Nuoširdžiai. Atvirai. Ciniškai

.

Nesu Šiaulių Saulės rinkimų apygardos rinkėja, bet domiuosi politiniais ir visuomeniniais procesais. Dar nebuvo nė vienų rinkimų, kad nesulaukčiau klausimų, už ką balsuoti. 2020 metų kandidatai į Lietuvos Respublikos Seimą Domas Griškevičius ir Valerijus Simulik yra verti vienas kito, tačiau į klausimą, kurio pavardę palikti biuletenyje atsakau: „tą, kuris – mažesnis blogis“. Labai nuoširdžiai neagituoju nė už vieną.

O dabar – atvirai. Abu „Saulės“ rinkimų apygardos 2-ojo turo kandidatus pažįstu. Abu – jaunesni už mane, todėl vadinsiu vardais. Biuletenyje, abėcėlės tvarka, pirmasis įrašytas – Domas. Jis – uolus Šiaulių mero Artūro Visocko norų, svajonių, vizijų vykdytojas. Dėl savo pono Domas paliko Socialdemokratų partiją, kurioje, kalbama, ne vienas uolus jo bendrapavardis, Lietuvos kairiosios ideologijos atstovas, svaiginančią karjerą padarė. Nenuostabu, kad Domas įsivardija socialliberalu, nes – ir šaknis išsaugo, ir Laisvės partijos palankumo sulaukia.

Domui tik 35-eri, tačiau cinizmu toli „apneša“ savo oponentą Valerijų. Šiaulių medžių gynėjai dar ilgai prisimins, kaip viešame renginyje su visuomenės atstovais elgėsi vicemeras. Jis nutraukinėjo pasisakančius, komentavo kirtimui prieštaraujančių kalbas, laidė replikas, kaip įpratęs elgtis mažne po kiekvieno balsavimo Savivaldybės tarybos posėdžiuose. Situacija buvo tokia nejauki, kad įsisiautėjusį Domą tramdyti ryžosi net Nepriklausomybės akto signataras Algimantas Sėjūnas. Šio klausimai: „Ką jūs darote? Ar galima šitaip elgtis?“ šiek tiek „nusodino“ politikos karštakošį.

Dvi garbaus amžiaus Veiverių gatvės gyventojos buvo nuėjusios į priėmimą pas vicemerą Domą pasiskųsti dėl prastai išasfaltuotos gatvės, neuždėtų bortelių. Tokio rangovų „taupumo“ rezultatas – liūčių ar tirpstančio sniego vanduo nenukeipiamas nuokalne į lietaus kanalizacijos tinklus, bet užlieja gyventojų rūsius ir garažus.

Be to, moterys bandė išsiaiškinti, ar ilgai dar mikrorajono gyventojus „nuodys“ tankiai, namas prie namo apstatytoje teritorijoje intensyviai veikianti mėsos gaminių rūkykla. Senjorės į savivaldybę ėjo pirmą kartą gyvenime. Grįžo verkdamos. O viena iki šiol teigia niekada nemaniusi, kad Šiaulių savivaldybėje su žmonėmis taip elgiamasi...

Panašiai kalba Pabalių turgaus prekiautojai ir pirkėjai. Pastarieji tyliai kenčia, nes ne visada malonu prisipažinti, kad finansinės galimybės tik čia leidžia pirkti reikalingas prekes... Lieporių mikrorajono gyventojai iki šiol bylinėjasi teismuose dėl į jų kaimynystę atkeliamų nakvynės namų gyventojų. Be to ir bendrojo lavinimosi mokykla šalia...

Gal šiam politikui į Seimą – ankstoka? Pirma tegul išmoksta žmones išklausyti bei suprasti. Domui reikia laiko pasitaisyti, nes viešojoje erdvėje matau, kaip nuostabiai jis bendrauja su šeima, gražiai sutaria su bendraminčiais ir frakcijos kolegomis. Manau, jis gali atsisakyti sunkiai maskuojamo cinizmo, kuomet susitinka net su pačiais įkyriausiais interesantais. Ką jau bekalbėti apie jautresnės sielos žmones.

Ilgai galvojau, ką gero ar blogo galėčiau parašyti apie Valerijų. Turiu asmeninių nuoskaudų, todėl galėčiau palieti tulžies ant šio žmogaus. Tačiau jau išmokau „peržengti“ per privačias negandas, jeigu jos nekenkia mano miestui ir Lietuvai.

Negerai, kad Valerijus pats paliko konservatorius. Būtų palaukęs, kol išmes, disidentu vadintume. Tiesa, dabar jis plačiajai visuomenei labiau žinomas, kaip politinis perėjūnas, savo kailiu patyręs platų politinių organizacijų spektrą. Ką tai reiškia? Ar šis žmogus – plataus profilio politikas, ar tiesiog neturi jokių ideologinių nuostatų?

Iš tolo stebiu jo veiklą. Korektiškai bendrauja su rinkėjais, dalykiškai bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, remia vietos bendruomenes, leidybinę veiklą. Gynė darbo vietas prarandančius“ mikriukininkus“ ir paslaugos netenkančius jų keleivius, finansuoja su savivaldybe besibylinėjančius visuomenės atstovus ir kt. Tokie, regis, smulkūs darbeliai. Juos Valerijus ne visada pareklamuoja. Įtariu, kuklinasi Savivaldybės klaidas taisydamas...

Nesuradau nė vieno rinkėjo, kuris būtų pasakęs, neva Valerijus, kaip ir jo oponentas Domas, būtų pravirkdęs. Na, gal kiek nuliūdo tie, kurie socialiniuose tinkluose paskelbtoje nuotraukoje išvydo greta vieno inoringo Šiaulių turtuolio sėdintį Valerijų, o ne save... Be to, yra daugiabučių bendrijų pirmininkų, kurie skundžiasi, kad Seimo narys ar jo komanda pamiršo kai kuriuos jiems duotus pažadus. 

Pagirtina, kad Valerijus nekirto Šiaulių medžių, tačiau ir nebandė jų gelbėti bent prie vieno prisirakindamas.

Spalio 25-ąją rimtas pasirinkimas laukia „Saulės“ apygardos rinkėjų. Gal pabandykime balsuoti ne „PRIEŠ“ kokį politikierių, o „UŽ“ savo rytdieną. Balsuokime, kad mums būtų geriau, o ne jiems – kuo blogiau.