Dailininkas pasakoja miesto istoriją

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad Egi­di­jaus God­liaus­ko žvilgs­nis šį­kart nu­kry­po į Jo­niš­kio ur­ba­nis­ti­nį pa­vel­dą.
Jo­niš­kio Bal­to­ji si­na­go­ga nu­švi­to ryš­kio­mis ru­dens spal­vo­mis – dai­li­nin­kas Egi­di­jus God­liaus­kas pa­kvie­tė jau į šeš­tą šiais me­tais per­so­na­li­nę pa­ro­dą „Jo­niš­kio pei­za­žai 2“, ku­ria at­si­skai­tė už sa­vi­val­dy­bės skir­tą sti­pen­di­ją. 25-iuo­se pa­veiks­luo­se prieš lan­ky­to­jų akis mies­tas sa­vi­tai at­si­sklei­džia per kas­dien re­gi­mus pa­sta­tus, pro ku­riuos žmo­nės pra­bė­ga ne­pas­te­bė­da­mi spal­vų, eks­ter­je­ro de­ta­lių ir der­mės, per gam­tos pėd­sa­kus mies­te, pa­mirš­tus, kai ku­riuos gal­būt ir „rim­tos kos­me­ti­kos“ rei­ka­lau­jan­čius ob­jek­tus.

Ge­rai pa­žįs­ta­mos vie­tos ir pa­sta­tai

Bal­to­jo­je si­na­go­go­je eks­po­nuo­ja­mo­je pa­ro­do­je at­pa­žįs­ta­mas aukš­tyn į be­si­stie­bian­tis tar­si ke­pu­rę už­si­vo­žęs van­dens bokš­tas, dau­ge­lio iki skaus­mo pa­žįs­ta­mas į au­to­bu­sų sto­tį nu­min­tas ta­ke­lis ir mė­ly­nai da­žy­tas dviaukš­tis gy­ve­na­ma­sis na­mas, Žei­mai­čių kvar­ta­lo dau­gia­bu­tis, ryš­kio­mis spal­vo­mis su­švi­tęs si­na­go­gų komp­lek­sas, baž­ny­čios bokš­to smai­lė, mies­to cent­ro par­duo­tu­vė­lės, ne­be­vei­kian­ti de­ga­li­nė – tar­si ny­ki­mo ženk­las, že­mės ūkio mo­kyk­los ga­ra­žai, tur­gaus tvo­ra. O kur dar se­na­sis mies­to ba­sei­nas, vi­lio­jan­ti mel­dų šir­ma.

Me­ni­nin­kas pa­sa­ko­ja mies­to is­to­ri­ją, į ją su­jung­da­mas įvai­riau­sius ob­jek­tus, liu­di­jan­čius vyks­tan­tį gy­ve­ni­mą ir jo kai­tą, kar­tais ir kai ku­riuos mer­dė­ji­mo ženk­lus, ku­rie ta­py­bo­je virs­ta iš­kal­bin­gais vaiz­di­niais, la­biau ža­vin­čiais nei liū­di­nan­čiais.

Pa­ro­dą priė­mu­sio Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad jau­no me­ni­nin­ko žvilgs­nis nu­kry­po į la­bai bran­gius mies­tui pa­vel­do ob­jek­tus.

Nuo abst­rak­ci­jų – prie pei­za­žų

E. God­liaus­kas pa­sa­ko­jo, kad ob­jek­tai, ku­riuos ta­pė pa­ro­dai, atei­da­vo sa­vai­me, lyg pa­si­pra­šy­da­mi bū­ti ta­po­mi. Kai ku­riuos juos bu­vo anks­čiau, prieš pen­ke­rius še­še­rius me­tus už­fik­sa­vęs fo­tog­ra­fi­jo­se, tad no­rė­jo­si at­spin­dė­tį dar ne­se­ną praei­tį. Kai ku­rios vie­tos su­si­ju­sios su jo vai­kys­te.

„Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos sti­pen­di­ją bu­vau ga­vęs abst­rak­ci­joms ta­py­ti, da­bar įvy­ko po­sū­kis į pei­za­žą. Ki­taip ma­ty­ti ap­lin­ką nė­ra leng­va, bet įdo­mu. Vė­liau gal­vo­ju grįž­ti ir prie po­rtre­tų“, – pa­sa­ko­jo Egi­di­jus God­liaus­kas.

25 dar­bus pa­ro­dai nu­ta­pė ma­žiau nei per pus­me­tį. Vi­sos ki­tos veik­los bu­vo są­mo­nin­gai ati­dė­ti į ša­lį ir dir­ba­ma ties Jo­niš­kio pei­za­žais. Ke­li pa­veiks­lai įsi­kom­po­na­vo ir iš rugp­jū­čio mė­ne­sį Vie­šu­čiuo­se (Ak­me­nės ra­jo­nas) or­ga­ni­zuo­to dai­li­nin­kų mi­nip­le­ne­ro, ku­ria­me bu­vo gi­li­na­ma­si į Žiem­ga­los kraš­to is­to­ri­ją, o pa­veiks­luo­se at­si­dū­rė idė­jos, jų trans­for­ma­ci­jos, at­spin­džiai, gi­mę vaikš­čio­jant po apy­lin­kes.

Jau me­tus dir­ba sa­vo stu­di­jo­je

E. God­liaus­kas džiau­gia­si jau me­tus dir­ban­tis įkur­to­je sa­vo stu­di­jo­je (bu­vu­sia­me že­mės ūkio ban­ke – aut. pa­st.). Per tą lai­ką sa­kė spė­jęs nu­ta­py­ti apie šim­tą dar­bų, vie­nas pa­veiks­las gims­ta vi­du­ti­niš­kai per tris die­nas.

Šie me­tais E. God­liaus­kui itin kū­ry­biš­ki ir in­ten­sy­vūs. Vien šiuo me­tu Jo­niš­ky­je eks­po­nuo­ja­mos net trys jo per­so­na­li­nės pa­ro­dos: be jau mi­nė­tų mies­to pei­za­žų Bal­to­jo­je si­na­go­go­je, jos dar vei­kia Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­jo­je ir Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je. Be to, per­so­na­li­nės pa­ro­dos vy­ko Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­re, Kau­ne, Klai­pė­do­je.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.