ES nė velnio neišmano apie Rusiją

ELTA nuotr.
Prie Ru­si­jos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je vy­ko A. Na­val­ną pa­lai­kan­tis pi­ke­tas.

 

„Respublikos“ žurnalistė

Europos Sąjunga galvoja, kokias sankcijas pritaikyti Rusijai dėl suimto Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno. Kokias sankcijas betaikytų ar visai netaikytų, vis vien taip, kaip nori Vakarai, nesuveiks. Nes Vakarai taiko tas sankcijas prie vakarietiško mentaliteto. Panašiai kaip kad koks nors amerikietis ar britas aktorius bandydavo įtikinamai suvaidinti Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ personažą. Pavyzdžiui, Andrejų Bolkonskį. Ar Fiodoro Dostojevskio „Brolių Karamazovų“ Dmitrijų Karamazovą. Iš A.Bolkonskio likdavo tik džentelmenas britas. O jei koks nors Vakarų režisierius panūsdavo rasti gaivališką, neva rusiškos sielos aktorių, tai tas aktorius veikiau suvaidindavo ne gaivališką rusą, bet per daug išgėrusį prancūzą. Arba vakarietį buhalterį. Kažkodėl perrengtą kagėbisto uniforma. Nemačiau nė vieno vakarų kino filmo ar TV serialo, kurį žiūrėdama patikėčiau, jog regiu Rusiją. Todėl bijau, jog ES, reikšdama susirūpinimą svarstydama sankcijas dėl suimto A.Navalno, jokios tikros Rusijos neregi.

Nes A.Navalno ir Vladimiro Putino priešprieša yra visiškai rusiška. Pirma, nemanau, kad 144,5 milijonai gyventojų , o maždaug tiek gyvena Rusijos Federacijoje, labai pasibaisėjo A.Navalno išviešintais Vladimiro Putino turtais Gelendžike. Ant Juodosios jūros kranto. O kodėl nemanau? Nes eiliniai rusai, gyvenantys ne Maskvoje ar Piteryje, net nustebtų, jei V.Putinas neturėtų ypatingų turtų.

Žmonės, ypač gyvenantys kur nors provincijoje, ar Sibire, už Uralo, labai įsižeistų, kad jų prezidentas, skirtingai nuo arabų šeichai, neturėtų nei rūmų, nei auksinių unitazų. Tai būtų tautos pažeminimas. Tad jei dokumentinį filmą apie Gelendžiko rūmus peržiūrėjo milijonai žiūrovų, tai dar nereiškia, jog padarė atitinkamas antikorupcines išvadas. Vieni peržiūrėjo filmą tiesiog iš smalsumo. Kiti – kad nusikopijuotų interjerą ir įsirengtų dar azijietiškiau. Treti -kad džiaugsmingai paklykautų iš beskonybės. Bet bijau, kad tokių estetų buvo vienetai. Na, tūkstančiai. Bet ne daugiau. Dauguma palaimingai žiūrėjo į Gelendžiko buveinės turtus su tokiu pačiu šventu, palaimingu džiugesiu kaip ir į paauksuotus soborų, cerkvių kupolus. Kaip gi kitaip? Negi cerkvės stogą paprasčiau nudažysi? Nė už ką. Jei tik gali, Dievą kaip reikiant pagarbink.

Nežinau, kas iš tikrųjų yra A.Navalnas. (O kas nors žino?) Žinau, jog jis yra 44 metų teisininkas ir Kremliaus opozicionierius. Bet pritariantis Krymo aneksijai ir Abchazijos atskyrimui nuo Sakartvelo. Tad lygiai taip pat pasisakantis už didingą Rusiją, tik kovojantis prieš korupciją. Todėl įkūręs atitinkamą Kovos su korupcija fondą (FBK) ir labai dažnai atsiduriantis areštinėje dėl nesankcionuotų protesto mitingų organizavimo. Už Kremliaus kritiką galimai buvo apnuodytas „Novičioku“ ir tik Vokietijos medikai vos ne vos nuo mirties išgelbėjo. Tiesa, dar buvo lygtinai nuteistas už sukčiavimą. Bet pastarąją bylą buvo galima ir sufabrikuoti.

Tačiau visada įtariai žiūriu į pernelyg personifikuotas kovos su klimato atšilimu ar kovos su korupcija figūras. Tiek į švedę Gretą, tiek į rusą A.Navalną, tiek į su korupcija aršiai šūkiais kovojusius mūsiškius. Ypač tada, kai po pusmečio bus renkama naujos kadencijos Dūma. Nes atšilimas nuo Gretų įspėjimų neatšąla, o korupcija nuo A.Navalno komandos filmukų niekur nedingsta. Mamutai dėl klimato kaitos išnyko be jokių gamyklų poveikio. O korupcija tiek Lietuvoje, pasaulyje ar Rusijoje tikrai neišnyks dėl A.Navalno poveikio.

Tad kas iš tikrųjų susidūrė Rusijoje? Du subjektai. Abu simbolizuojantys tik Rusiją. Vienas – kankinį, šventąjį, pradedant F.Dostojevskio Alioša Karamazovu, šventuoju seneliu Zosima ir baigiant Stenkos Razino, Jemeljano Pugačiovo ir Sacharovo reinkarnacija. Visiškas kokteilis. Vienintėlė logiška ES sankcija – uždraudimas jiems būti V.Putinu ir A.Navalnu. Bet tai neįmanoma. Vienas tiek į rolę įklimpo, kad jau negali ar sponsoriai neleidžia atsitraukti. Žmogų – šeimos tėvą, vyrą paprasčiausiai sudegina, aukoja. Kitas, tai yra, subjektas iš Kremliaus, elgiasi kaip neužtikrintumo jau persmelktas caras.

Bet koks mūsų reikalas? Tai ne mūsų reikalas. Nors abiem tinka daina „Juodas varne, aš ne tavo“, bet jie nėra Lietuvos problema. Nes jie abu – Rusijos mentaliteto vienodi produktai. Rusijos vidinė problema. Rusijos, stichiškai pradedančios maištus, plėšančios ant krūtinės marškinius, raudančios kaip mirštantis vežikas stepėje, siautėjančios kaip burliokas prie Volgos., bet gaunančios vis tą patį rezultatą. Audringą pradžią ir nepabaigtą pabaigą.

Nesvarbu, kas sėdės Kremliuje, inteligentai Maskvoje ir Piteryje bus įsižeidę. Bet jų niekas per daug nepaisys. Nesvarbu, kas sėdės Kremliuje, rusas Poltavoje ar Sibiro kaimelyje apie tai per daug negalvos. Gal net neturės interneto, o jei turės, vis vien svarbiau, ką galvoja ne internetas, bet kaimynas Vasia ar pardavėja Asia.

Taip pat nesvarbu, kas sėdės Kremliuje, tie, kurie nesėdi Kremliuje., bandys sėdinčius Kremliuje išversti. Nes viso pasaulio valdantieji atakuojami pasitelkus Snoudenus, Navalnus, Asanžus. Šustauskus ir t.t. A.Navalnas į kankinystę jau tiek įklimpo, kad nepaliko sau jokių kelių nuo jos atsitraukti. V.Putinas išloštų daug daugiau, jei A.Navalną išleistų į laisvę ir leistų laisvai laigyti. Bet gal irgi negali atsitraukti? Gal ES vertėtų skelbti sankcijas tiek vienam, tiek kitam? Už tai, kad abu prarado asmeninio viražo laisvę.