Naujausios
„Ir šita metodika, savo formulėse, savo esmėje suteikia prioritetą rusiškai ir baltarusiškai elektrai. Tai reiškia, kad pirmiausia yra suprekiaujama rusiška baltarusiška, nes jie padaro, kad, pateikia pasiūlymą be kainos, gauna žemiausią rinkos kainą ir viską parduoda. O paskui kas lieka, tas lieka Baltijos prekybai. Iš čia ir atsiranda visos problemos“, – TV3 televizijai teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Šios pateiktos informacijos nei patvirtina, nei paneigia dvi Baltijos sesės. Belieka galvoti, ką „pridengia“ tokia sensacija, nes labai jau nediplomatiška susirieti su artimiausiomis kaimynėmis, kurios yra elektros tinklų sinchronizacijos su ES keliabendrės. Iki 2023 metų Lietuva, Latvija ir Estija turėtų parengti bendrą prisijungimo prie Europos sistemos priemonių planą, o iki 2025-ųjų pagaliau šį užsitęsusį procesą baigti. Kartoju, visos trys, tarsi viena valstybė, privalo susiderinti, pasiruošti savo elektros tinklus sinchronizacijai. Po vieną prisijungimų prie ES NEBUS. Jeigu eskaluojami konfliktai, bręsta klausimas – kas nepadarė namų darbų? Sinchronizavimas vėl, kaip ir 2019-aisiais, stringa?
Mūsų valstybės energetikos rinkoje figūruoja vienas labai savitas tarpininkas – INTER RAO Lietuva.Tai Baltijos šalyje pirmaujantis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų aljansas. Apie jį kalbama pakankamai negarsiai, bet, „filialų“ esama ir Lenkijoje, ir Latvijoje, ir Estijoje. Ar girdėjote, kad šio darinio „motininė šaknis – Rusijoje“? „INTER RAO Rusija“ jau ne tik dalininkai su Lietuvos filialu, bet ir artimais asmeniniais ryšiais persipynę. Kaip kokie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai!
Susipažinus su kaltinimais braliukams dėl Astravo elektros patekimo į Lietuvą galime paspėlioti. Ar tik ne atsinaujinančios žaliosios energetikos produkciją latviai “prakala” kaimynams, to paties INTER filialistams? Saulės ir vėjo ar jūros vėjo jėgainių gaminama elektra gerokai brangesnė. Žinant, kad Latvijai tenka didesnioji Baltijos jūros dalis, galima suprasti, kad nesunku prekiauti pertekline, gerokai brangesne saugia “žaliąja” elektra. Juolab, kad mokslas dar neišrado, kaip atskirti elektronų kilmę – kuris kurioje jėgainėje pagamintas.
Klausite, ko čia taip skaičiuoju Baltijos sesių galimą pelną, galimai parduodant atsinaujinančių jėgainių elektrą? Ogi ministeriui D. Kreiviui tik svarbu, kiek Lietuva permoka. Niekas nėra pasakęs, kiek mums patiems elektra kainuos, kai atsijungsime nuo Rytų ir pagaliau baigsime sinchronizaciją (prisijungimą) prie ES tinklų. Gal sensacinga D. Kreivio ir R. Masiulio informacija – Lietuvos vartotojų pratinimas prie daug brangesnės savos, interaviškos, tačiau saugios, ne astravinės elektros? Pagyvensim – pamatysim, jei pakeliui kokio viruso nesutiksim…
Dar kartą kartoju ir siūlau kaip kokį Maironio eilėraštį įsiminti šias datas, kad liautųsi mus valdžia mulkinusi. Įstatymiškai jau 2019 metais turėjome būti ES elektros tinklų sistemoje. Ir tuomet buvo ginčų su artimiausiomis kaimynėmis: tai laikas pratęstas iki 2023 metų (pateikiamas priemonių planas), o sinchronizacija pabaigiama – 2025-aisiais. Apie kokias bendras priemones galima kalbėti, kai Latvija ir Estija kaltinamos vos ne plėšikavimu?
Vadinasi, formaliai, prisidengiant sinchronizacija prie ES elektros tinklų, jau baigiamas suformuoti independenso atitikmuo ir šiame ūkyje. Taip galvoti skatina netikėta informacija apie Lietuvos biznį tariamai „užsukus“ Gazpromo dujų vamzdį, kai mūsų valstybė įsigijo labai pompatiškai šampanu pašventintą suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“.
Pasirodo, 2021-ųjų pirmajame ketvirtyje Lietuva per neva „prisuktą“ Gazpromo vamzdį importavo rusiškų dujų tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 241mln.kubinių metrų. Jos daug pigesnės nei per terminalą atgabenamos. Tai gal bent apdovanojimus atimkime iš tų, kurie mums tokį brangų “independensą įprosyjo”, kad juo pilnai nė nesinaudojame?
O broliukai latviai per tą patį laikotarpį rusiškų dujų pirkimą sumažino perpus (48,1 proc.). Estai – net 78,1 proc. mažiau „Gazpromo“ dujų perka.
Todėl ir manau, kad Lietuvos energetikos Dainius ne šiaip sau latvius ir estus užsipuolė. Reikia kaip nors nuosavą „draugystę“ su rusais pridengti.
Kiekvienos valstybės valdžia bijo kylančiomis dujų ir elektros kainomis negrįžtamai prieš save rinkėjus nuteikti.
Belieka tik… priešų paieškos neveiklumui ar biznio draugelių interesams pridengti.
