Gerinamas slaugos priemonių prieinamumas ar atveriami vartai prastos kokybės prekėms?

Asmeninė nuotr.
VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.
Nuo lapkričio 1 d. prasiplės prekybos vietų skaičius, kur bus galima įsigyti A klasės priemonių (slaugos priemonės, tvarsliava, diagnostinės juostelės cukraus kiekiui pamatuoti ir kt.). Jas bus galima įsigyti bet kuriame prekybos taške, kuris bus sudaręs sutartis su VLK. Pacientų ir jiems atstovaujančiųjų organizacijos mato grėsmę: rinką užplūs menkos kokybės produkcija ir pacientams padidės priemokos. Į pacientų teiktus pasiūlymus sveikatos apsaugos ministerijai neatsižvelgė.

Ministerijos prognozės

Praeitais metais Seimas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlytiems įstatymų pakeitimams ir nuo šių metų lapkričio 1-osios ligonių kasos galės sudaryti sutartis ne tik su vaistinėmis, bet ir kitomis prekybos įmonėmis. Kaip buvo rašoma tuomet išplatintame pranešime spaudai, šie pakeitimai padės palengvinti medicinos pagalbos priemonių įsigijimą, taip pat sumažinti už jas mokamas pacientų priemokas.
"Įsigaliojus šiam siūlymui, šlapimo nelaikymo kontrolei reikalingų priemonių bus galima įsigyti iš daugiau vietų. Pavyzdžiui, iš tiesioginio šių prekių tiekėjo internetinės parduotuvės, o tai reiškia, kad pats šių priemonių tiekėjas galės jas parduoti vartotojui už mažesnę (didmeninę) kainą, jam nebereikės tarpininko (vaistinės), atsiras didesnė konkurencija", – sako ministras A. Veryga.
Be to, prognozuojama, kad padidėjus konkurencijai, 10–20 proc. turėtų mažėti medicinos priemonių kaina ir, žinoma, mokama paciento priemoka. Valstybinės ligonių kasos (VLK) skaičiavimais, jei kaina mažėtų 10–20 proc., tokiu būdu pacientai sutaupytų apie 90–180 tūkst. eurų.

Priemokos augs

Ministerijos prognozėms dėl priemokų mažėjimo nepritaria POLA, VšĮ Inkocentras, Neįgaliųjų forumo atstovai ir kitos organizacijos, atstovaujančios šlapimą nelaikantiems pacientams ir jų artimiesiems.
"Pirma grėsmė – praplėtus prekybos vietų tinklą verslo struktūros sugalvos atsivežti priemonių iš trečiųjų šalių. Gali būti atvežamos prekės iš Kinijos, kurios praktiškai visos turi CE ženklą, o tai vienintelis kriterijus patekti į Europos rinką ir vienintelis kriterijus čia, Lietuvoje, patekti į kompensuojamų produktų sąrašą. Atėjęs į rinką pigesnis produktas sumažins bazinę kainą, vadinasi, išaugs priemokos esamiems rinkoje produktams. Antra, nėra geros ir pigios sauskelnės – tą galima pasakyti iš medikų, slaugytojų praktikos. Prastos, nekokybiškos slaugos priežiūros priemonės pacientui yra labai rizikinga ir gręsia didelėmis išlaidomis", – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.
VLK duomenimis, tik penktadalis pacientų renkasi patį pigiausią produktą iš kompensavimo sąrašo. 80 proc. žmonių renkasi brangesnę ir geresnę prekę. Jiems priemoka didės. 240 000 lietuvių, turinčių šlapimo nelaikymą pajus finansines išlaidas, o 60 000 žmonių turės naudoti prastesnius gaminius.

Ministerija pacientų negirdi

Dar praeitų metų rudenį POLA teikė Seimo sveikatos reikalų komitetui pasiūlymus ir pastabas. "Daugelis onkologinių pacientų turi šlapimo nelaikymo problemų. POLA šiuose įstatymo pakeitimuose įžvelgia grėsmę, kad nėra numatyta jokių kokybės nustatymo kriterijų priemonėms, kurios bus kompensuojamos iš PSDF biudžeto, išskyrus tai, kad priemonės privalės turėti CE ženklą. Atsiranda rizika, kad PSDF lėšomis bus kompensuojamos abejotinos kokybės priemonės, importuojamos iš Kinijos ar Indijos", – komentuoja POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
"Mes rašėme ne vieną raštą, rengėme susitikimus, kur aiškinom, kokias grėsmes kelia prastos kokybės medicinos priemonės. CE ženklas suteikiamas už tai, kad prekė atlieka savo funkciją. Šlapimą sugerianti priemonė, kurioje yra celiuliozė, sugers šlapimą... laboratorijoje. Tačiau kai ta priemonė atsidurs ant slaugomo paciento, jau po poros valandų bus matyti iššutimai, kurie greitai virsta pragulomis. Nei į vieną mūsų argumentą ir teiktą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta", – sako J. Misevičienė.

