Artimųjų slauga – į kooperatyvų globą?

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.
Ar iš­gel­bė­tų į "juo­duo­sius" są­ra­šus pa­te­ku­sią Rad­vi­liš­kio li­go­ni­nę koo­pe­ra­ty­vas?
Sens­tant vi­suo­me­nei, vis ak­tua­les­nė tam­pa slau­gos pro­ble­ma, ar­ti­mie­siems su­ke­lian­ti ne­ma­žą gal­vos skaus­mą. Ar pa­dė­tų ją su­ma­žin­ti ga­li­ma nau­jo­vė Lie­tu­vo­je – slau­gos koo­pe­ra­ty­vai, sėk­min­gai vei­kian­tys už­sie­nio ša­ly­se?

 

Kū­rė stra­te­gi­ją sens­tan­čiai vi­suo­me­nei

Į va­di­na­muo­sius "juo­duo­sius" są­ra­šus prieš me­tus pa­te­ku­si Rad­vi­liš­kio li­go­ni­nė su­kė­lė su­maiš­ties tarp ra­jo­no gy­ven­to­jų.

Kal­bos, jog ne­va nee­fek­ty­viai dir­ban­ti ir ne vi­sus rei­kia­mus kri­te­ri­jus ati­tin­kan­ti me­di­ci­nos įstai­ga ga­li bū­ti už­da­ry­ta, su­ne­ra­mi­no rad­vi­liš­kie­čius, o ypač – kai­miš­kų­jų se­niū­ni­jų gy­ven­to­jus.

"To­kių bai­mių ne­bū­tų ir kai­miš­ko­sioms li­go­ni­nėms toks li­ki­mas ne­grės­tų, jei­gu dau­gė­tų pa­slau­gų ar­ba prie li­go­ni­nės veik­tų svei­ka­tos ir slau­gos koo­pe­ra­ty­vas, ku­rio pa­ji­nin­kai bū­tų – pa­tys gy­ven­to­jai", – apie to­kią nau­jo­vę pra­bi­lo ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je ap­si­lan­kęs Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Svei­ka­tos stra­te­gi­nės plėt­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Gra­chaus­kas.

Jis prieš ke­le­rius me­tus ren­gė stra­te­gi­ją apie Lie­tu­vos pri­si­tai­ky­mą se­nė­jan­čiai vi­suo­me­nei. Vie­na iš jo siū­ly­tų prie­mo­nių ir bu­vo svei­ka­tos ir slau­gos koo­pe­ra­ty­vų kū­ri­mas ša­ly­je, o ke­lioms sa­vi­val­dy­bėms, tarp jų – ir Rad­vi­liš­kio, bu­vo siū­lo­ma tap­ti pi­lo­ti­nė­mis ir sa­vo kai­liu iš­ban­dy­ti to­kių koo­pe­ra­ty­vų pliu­sus ir mi­nu­sus.

Pa­sak G. Gra­chaus­ko, sens­tan­čio­je vi­suo­me­nė­je nuo­lat au­ga po­rei­kis slau­gai. Jo pa­teik­tais duo­me­ni­mis, jau da­bar 0,6 pro­cen­to žmo­nių nuo 15 iki 59 me­tų yra rei­ka­lin­ga slau­ga, o 85-89 me­tų se­no­liams šis pro­cen­tas per­li­pa 39 pro­cen­tus.

Už­sie­nio ša­lių pa­tir­tis

Už­sie­ny­je spren­džia­mo­mis slau­gos pro­ble­mo­mis do­mė­ję­sis G. Gra­chaus­kas pa­brė­žė vie­ną iš­si­vys­čiu­sių ša­lių iš­skir­ti­nu­mą: "Tos ša­lys iš­ski­ria 14 slau­gos ly­gių, o mes tu­ri­me tik du (SP1 ir SP2).

SP1 ly­giui pri­ski­ria­mi žmo­nės su vi­siš­ka ne­ga­lia, ku­riems rei­ka­lin­ga spe­cia­li nuo­la­ti­nė slau­ga, SP2 ly­giui pri­klau­so žmo­nės, ku­riems rei­ka­lin­ga spe­cia­li nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra.

Pa­sak G. Gra­chaus­ko, iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se sten­gia­ma­si iš­lai­ky­ti žmo­nes pir­ma­me ly­gy­je ir ne­leis­ti jam nu­kris­ti į že­mes­nį, nes ta­da rei­kės dau­giau lė­šų slau­gai, dau­giau slau­gos prie­mo­nių ir pa­na­šiai.

