Švietimo situaciją Lietuvoje ir Estijoje sulyginęs G. Sarafinas: atsiliekame šviesmečiais

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Naujausių tyrimų duomenimis, Estija švietimo sektoriuje Lietuvą lenkia šviesmečiais. Problemų, pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, Lietuvos švietime yra daugybė – pradedant mokyklų tinklo optimizavimu, baigiant konkrečiais mokinių rezultatais.

„Jei žmogus optimistas, galima pradėti džiūgauti, ploti rankomis, kad mūsų rezultatai pradėjo kilti. (...) Dar gali būti realisto požiūris, kuris gali labai skirtis nuo optimisto. (...) Jeigu pasilyginti su Estija, tai iki ašarų netoli, nes mes nuo Estijos atsiliekame šviesmečiais ir dešimtmečiais“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje žurnalas „Reitingai“ pristatė švietimo įstaigų reitingus, sakė G. Sarafinas.

Jo teigimu, Lietuvoje smarkiai stringa švietimo kokybės gerinimo procese, o pasitelktos priemonės, pasak specialisto, yra pasenusios.

„Tai, ką mes darome šiandien, Estija darė prieš dešimt metų, todėl tie rezultatai ir neturėtų labai stipriai stebinti“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Dar viena problema, pasak žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus, yra sustojęs mokyklų tinklo optimizavimas.

„Estai mokyklų tinklo problemas susitvarkė prieš 6-8 metus. Mes tik dabar pradedame, o kai kas net nepradeda. Yra savivaldybių, kurios nieko neketina keisti ir mano, kad tai išsispręs savaime“, – tvirtino G. Sarafinas, įvardijęs, kad Lietuvoje vis dar yra 312 mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 120 mokinių.

Kartu ekspertas bedė pirštu į itin prastus mokinių matematikos rezultatus. Pristatytame tarptautiniame 15-mečių pasiekimų tyrime PISA, kurį organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija, pasak G. Sarafino, atsiskleidė labai žemi Lietuvos moksleivių matematikos gebėjimai.

„Esame nusiritę matematikoje visiškai. PISA tyrimas atskleidžia, kad 25 proc. penkiolikmečių matematikoje nepasiekia antro lygmens iš šešių. Jie nepasiekia bazinio lygmens – jie daugybos lentelės nemoka, jie nemoka procentų apskaičiuoti“, – paaiškino G. Sarafinas.

„Man neapsiverčia liežuvis nei džiaugtis, nei didžiuotis tais tyrimų rezultatais, kad mes čia kažkur kylame“, – pridūrė G. Sarafinas.

Žurnalo „Reitingai“ publikuoto tyrimo rezultatai parodė, kad atskirtis mokyklų kokybėje yra didžiulė: stipriausiai mokinius paruošiančios mokyklos silpnąsias mokyklas lenkia 5-7 kartus. 36 proc. visų šalies mokinių turi ne mažiau kaip po vieną korepetitorių. Tai parodė, rašoma žurnale, dar prieš dvejus metus Valstybės kontrolės atliktas reprezentatyvus tyrimas, į kurio klausimus atsakė 1167 įvairių šalies regionų bei vietovių tėvai.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos