Naujausios
Ekologinės nelaimės pamokos: sugrįžta tarsi į sovietmetį
Ekstremalioji situacija dėl užteršto Petraičių tvenkinio ir Obelės upės atšaukta. Tyrimai rodo, kad tvenkinio bei upės vanduo – jau normalus, ekologinę katastrofą išgyvenusioms žuvims grėsmės nebėra. Pavojaus nebeliko, tačiau neatsakytų klausimų, neišspręstų problemų šleifas tebesivelka. Kokias pamokas ekstremalioji situacija davė visų lygių institucijoms, svarstyta išvažiuojamajame posėdyje, kurį Pakruojyje surengė Seimo laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės nariai. Diskusijose padaryta išvada, kad trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų. O kad panašios nelaimės nepasikartotų – reikia keisti teisės aktus.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Tvenkinys bus stebimas
Sprendimas atšaukti ekstremalią situaciją priimtas po išvažiuojamojo Seimo laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės posėdžio.
Ekstremalios situacijos vadovas, Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Gediminas Cinkutis informavo: vandens rūgštingumas ir jame ištirpusio deguonies kiekis tiek Petraičių tvenkinyje, tiek Obelės upėje – normalus. Upėje nebesusidaro putos.
Petraičių tvenkinyje nebematyti nugaišusių žuvų. Jų pastarosiomis savaitėmis buvo surinkta ir utilizuota apie keturias tonas.
Atšaukus ekstremalią situaciją, Pakruojo ugniagesiai gelbėtojai nuėmė užtvaras, kelias savaites naudotas Obelėje kylančioms teršalų putoms sulaikyti. Gelbėtojų bei talkininkų surinktos putos laikomos nenaudojamoje betonuotoje duobėje netoli Obelės. Atvira duobė pripildyta beveik iki viršaus.
Ar smarkiau palijus, tirpstant sniegui nežinomi teršalai iš jos vėl nepasklis į aplinką?
Anot G. Cinkučio, Petraičių apylinkės nepaliekamos be priežiūros – kartą per savaitę bus imami vandens mėginiai tyrimams, stebima aplinka. Kilus grėsmei iš duobės išsilieti putoms, bus ieškoma kitos vietos joms laikyti.
Skaičiuojami ekologinės katastrofos padaryti nuostoliai. Negalutiniais duomenimis, taršos išgaišintos žuvys vertinamos 48 tūkstančiais eurų, gelbėjimo darbams panaudota apie 4 tūkstančius eurų. Dar tebeskaičiuojama, kokia žala aplinkai padaryta, užteršus tvenkinio ir upių vandenis.
G. Cinkučio teigimu, visą taršos žalą bus galima įvertinti pavasarį – ji gali būti didesnė nei skaičiuojama šiuo metu.
Dėl ekologinės katastrofos padarinių Pakruojo rajono Savivaldybė kreipėsi į Šiaulių prokuratūrą, prašydama apginti viešąjį interesą. Prašyme patirti nuostoliai nenurodyti.
Trūksta bendradarbiavimo
Išvažiuojamajame posėdyje Parlamentarai Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Antanas Matulas ir Vitalijus Gailius, Šiaulių apskrities savivaldybių, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei Aplinkos ministerijos ir jos padalinių atstovai išklausė informaciją apie gaisro gesinimą UAB „Gairelita“ ir vėlesnius įvykius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis ugniagesių veiksmus tramdant milžinišką gaisrą vadino idealiais. Šiai institucijai svarbiausi kriterijai – nežuvo ir nebuvo sužeisti žmonės, išsaugoti netoli gaisro esantys pastatai. Anot pavaduotojo, apie vandens nutekėjimą tomis dienomis negalvota.
Tiek aplinkosaugininkai, tiek ugniagesiai gelbėtojai tvirtino, kad veikė pagal įstatymus. Kiekviena pusė turėjo segtuvus dokumentų.
Pakruojo meras Saulius Gegieckas tų dienų padėtį komentavo: skubėta ne ieškoti išeities, o iš anksto apsiginti dokumentais, kad, neduok Dieve, kas neliktų kaltas...
Pakruojo savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė, Savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė, komisijos nariai posėdžio metu ne kartą teigė – trūko informacijos (nežinota, net kas nutarta Aplinkos ministerijos posėdžiuose, vykusiuose dėl gaisro padarinių), darbą gaišino ilgas susirašinėjimas.
„Šiaulių kraštui“ V. Gailius sakė pastebėjęs, kad ir ekstremalios situacijos metu, ir išvažiuojamajame posėdyje trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų.
Vieni – prieš teršalus „vaiduoklius“
V. Kurkulis informavo, jog gesinant gaisrą „Gairelitoje“ buvo naudojama rusiška putas sudaranti priemonė „TEAC“, pagaminta prieš trylika metų. Ji vasarą perimta iš įmonės, dirbusios uždaromoje Visagino atominėje elektrinėje. Anot V. Kurkulio, ši priemonė yra biologiškai suyranti, nors ir lėčiau (per 27 dienas), nei gaisre taip pat naudota šiuolaikiška europietiška „STHAMEX F-15“, kurios suirimo periodas beveik tris kartus trumpesnis.
