jo­je ir Per­si­jo­je X - XIII am­žiais.

Ki­ta­me ka­pe ap­tik­tas bron­zi­nis pa­ka­bu­tis, vaiz­duo­jan­tis žir­gą.

Vie­nas ver­tin­giau­sių ra­di­nių – trum­pas pla­tus me­ta­li­nis VII am­žiaus ka­la­vi­jas.

Daug ra­di­nių pa­te­ko į Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jų. Nu­ke­lia­vo ir iki Var­šu­vos, Vil­niaus, Kau­no bei ki­tų mu­zie­jų. Li­kę ir ra­jo­ne – Pa­pi­lės mo­kyk­los mu­zie­ju­je, Ak­me­nės kraš­to mu­zie­ju­je.