Naujausios
Sunkiasvoriais sunkvežimiais ant senkapio privežta žemių, kurios nukastos Papilės centrinėje dalyje, ėmusis remontuoti gatves, kloti naujus šaligatvius.
Statybininkai džiaugėsi, kad patogu netoli gabenti atliekas.
Kai papilta cementinių duženų – papilėniškiai neištvėrė. Kreipėsi į seniūniją dėl nepagarbos protėvių palaikams.
Statybininkai išvežė statybinį laužą. Paaiškino, kad senkapis tebuvo laikina atliekų sandėliavimo vieta.
Liko dešimtys tonų molingo grunto, kuriame nemažai akmenų. Išlyginta traktoriais. Senkapis vietomis paaukštėjo daugiau kaip metru.
Papilės seniūnas Antanas Vaičius motyvavo, kad pasirūpinta, kaip senkapį geriau prižiūrėti. Iki šiol trukdė daugybė duobių.
Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto paveldosaugos reikalams Antano Gabalio teigimu, leidimą išlyginti vietovės reljefą prieš keletą metų davė Kultūros paveldo departamento ir Mokslinės archeologijos komisijos atstovai.
"Aš nesuprantu, kas nepatinka: darom, lyginam, kad būtų patogu pjauti žolę", – stebėsi A. Gabalis.
"Senkapis yra ne vien amžinojo poilsio vieta, bet kultūros vertybė – tad ar pritinka ant jos versti žemes", – "Šiaulių kraštui" sakė Papilės senbuviai.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausioji specialistės Sonatos Sukožauskienės teigimu, pagal tipinius reglamentus galima tokia kapinyno priežiūra. Tačiau būtina "laikytis kuo mažesnės vibracijos". Tam, kad esantys kapai nenukentėtų.
VII – XII amžių senkapis 1992 metais pervadintas Papilės kapinynu, apimančiu daugiau kaip hektarą.
1954 ir 2013 metais archeologai ištyrė apie 200 kvadratinių metrų plotą. Pirmieji kasinėtojai aptiko 16 griautinių kapų, šiame dešimtmetyje – dar keliolika.
Naujausi archeologiniai tyrimai buvo užsakyti, kai vienas papilėniškis kastuvu kasinėdamas žemę savo kieme išrausė žmogaus kaulų.
Vietiniai nenoriai pasakoja apie statybų laikais rastas ne vien palaikų liekanas, bet ir senovės artifaktų.
Oficialiai užfiksuota, kad Papilės kapinyne rasta apie pusantro šimto archeologinių dirbinių, būdingų žiemgaliams. Tai geležinių įmovinių kirvukų ir iečių antgalių, ylų, plačiųjų kovos peilių. Nemažai smeigtukų kryžinėmis galvutėmis, įvijinių apyrankių ir kitokių papuošalų.
Viename kape rasta daugiau kaip 20 sveikų sraigių kriauklelių ir dar nemažai jų sutrupėjusių – tokiais vėriniais moterys puošdavosi. Anot mokslininkų, Indijos vandenyno pakrantėse surenkamomis kriauklelėmis prekiauta Indijoje ir Persijoje X - XIII amžiais.
Kitame kape aptiktas bronzinis pakabutis, vaizduojantis žirgą.
Vienas vertingiausių radinių – trumpas platus metalinis VII amžiaus kalavijas.
Daug radinių pateko į Šiaulių "Aušros" muziejų. Nukeliavo ir iki Varšuvos, Vilniaus, Kauno bei kitų muziejų. Likę ir rajone – Papilės mokyklos muziejuje, Akmenės krašto muziejuje.