Džiugi žinia neturintiems Galimybių paso – mes vis dar galim mokėti mokesčius!

ELTA nuotr.

 

Šiuo džiugiu pranešimu norisi pradėti trumpą, bet reikalingą, analizę ką mes vis dar galim, o ko jau – nebegalim.

Mokesčių mokėjimas, neabejotinai, priklauso galimumo ir būtinumo kategorijoms. Nepriklausomai nuo to ar dar išlaikėte savo darbo vietą klusniai neatkišdamas petuko, ar ne. Nepriklausomai nuo to ar tavo verslui nusimato mirtis, nes neteksi nevakcinuotų klientų aka „užkrato nešiotojų“, ar ne.

Atviros išlieka laidojimo paslaugų ir reikmenų parduotuvės.

Ačiū valdžiai ir jos avangardinei partijai, kad leidžia numirti ir po velėną pasislėpti. Ačiū, jog ir degalinėse kuro dar galima užsipilti. Bus galima naudotis katafalko paslaugomis o ne arklių traukiama lineika, ar stipresnių giminaičių talka nešant grabą.

Atsižvelgiant į pastarųjų dešitmečių emigraciją ir demografines tendencijas gali būti sunku rasti tiek darbo jėgos...

Na, bet eikim prie pozityvo.

„Galimybių paso“ nereikės norint apsilankyti muziejuje ar parodoje, pasiimant ar grąžinant knygas bibliotekoje, naudojantis knygų atsiėmimo punktų paslaugomis.

Na, čia jau valdžia kiek apsiskaičiavo, nes dar ims žmonės ir pradės skaityti ir kultūrintis. O skaitantys žmonės pradeda kelti klausimus ir reikalauti atsakymų į juos.

Žmonėms tas į naudą, tačiau valdžiai (nepriklausomai nuo krypties) – ne.

Vertas dėmesio galimumas yra keliaujant viešuoju tarpmiestiniu transportu (Ačiū rugpjūčio 10 dienos protestui, kad privertė valdžią nuimti „galimybių paso“ būtinumą tarpmiestiniam viešajam transportui).

Pasirodo, kad juo naudotis galima, cituoju: „Važiuojant tarpmiestiniu transportu, bus galima užimti tik sėdimas vietas.“

Tad, jeigu važiuojant iš Kauno į Vilnių autobusas prisipildytų keleivių, tai aš, valdžios nurodymu, negalėčiau savo užimtos kėdės užleisti kokiais senutei. Tą padarydamas nusižengčiau.

Dabar bus galima savo nemandagumą ir tingumą motyvuoti valdžios paliepimu. O mes ją tikim.

Be „galimybių paso“ bus galima lankytis ir lauko kavinėse! Tiesa, prie staliuko bus galima sėdėti ne daugiau kaip penkiems. Jeigu ateis šeštas asmuo, tai, kaip liaudyje ir priimtina, jis bus „už šeštą“.

Jo dalyvavimas mūsų garbioje draugijoje bus nepageidautinas ir draustinas, nes taip nusprendė valdžia. Na, bet jis gales atlikti garbią bisono arba antelės nešiotojo vaidmenį. Kodėl? Nes naudotis lauko kavinės paslaugomis bus galima ir neturint „galimybių paso“, bet į viduje esantį tualetą – negalima.

O vyrai, arba moterys, nebūsim seksistai, į kavines ne tik pasėdėti ateina, bet kažkokių gerimų paragauti, tad jau po valandėlės gali prasidėti tam tikri poreikiai.

Jeigu netinka tokios lauko kavinių naudojimos sąlygos, tai esame laisvi naudotis maisto išsinešimo galimybe.

Tiesa, maistą reikės atsiimti tam skirtoje (neapibrėžta) vietoje. Toliau nuo kavinės patalpų kur sėdi padori, edukuota ir vakcinuota visuomenės dalis.

Kaip matome, mes vis dar išlaikėme laisvės, orumo ir žmogiškumo likučius, tad optimistiškai žiūrėdami į auštančią Premjerės Ingridos Šimonytės laikmečio aušrą ryžtingai žengiame į rytojų.