"Tu­rė­da­mi slau­go­mus ar­ti­muo­sius, pa­pras­tai ieš­ko­me žmo­gaus, ku­ris ga­lė­tų pa­slau­gy­ti mū­sų li­go­nį, ir jei slau­ga už­trun­ka, tai tam­pa su­dė­tin­ga ne tik fi­nan­siš­kai, bet ir psi­cho­lo­giš­kai.

Kai šias pro­ble­mas spren­džia­me kiek­vie­nas at­ski­rai, tai nee­fek­ty­vu. Ki­tos ša­lys su­gal­vo­jo, kad tai ga­li­ma da­ry­ti ap­si­jun­giant. Taip jo­se at­si­ra­do koo­pe­ra­ty­vai, ku­riuo­se jų na­riai gau­na pi­ges­nes pa­slau­gas nei ki­ti", – apie už­sie­nio ša­lių pa­tir­tį pa­sa­ko­jo sve­čias.

Jo tei­gi­mu, pa­vyz­džiui, Ita­li­jo­je, slau­gos koo­pe­ra­ty­vuo­se dir­ba 500 tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie per me­tus pa­da­ro 2 mi­li­jar­dų eu­rų apy­var­tą.

"Yra ir hos­pi­ta­li­nė rin­ka – 40 pro­cen­tų Is­pa­ni­jos li­go­ni­nių yra koo­pe­ra­ty­vai. Koo­pe­ra­ty­vai, pri­klau­san­tys gy­dy­to­jams, pri­klau­san­tys pa­cien­tams ar­ba miš­rūs. Tai reiš­kia, kad pa­cien­tai tu­ri sva­rų žo­dį ir, mo­kė­da­mi pi­ni­gus, rei­ka­lau­ja ge­rų pa­slau­gų. Iš ki­tos pu­sės atei­na ir vals­ty­bės pi­ni­gai.

Pa­vyz­džiui, vie­nas di­džiau­sių ir gar­siau­sių Ja­po­ni­jos on­ko­lo­gi­jos ty­ri­mo cent­rų yra koo­pe­ra­ty­vas, ku­riam pri­klau­so 50 tūks­tan­čių pa­cien­tų", – svei­ka­tos koo­pe­ra­ty­vų pa­vyz­džius var­di­jo G. Gra­chaus­kas.

Pa­sak jo, Is­pa­ni­jo­je ir Ita­li­jo­je koo­pe­ra­ty­vai at­si­ra­do ta­da, kai su­griu­vo vie­šie­ji fi­nan­sai, kai rei­kė­jo kaž­ką da­ry­ti, o pi­ni­gų ne­bu­vo. Esą ta­da žmo­nės su­si­dė­jo sa­vo pi­ni­gus ir su­da­rė pir­ki­mo gru­pę, ku­ri pir­ko pa­slau­gas ir vi­sa ki­ta pi­giau.

Anot G. Gra­chaus­ko, to­kia idė­ja bu­vo įra­šy­ta ir į mū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir tu­rė­jo pa­dė­ti spręs­ti tink­lo op­ti­mi­za­vi­mą iš vi­daus: pa­ke­liant re­sur­sus, neį­ve­dant mo­kes­čių, įtrau­kiant žmo­nes, po­li­ti­kus. Ta­čiau kol kas tai ne­pra­dė­ta įgy­ven­din­ti.

Mė­gins kur­ti stra­te­gi­ją

G. Gra­chaus­kas su­ti­ko su me­ro An­ta­no Če­po­no­nio rep­li­ka, jog idė­jos įgy­ven­di­ni­mui, ko ge­ro, truk­do sie­kia­my­bė vis­ką kon­cent­ruo­ti į vie­nas ran­kas, neat­siž­vel­giant į re­gio­nų po­rei­kius, nes tai – uni­ver­si­te­ti­nių li­go­ni­nių eko­no­mi­nis in­te­re­sas – esą jos la­biau­siai ga­li siek­ti nu­ma­rin­ti ap­lin­ki­nę inf­rast­ruk­tū­rą, ka­dan­gi tai su­si­ję su vie­šuo­ju fi­nan­sa­vi­mu.

Ta­čiau ar bus nuo to ge­riau rad­vi­liš­kie­čiui, juo la­biau – kai­mo žmo­nėms? Juk jau da­bar di­džio­sios li­go­ni­nės yra per­pil­dy­tos ir jo­se su­lauk­ti ei­lės gy­dy­mui­si yra pro­ble­ma­tiš­ka.

"Juo­duo­siuo­se" są­ra­šuo­se at­si­ra­du­sių li­go­ni­nių apy­var­ta – 100 mi­li­jo­nų eu­rų, o tai 10 pro­cen­tų hos­pi­ta­li­nės rin­kos. Per jas praei­na 17 pro­cen­tų vi­so ša­lies hos­pi­ta­li­nio pa­cien­tų srau­to. Kai šių li­go­ni­nių ne­be­liks, šis srau­tas ateis į di­džią­sias li­go­ni­nes. Bet ar jos tam pa­si­ruo­šu­sios?", – svars­ty­ta su­si­ti­ki­me.

"Pap­ras­tas pa­vyz­dys: Mo­lė­tų li­go­ni­nei rei­kia 70 tūks­tan­čių eu­rų ei­na­mo­sioms iš­lai­doms, bet šių pi­ni­gų nė­ra. Jei li­go­ni­nės pa­ji­nin­kais tap­tų 7 tūks­tan­čiai ra­jo­no gy­ven­to­jų, su­mo­kan­čių 100 eu­rų per me­tus, jie at­si­neš­tų 700 tūks­tan­čių ir šie žmo­nės bus suin­te­re­suo­ti, kad li­go­ni­nė ne­žlug­tų, nes tai – jų li­go­ni­nė", – kal­bė­jo sve­čias, pa­siū­lęs ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bei vėl im­tis prieš tre­jus me­tus pra­dė­to gvil­den­ti pa­siū­ly­mo ir pir­miau­sia – slau­gos sfe­ro­je.

"Iš­dės­ty­ta sis­te­ma – pa­trauk­li. Mes vi­si slau­go­me sa­vo ar­ti­muo­sius, tė­vus, nes juos my­lim. Bet da­ro­me tai ne­koor­di­nuo­tai. Ar mes ži­no­me, kiek mū­sų dar­buo­to­jų slau­go sa­vo tė­vus, gu­lin­čius li­gos pa­ta­le? Var­gu.

Su­si­koo­pe­ra­vus vi­siems, gal pa­čiam slau­gy­ti pri­reiks vie­ną kar­tą per sa­vai­tę, ka­dan­gi at­si­ran­da to pa­ties li­ki­mo su­bur­ta or­ga­ni­za­ci­ja. Sun­kus dar­bas nuo nu­lio su­kur­ti nau­ją sis­te­mą, bet jei tai pa­vyks, bus pa­da­ry­ti di­de­li da­ly­kai", – sa­kė me­ras A. Če­po­no­nis.

Pa­sak jo, kol tai ne­da­ro­ma vals­ty­bi­niu ly­giu, rei­kia pa­tiems su­dė­lio­ti esa­mą pro­ble­ma­ti­ką ir ga­li­mus pa­siū­ly­mus ir vis­ką iš­dės­ty­ti Pre­zi­den­tui, Vy­riau­sy­bei kar­tu su eks­per­tų pa­sta­bo­mis, įro­dan­čio­mis, jog tai nė­ra ble­fas. Su­si­ti­ki­me ap­tar­tos gai­rės, nuo ko tu­rė­tų pra­si­dė­ti ke­lias link slau­gos koo­pe­ra­ty­vų.

Anot A. Če­po­no­nio, pir­miau­sia tu­rė­tų su­si­tik­ti ke­lių pi­lo­ti­nių ra­jo­nų dar­bo gru­pės ir ap­tar­ti ga­li­mus va­rian­tus: "Vis­kas pra­si­dė­tų nuo nu­lio, nuo pir­mų žings­nių, bet kaž­kas tai tu­ri pra­dė­ti da­ry­ti".

Lai­mos AGA­NAUS­KIE­NĖS nuo­tr.
Sa­vi­val­dy­bė­je ap­si­lan­kęs Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Svei­ka­tos stra­te­gi­nės plėt­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Gra­chaus­kas (kai­rė­je) siū­lė rad­vi­liš­kie­čiams im­tis kur­ti slau­gos koo­pe­ra­ty­vų stra­te­gi­ją. De­ši­nė­je – vi­ce­me­ras Min­dau­gas Pau­liu­kas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.