Naujausios
Apie tai, kas vyksta viešojoje erdvėje prieš mūsų Pergalės ir Kario priesaikų 30-metį.
Vietoj to, kad kalbintų parlamento gynėjus apie įvykius, kurie vyko prieš 30 metų, žiniasklaida pradėjo gilintis į mūsų siekį gauti kario savanorio statusą, kurio mes tiek metų siekiame veltui. Portalai platina Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio komentarus, atseit niekam neaišku, kokiais kriterijais reikia remtis, kad mums būtų suteiktas kario savanorio statusas.
Jeigu 1919–1923 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams užteko 10 metų, kad būtų suteiktas toks statusas, tai niekam: nei visų kadencijų ,,kairiesiems“, nei ,,dešiniesiems“ ,,neužteko“ ir 30 metų, kad kario savanorio statusas būtų suteiktas mums. Tikslas aiškus – laukia, kol išmirsime. Nebus mūsų, nebus problemos.
Kai kurie iš Seimo narių labai bijo, kad mes prašysime socialinių garantijų ir todėl dėl mūsų kaltės bankrutuos valstybė. Bet kažkodėl jiems negaila rentų signatarams, kurie už Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą balsavo nė netikėdami Lietuvos Nepriklausomybe (NKVD įkūrėjas Šiauliuose J. Minkevičius, Kauno KGB „vertėjas“ V. Beriozovas). Kas bėgo į Maskvą aiškintis Gorbiui, kodėl taip Lietuvos AT padarė, kas tyčiojosi, kad į LR AT susirinkom savo žemių atgauti.
Šiandien mes kiekvieną savaitę laidojam savo geriausius vyrus, tokius kaip Jurbarko komendantą (nuo 1990 m.) mjr. Algirdą Genį, šiaulietį kun. Vaidoto vardo motodesantinio bataliono žvalgų būrio vadą Egidijų Tarabildą, kuris sausio 13 d. vakare LR AT Priimamajame nuo sienos nuėmė LR herbą ir sulaužęs rėmelius Vytį paslėpė po rūbais prie krūtinės. Jie dar galėjo gyventi, bet mirė būdami vos 55-erių, nes neturėjo lėšų brangiems vaistams. Juk vaistai ir geriausi gydytojai tik Tautos ,,elitui“, tarp kurio ir Seimo ,,elitas“.
Su A. Gumuliausko, kuris yra mano bendražygis nuo Sąjūdžio laikų, vadovaujama komisija šio įstatymo projektą derinome dvejus metus, specialiai kvietėmės Vytą Lukšį, kuris 1991 m. sausio 11 d. buvo sunkiai sužeistas, kai gynė Spaudos rūmus, kad papasakotų, kaip išgyvena. Juk po jo sužeidimo mes tą pačią dieną davėme Kario priesaiką, kurią palaimino kun. Robertas Grigas.
Vytas tada išgyveno. Bet dabar jis beveik nemato viena akimi ir negirdi viena ausimi, o kad išgyventų turi dirbti taksistu, su keleiviais leistis į ilgas keliones po Lenkiją, Ukrainą.
Ir jam jūs, seimūnai, tiek metų gailite kario statuso ir minimalių socialinių garantijų?!
Žinau, kad kai kurie iš jūsų mano, kad Nepriklausomybė nukrito iš dangaus. Ar žinote, kiek Lietuvos vyrų sausio dienomis LR AT davė Kario priesaiką, atsisveikino su artimaisiais, užsiminavo ir užsibarikadavo?!
Ar žinote, kad mums kolektyviai kun. Robertas per šv. mišias atleido nuodėmes, o tai daroma tik prieš mirtinas kautynes? Kokių Jums dar kriterijų reikia? Mes plikomis rankomis nuo nulio atkūrėme Lietuvos kariuomenę, Šaulių sąjungą (LŠS). Lietuvos pasienyje, Rygos OMON'o mušami, deginami, nesipriešinome, nes toks buvo duotas įsakymas. Medininkų poste vyrai šitą įsakymą įvykdė!
Yra KAD dirbusių, tarnavusių ir atėjusių į LŠS iki 1991-08-21 sąrašai, yra prisiekusių savo postuose ir prisiekusių LR AT sąrašai. Tik reikia norėti juos atversti.
Nenorite atversti, tai bent prieš mūsų Karių priesaikos 30-metį neplatinkite savo abejonių per informacijos priemones, nes po jūsų diletantiškų komentarų pasipila šmeižtas, kad mes ten buvome dėl lengvatų, žemių, statuso. Bijote, kad dėl mūsų bankrutuos valstybė? Nebijokite, mūsų jau liko vienetai.