Prof. Saulius Čaplinskas atsako, kaip reikės gyventi

ELTA nuotr.
Profesorius virusologas Saulius ČAPLINSKAS.
Pandemijai vis nesitraukiant, žmones vis labiau apima nekantrumas – kada visa tai baigsis? Nes dabar vieni bijo susirgti. Kiti – skiepytis. Treti – kad jų verslai dėl karantino suvaržymų neatlaikys ir bankrutuos. Dar kiti bijo, kad jų vaikai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, „sulaukės“, neišsiugdys socialinių įgūdžių, „nusimokys“ ir t.t. Tad ko mums ateityje tikėtis?

Medicinos mokslų daktaras, profesorius virusologas Saulius ČAPLINSKAS nuo pat pandemijos pradžios aiškino, jog mūsų gyvenimas pasikeis. Tačiau ragino dėl to nepanikuoti. Tad užduodame prof. S.Čaplinskui „Vakaro žinių“ skaitytojų padiktuotus konkrečius klausimus: „Kaip reikės gyventi? Liga atėjo visiems laikams?“

„Gal net ir visiems laikams. Turime išmokti su šia nauja liga gyventi. Vasarą viruso plitimas sulėtės, tada iš dalies gyvenimas vėl stos į savo vėžes iki rudens. Saugiau jausimės, kai dauguma žmonių bus įgiję imunitetą“, – atsako S.Čaplinskas.

- Ar po pandemijos mūsų gyvenimas bus labai pakitęs?

- Manau, kad taip. Teks gyventi naujoje realybėje ir toliau laikantis per pandemiją išmoktų saugos priemonių.

- Ar visada teks po ranka turėti kaukę?

- Manau, taip. Ypač šaltuoju metų laikotarpiu, uždarose patalpose.

– Ar dabartiniai koronavirusiniai apribojimai nėra pertekliniai? Padiktuoti ne tiek būtinybės, kiek panikos, susidūrus su nauju užkratu?

- Manau, dalis apribojimų tikrai yra pertekliniai, paremti baimėmis, o ne tinkamais duomenimis. Būtent du vienodi epidemiologiniai kriterijai (sergamumo ir testavimo) visoms savivaldybėms yra didelė klaida, nes savivaldybės yra ne vienodo dydžio, skiriasi gyventojų tankumas, demografiniai rodikliai, mobilumas ir t.t. Todėl negalima „vieno kurpalio“ taikyti visiems.

- Ar nebuvo protingiau elgtis kaip Švedijoje – mažiau riboti žmonių bendravimą? Juk Lietuvoje, kai čia gyvena tik apie tris milijonus žmonių, gana greitai galima pasiekti 60-70 proc. užsikrėtusių ir persirgusių gyventojų ribą?

- Faktas, kad pirmas karantinas Lietuvoje buvo taikytas per ilgai ir per plačiai.

Antras – paskelbtas per vėlai ir trunka per ilgai, nes karantino poveikis jau išsisėmęs, nepaisant dominuoja ar ne naujos COVID-19 atmainos. Ribojimo priemonės turi būti tikslinės ir taškinės.

Iš medicinos pusės galiu pasakyti, kad nėra nė vienos infekcinės ligos, kuriai natūraliai (persirgus) būtų sukurtas kolektyvinis imunitetas. Jis gali būti pasiektas tik taikant specifinę priemonę – paskiepijant didžiąją visuomenės dalį.

- Ir skiepijantis ne vieną kartą, o kasmet? Ar ateityje teks vakcinuotis nuo COVID-19 atmainų kaip nuo sezoninio gripo?

- Šiuo metu nežinoma, bet tikėtina, kad revakcinacija gali būti reikalinga kasmet, kaip ir nuo sezoninio gripo.

- Ar bus galima keliauti nesitestavus, kada nori, kur nori, ir nebijoti svetur papulti į izoliaciją?

- Artimiausiu metu, manau, ne. Keliausime tik su COVID-19 sertifikatais.

- Ar bus dar ateityje koncertų, kai tūkstančiai žmonių šoka viename būryje ir nėra pavojaus užsikrėsti COVID-19?

- Bus, tik neaišku, kada.