Europietiškosios medžiagos „Gairelitoje“ sunaudota apie septynias tonas, rusiškos – kelis kartus daugiau. Teoriškai netgi pastaroji turėjo visiškai suirti jau lapkričio pradžioje.
Tačiau Pakruojo ugniagesiai gelbėtojai bei jiems talkininkaujantys žmonės chemikalais užterštas putas iš Obelės upės rinko iki lapkričio pabaigos. Šis būdas padėjo mažinti taršą. Teršalai pasiekė ir Kruoją.
Putų rinkimas buvo priemonė, padiktuota visą ekstremalios situacijos laiką lydėjusią nežinomybę: kuo užterštas vanduo, tekantis iš gaisravietės, užnuodijęs Petraičių tvenkinį ir Obelę? Kaip ši tarša gali atsiliepti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai?
Anot V. Kurkulio, dar spalio 21-ąją buvę informuota, kad reiktų ištirti, ar vanduo neužterštas fenoliu, formaldehidu, dioksinu bei kitais chemikalais.
Pakruojo savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė Daiva Rocienė „Pakruojo kraštui“ sakė gerai įsiminusi spalio 21-osios posėdį. Suvažiavęs būrys aukšto rango valdininkų ir prasidėjusios šnekos, kas kokį popierių parašė ir kas surašė ar nesurašė atsakymo...
„Apie minėtas chemines medžiagas posėdžio įraše negirdėti – specialiai tą įrašą išklausiau. Negi specialistams buvo neįmanoma bent elektroniniu paštu informuoti, kokių teršalų ieškoti reikia?! Tai dabar, kaip sakoma, jau po mūšio gaisrininkai kardais mojuoja, tikina, kad informavę... Kur gaisro gesinimo dienomis buvo Radviliškio aplinkosaugininkai, kodėl visais įmanomais būdais neperspėjo – ruoškitės, pas jus didelė bėda ateina?“ – D. Rocienė sakė iki šiol negalinti įveikti pasipiktinimo, kad pakruojiečiai buvo palikti vieni kovoti su nežinomais teršalais, tarsi su vaiduokliais.
Reikės pakeitimų
Išvažiuojamajame Seimo narių posėdyje diskutuota, kaip ateityje išvengti panašių nelaimių.
Seimo narys S. Tumėnas priminė, kiek grėsmingų ekologinių „bombikių“ yra: Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose. Parlamentaro nuomone, reikia teisinių saugiklių, kad šioms grėsmėms suvaldyti.
Pastebėta, kad „bombikių“ netrūksta visoje šalyje. Panašių į UAB „Gairelita“, kuri po kelis kartus per metus buvo baudžiama už priešgaisrinių taisyklių pažeidimus, tačiau reikalavimų pažeidimus ištaisyti nepaisė.
Diskusijos dalyviai padarė išvadą, jog reikia keisti kai kuriuos teisės aktus, kad būtų realios priemonės priversti pažeidėjus susitvarkyti.
Pamoka ir vertinimai
D. Rocienė svarbiausia šios ekstremalios situacijos pamoka vadina perspėjimo svarbą. Nes nors ne visada galima nelaimės išvengti, bet pasiruošus įmanoma ją bent sušvelninti. Teršalams iš Petraičių tvenkinio upėmis sklindant link Pakruojo, specialistė savo iniciatyva apie galimą grėsmę perspėjo Pasvalio savivaldybę.
„Paskui klausia manęs – ko pasvaliečiai išsigando? O kolegos Pasvalyje tiesiog prevenciškai ėmė stebėti vandenis, atplaukiančius iš Pakruojo rajono“, – sakė D. Rocienė.
„Pakruojo krašto“ puslapiuose žinias apie ekologinę katastrofą sekę skaitytojai redakcijai komentavo pasijutę tarsi būtų sugrįžta į sovietmetį: aplinka nuodijama nežinia kokiais chemikalais, o informacija nuo vietos žmonių ir valdžios slepiama.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Seimo nariai (iš kairės) Arūnas Gumuliauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Vitalijus Gailius ir Antanas Matulas su savivaldybių ir institucijų atstovais diskutavo, kaip ateityje išvengti didelių ekologinių nelaimių.
Seimo narys Stasys Tumėnas (kairėje) siūlė įvesti teisinius saugiklius grėsminga gamyba užsiimančioms įmonėms. Šalia – Šiaulių meras Artūras Visockas.
Pakruojo savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė Daiva Rocienė su V. Kurkuliu aiškinosi, kada informacija apie numanomus teršalus buvo pateikta. Ekstremaliosios komisijos darbe dalyvavusi specialistė jos neturi.
Gedimino CINKUČIO nuotr.
Užterštų putų pririnkta beveik pilna duobė.