Stambulo konvencija...praktiškai

Taip ir maga pasirašyti – Irenijus Vasinauskas...

 

žurnalistė

Du aukščiausio rango Europos sąjungos vadovai nuvyko į Turkiją agituoti šią grįžti į Stambulo konvencijai prijaučiančių šalių gretas. Tačiau vizitas, regis, daugiau pasitarnavo antireklamai nei minėto dokumento įvaizdžio sustiprinimui.

Viešoji erdvė skamba nuo komentarų, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, priimdamas Europos vadovų tarybos [EVT] pirmininką Charlesą Michelį ir Europos komisijos [EK] pirmininkę Ursulą von der Leyen padarė žiaurią diplomatinę klaidą.

Šalies šeimininkas R.T. Erdoganas priėmimo metu šalia savojo fotelio pastatė dar vieną ir pasodino į jį ne garsiąją ES dama, o drauge su ja atvykusį Ch. Michelį. Pasimetusi Ursula von der Leyen liko stovėti, kol renginį aptarnaujantis personalas neparodė jai atokiau stovinčios nusiraminimo sofkutės.

Filmuotą šio įvykio epizodą peržiūrėjau kelis kartus. Gaila moteriškės, nes labai nemalonu pakliūti į tokią situaciją. Suprantu, kad nėra ko daugiau tikėtis iš Turkijos Prezidento, atsisakiusio „Stambulo konvencijos“. Tačiau manau, kad didžiausias chamas yra EK pirmininkę atlydėjęs EVT lyderis. Jis, pirma, turėjo būti džentelmenas ir užleisti damai savo fotelį. Antra, už Stambulo konvenciją agituojantis Ch. Michelis pademonstravo akivaizdų psichologinį smurtą prieš moterį.

Vadinasi, ne konvencijomis sustabdomas fizinis ar dvasinis teroras prieš moteris ir kokias nors įvardijamas ar dar nežinomas mažumas. Tikėjimas, auklėjimas ir nuosekliai puoselėjamos tautinės tradicijos formuoja pagarbos vertą ir kitus gerbiančią asmenybę.

Turkijoje įvykusį incidentą derėtų įvertinti ir naujausių Lietuvos įvykių kontekste. Šiuo metu vyksta uolios diskusijos, kas Europos vadovų taryboje turėtų ginti mūsų valstybės interesus ir iš ten parvežtų aktualiausią informaciją – Prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos Užsienio reikalų anūkas teigia, kad Seimo Europos reikalų komitetas kelialapį į EVT galėtų išrašyti premjerei ir tikisi, kad Prezidentas gebės susitvardyti ir nelėks kartu, nes jam gali nelikti kėdės prie Europos lyderių pasitarimų stalo.

Susireikšminęs mūsų šalies diplomatijos tėvas nenori suprasti, kad EVT pirmininkas t.y. ES prezidentas Charlesas Michelis taip paiso subordinacijos, kad, bendraudamas su sau pagal rangą lygiais, pamiršta esąs džentelmenas ir Stambulo konvencijos fanas. Jis mėgsta prezidentinę kompaniją ir neprieštarauja, kad premjerei, net jei ji yra ES komisijos pirmininkė, tinkamiausia vieta tarp sofos pagalvėlių.

Tikėtina, kad ne Prezidentui G. Nausėdai teks vežtis papildomą kėdę į Europos vadovų Tarybos posėdžius, o premjerei I. Šimonytei – sofą.

Tai tiek apie praktinį „Stambulo konvencijos“ pritaikymą.