Vengrų patirtis

Vengrija yra nustačiusi, jog atėjus į rinką naujai medicinos priemonei ji yra įrašoma į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą, tačiau jeigu tokia medicinos priemonė yra pigesnė už iki tol nustatytą valstybės finansuojamą bazinę kainą, naujoji priemonė į bazinės kainos apskaičiavimo metodiką neįtraukiama.
Tik tais atvejais, kai naujoji medicinos priemonė ne mažiau kaip per 7 mėnesių laikotarpį užima ne mažesnę nei 5 proc. rinkos dalį, tokios priemonės kaina gali būti įtraukiama apskaičiuojant valstybės finansuojamą bazinę kainą. Priešingu atveju, jeigu už valstybės nustatytą bazinę kainą pigesnė medicinos priemonė per 2 metų laikotarpį nepasiekia 5 proc. rinkos dalies, tokia priemonė ne tik neįtraukiama į bazinės kainos apskaičiavimo metodiką, bet ir yra išbraukiama iš kompensuojamų medicinos priemonių sąrašo.
"Mes ne prieš naujus produktus rinkoje, mes prieš tai, kad jie be kliūčių atsiranda kompensuojamų prekių sąraše. Vengrija yra ES narė, jų įstatyminė bazė derinama su Europos sąjungos normatyvais ir rekomendacijomis. Jeigu jie galėjo įvesti tokius saugiklius, kodėl Lietuva negali? Kodėl valstybė nemato galimybių apsaugoti pacientą, o įžvelgia tik kliūtis, trukdančias tą padaryti?" – klausia J. Misevičienė.

Pigu ir kokybiška nebūna

POLA vadovas Š. Narbutas antrina – šiuo metu mūsų šalyje nėra veikiančios sistemos, kuri apsaugotų nuo pigių ir prastos kokybės medicinos priemonių patekimo į kompensuojamų priemonių sąrašą.
Pacientų organizacijos prašė valdžios institucijų sugalvoti mechanizmą, kokybinius kriterijus ar bandomąjį laikotarpį naujam į rinką atėjusiam produktui, buvo siūlyta ir keisti bazinės kainos apskaičiavimo metodą, taip pat siūlyta įgyvendinti Vengrijos patirtį. Sulaukta atsakymo, kad vengrų patirtis prieštarauja lietuviškam konkurencijos įstatymui.
"Teko konsultuotis su teisininkais dėl to mistifikuojamo konkurencijos įstatymo. Jų manymu, keletas poįstatymių aktų, kurie prieštarauja vienas kitam, atveria galimybes klestėti tokiai situacijai, kai kažko nenorint daryti, metamas koziris – tai prieštarauja įstatymui", – skėsteli rankomis J. Misevičienė.

Prastų prekių pasekmės

Lietuvos neįgaliųjų forumas jungia 15 organizacijų, atstovaujančių žmonėms su negalia – tai daugiau nei 300 000 žmonių su negali ir jų šeimos narių. Forumo atstovė Henrika Varnienė įžvelgia teigiamus projekto aspektus, kad padaugės prekybos vietų, kur bus galima įsigyti kompensuojamų medicininės priežiūros priemonių, tačiau baiminasi, kad į rinką gali patekti prastos, nelygiavertės kokybės prekės.
"Atėjus į rinką pigioms prekėms ir joms dar atsiradus kompensuojamų prekių sąraše, sumažės bazinė kaina, kurią kompensuoja valstybė. Jei pacientai dėl padidėjusių priemokų vietoj įprastinių priemonių ims naudoti pigias, prastos kokybės, tai dažniau susidurs su įvairiais odos pažeidimais, pragulomis, kurių gydymas bus apmokamas iš PSDF biudžeto, o tai didins PSDF išlaidas", – teigia H. Varnienė.

Degalinės pardavėja bus ir vaistininkė?

VšĮ Inkocentras vadovė J. Misevičienė sako, kad įsigaliojus šiems įstatymų pakeitimams prireiks ir nemažai lėšų informacinių sistemų pritaikymui. Ji svarsto, kaip, bendrai, atrodys slaugos priemonių pirkimas, pavyzdžiui, degalinėje.
"Neįprasta tai, kad elektroninis receptas bus matomas eilinei prekybos centro pardavėjai. Buvo užtikrinta, kad bus išlaikytas paciento ligos istorijos konfidencialumas, duomenų apsauga. Tačiau ar kasininkė turi reikiamos kompetencijos suprasti, ar recepte nėra klaidos? Klaidų galima padaryti daug: vienetų skaičius ne tas, recepto trukmė, neparašytas sauskelnės tipas, ne tas sugeriamumas nurodytas ir t.t., ir pan. Receptuose būna klaidų. Kitas dalykas – šiuo metu kompensuojamos 45 sauskelnės per mėnesį. Nėra tokios pakuotės – 45 vnt., gamintojai siūlo 20, 10, 28 vnt. pakuotes. Įprasta, kad vaistinėse pakuotes praplėšia vaistininkė, paduoda žmogui reikiamą kiekį produktų. Kaip bus prekybos centruose: ar žmogus pats eis plėšyti pakuočių? O kaip jis žinos, kuri pigiausia? Kas jam tokią informaciją suteiks?" – klausė J. Misevičienė.
Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, įvedus šiuos įstatymų pakeitimus nuo lapkričio 1 d. valstybė tikrai sutaupys, bet pacientams bus daug painiavos ir tai, ką valstybė planuoja sutaupyti – tai virs pacientų papildomomis išlaidomis.

Užs. Nr. 452671

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos