Kodėl S. Daukanto aikštėje niekada nebus boltonų

Martyno AMBRAZO (ELTA) nuotr.
„Respublikos“ žurnalistė Olava Strikulienė rašo, kodėl S.Daukanto aikštėje niekada nebus boltonų.
Buvęs Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo klausimu Džonas Boltonas (John Bolton) parašė knygą, kaip jis beveik 18 mėnesių dirbo šio JAV prezidento administracijoje.

Jei knygą būtų rašiusi Daiva Ulbinaitė, amerikiečiai jos skaitalo turbūt nei lauktų, nei ketintų pirkti. Nes knyga būtų kupina liaupsių, dailių nuotraukų ir kilniojo Donaldo Trampo patarimų – prieš nieką šiame pasaulyje nekrūpčioti. Ir Baltijos valstybėms, inkorporuotoms į Balkanus. Ir Suomijai, atsidūrusiai Rusijos Federacijos sudėtyje.

Kritišką knygą parašė ne demokratas, bet įtikėjęs respublikonas. Todėl D. Trampui, siekiančiam būti išrinktam dar vienai kadencijai, dar skaudžiau. Todėl Baltieji rūmai kol kas nesėkmingai siekia, kad teismas Dž. Boltono memuarus uždraustų. Esą atskleidžia valstybines paslaptis.

Lietuvoje vien tokio kreipimosi pakaktų, kad jau atspausdintos knygos atsižadėtų leidykla. Knygynai atsisakytų ją platinti. Teisėjai susigūžtų. Specialiosios tarnybos suklustų. Joks raštininkas, dirbęs S.Daukanto aikštės rūmuose, nedrįstų parašyti ką nors bent kiek solidžiau nei ditirambus. Nes jo karjera mūsų valstybėje būtų baigta. Pešiotų Airijoje vištas. Nes Lietuvoje tik valstybės išdavikai ir agentai apie savo patronus negražiai, nes nenudailintai, ne iš anksto suderintai rašo.

D. Trampas, aišku, ditirambais bei odėmis neapipiltas nesidžiaugia. Juk visiems maloniau dirbti su pataikūnais beigi pajacais. D. Trampas – irgi žmogus. Todėl nėra išimtis. Tačiau, kiek bevadintų savo buvusį patarėją „nesveiku šunyčiu“, NEGALI uždrausti jo knygos. Štai čia ir pasireiškia demokratinio ir pseudodemokratinio pasaulio skirtumai. Galingiausios pasaulio valstybės prezidentas NEGALI uždrausti savo buvusio pavaldinio kritiškos knygos. O mūsų valstybėje joks prezidentūros klerkas NEGALI tokios kritiškos knygos parašyti. Ne todėl, kad neleidžia. O todėl, kad pats sau to nė už ką neleistų. Nes bijo. Abi pusės bijo. Todėl mūsų šalies prezidentų komandose niekada nedirbs tokios asmenybės kaip Dž. Boltonas. Dirbs pilki, paklusnūs klerkai. Todėl joks mūsų užsienio ministras, net ir turėdamas, ką papasakoti, niekada neišleis bent kiek vertingesnės knygos, kaip jam teko bendradarbiauti su prezidentūra. Ne visada sutinkant. Kartais patariant. Kartais mandagiai prieštaraujant. Ne, tokie dalykai nei Lietuvoje, nei labiau į Rytus neįmanomi. Lietuvoje tokie atskalūnai susigriauna diplomatines karjeras kaip Vygaudas Ušackas. O labiau į Rytus gali ir visai dingti ar iššokti per langą. O Dž.Boltonas nei dings, nei pro langą išskris. Gal net taps milijonieriumi, išleidęs apie D. Trampą bestselerį.

Dar vienas paradoksas. Baltieji rūmai prašo teismo Dž. Boltono knygą uždrausti. Tačiau ar prezidentei Daliai Grybauskaitei bent būtų šovusi į galvą mintis kreiptis į mūsiškį teismą, kad uždraustų apie ją platinti solidžiai įrištus skaitalus-ditirambus? Juk tokie skaitalai brandžios demokratinės mąstysenos politikui yra baisus įžeidimas. Griaunantis jo politinį autoritetą. Tad net neaišku, kas demokratinės šalies vadovui kenkia labiau – per saldžios buvusių pavaldinių liaupsės ar per skaudūs įkandimai. Dž. Boltonas parodo D. Trampą kaip gyvą žmogų. Kaip verslininką, bet didžiojoje politikoje dar naujoką. Jei milijardierius D. Trampas anksčiau neturėjo jokių verslo ryšių su Suomija ar Lietuva, tai ir galėjo nežinoti, kur tos valstybės. O dabar jau žino. Tam ir egzistuoja patarėjai. Juolab kai Dž. Boltonas - buvęs JAV diplomatas Jungtinėse Tautose.

Negalima atmesti fakto, jog D. Trampo 2019 m. rugsėjį atstatydintas Dž. Boltonas jaučiasi įskaudintas. Todėl kramsnoja savo buvusį šefą be gailesčio. Tikrai nesistengia, kad D. Trampas vadovautų JAV ir antrą kadenciją. Tačiau abejoju citata, jog „Putinas mano, kad gali „griežti“ Trampu kaip smuiku“. Pirma, iš kur žinai, ką Putinas mano? Antra, Putinas nepratęs „griežti“ verslo magnatais. Baugindamas juos, arba prisijaukina, arba sužlugdo. O kai magnatas - JAV prezidentas, uždavinys jau komplikuotas. Trečia, Putinas diplomatiniuose žaidimuose labiau patyręs. Vadinasi, jam lengviau kautis su profesionaliais diplomatais nei su diplomatijos analfabetais. Nes analfabetai kaunasi be taisyklių. Putinas vien todėl negali laisvai „griežti“ Trampu, nes pats dar nežino, ar Trampas tikrai smuikas. O gal violončelė ar valtorna? Trampas sunkiai prognozuojamas. Ne tik Rusijai, bet ir savo sąjungininkams. Ir tai, manyčiau, yra ne tik jo silpnybė, bet ir stiprybė. Niekada neaišku, ką tas ekscentriškasis milijardierius iškrės. O tai diplomatiškai sustyguotai, prognozuojamai politikai suteikia niūraus dramatizmo. Tam tikro laukinio žavesio. Tarsi į prerijas būtų ištrūkęs mustangas ar koronavirusas.

Labai gaila, kad mes Lietuvoje tokių ryškių, charizmatiškų asmenybių neturime. Atleistume joms, jei supainiotų Kalvariją su Kupiškiu, pavadintų kokį nors ministrą „šunyčiu“, bet įneštų į mūsų politinį peizažą bent kiek spalvingumo. Nes kartais atrodo, kad mūsų šalies politikai vilki pilkomis, vienodomis milinėmis. Ir mintija vienodomis mintytėmis. Ir labiausiai bijo, kad jose kas nors pamatys gyvą žmogų. Neduok Dieve, dar apie tai parašys.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.