Naujausios
Patalpų išvalymas – 45 tūkstančiai eurų
Po gaisro, kai tik gaisro priežastis tiriantys ekspertai leido naudotis patalpomis, jos buvo išvalytos.
Suodžiai, nukritusios apdegusios konstrukcijos, sugadintos visos didžiosios salės kėdės. Visa tai reikėjo išvalyti ir išvežti. Už patalpų išvalymą tuo užsiimančiai įmonei teko sumokėti 42 tūkstančius eurų. Dar tris tūkstančius kainavo saviveiklininkų drabužių išvalymas.
„Samdėm įmonę. Panaudojome savo biudžeto ir už salės nuomą sukauptas lėšas. Padeda ir Savivaldybė. Net negalėjome įsivaizduoti, kad gali taip brangiai kainuoti kad ir kelių šimtų sugadintų kėdžių išvežimas. Tam reikėjo specialių konteinerių, – apgailestauja Kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas. – Patalpas taip pat reikėjo valyti, išvežti nuolaužas, išvalyti sienas nuo suodžių, kad nebetvyrotų gaisro kvapas ir galėtume dirbti.“
A. Arlauskas džiaugiasi, jog liepsnos nepasiekė ant kultūros centro stogo įrengtų saulės baterijų. Nuo karščio išsilydė tik 20 metrų kabelio. Jį nesudėtinga pakeisti.
Gaisro priežastys kol kas – neaiškios
Tikslesnės gaisro priežasties kol kas nepavyko nustatyti. Preliminariais duomenimis, jis kilo dėl elektros instaliacijos, galbūt nuo trumpojo sujungimo. Užsidegė laidų izoliacija, po to ugnis persimetė į šiltinimo medžiagas. Gaisrinių tyrimų centro ekspertų išvados kol kas negautos.
Šiuo metu vykdoma apklausa dėl ekspertizės, kuri nustatytų, ar nepažeistos pastato nešančios konstrukcijos ir stogas. O tuomet bus ieškoma lėšų remontui.
Kaip jau rašyta „Šiaulių krašte“, pastatas nebuvo apdraustas, nes renovuotų patalpų nebuvo priėmusi komisija.
Kultūros centro renovacijos projektas buvo parengtas 2008 metais. Per dešimtmetį, kol vyko renovacija, kai kurie reikalavimai keitėsi. Todėl priešgaisrinės saugos specialistams kliuvo kai kurie dalykai.
A. Arlauskas pasakoja, jog kai kuriuos trūkumus stengėsi taisyti patys. Per pandemiją visą pusmetį darbuotojai nedegiomis plokštėmis „aprenginėjo“ J. Liaudanskio galerijos kolonas.
Tačiau kai kurių dalykų nebuvo įmanoma pakeisti. Trejus metus bandyta „priduoti“ komisijai, bet nepavyko. Dėl pastato priėmimo ketinta kreiptis į teismą, tačiau nuspręsta, jog išmintingiau nekelti konfliktų. Viliamasi, jog po naujos rekonstrukcijos pastatą komisija priims.
Renginiai ir koncertai vyks Profesinio rengimo centro salėje
Šiuo metu Kelmės kultūros centre vyksta įprastas gyvenimas. Kadangi Juozo Liaudanskio galerija, Amatų centras ir darbuotojų kabinetai išliko ugnies nepaliesti, čia galima darbuotis.
Vyksta repeticijos ir Mažajame teatre. Jo patalpos buvo sulietos, bet išvalius ir išdžiovinus, tiek salė, tiek kavinė ir kitos patalpos atgavo pirmykštę išvaizdą. Netrukus turėtų įvykti premjera.
Vyksta ir meno kolektyvų repeticijos. Tam panaudojami vestibiuliai, didesni kabinetai, dalis repeticijų vyksta mokyklose.
„Gaila, kad praradome salę, – mintimis dalijasi A. Arlauskas. – Atvykę šalies kolektyvai mokėdavo nuomą už salę. Jeigu susirinkdavo pilna salė žiūrovų, Kultūros centrui atitekdavo apie penktadalis už parduotus bilietus surinktos sumos. Salę arba fojė nuomodavosi politinės partijos, vykdavo įvairūs renginiai, susirinkimai. Už nuomą buvo mokama pagal savivaldybės nustatytą valandinį įkainį. Lėšas galėdavome panaudoti prekėms, transportui, užkaišyti kitas biudžeto skyles.“
Šiuo metu panaudojamos kitos Kelmės mieste esančios salės. Valstybinės šventės minėtos Kelmės krašto muziejaus ir Algirdo Lipeikos meno mokyklos salėse.
Didesniems renginiams ir atvykstančiųjų kolektyvų spektakliams bei koncertams šiuo metu ruošiama 350 vietų Kelmės profesinio rengimo centro salė.
Kultūros centras kuo galėdamas prisideda prie salės įrengimo, atidavė dalį iki renovacijos turėtų kėdžių, užuolaidų ir kitų dalykų. Tikimasi, jog į Kelmę netrukus vėl galės važiuoti atlikėjai.
