Naujausios
Suvedė visuomeninė veikla
P. Karitonas, prisiminęs pirmąjį susitikimą su būsima žmona, sako, jog Joniškio rajonas išties nėra didelis, o kadangi abu yra kilę iš to paties krašto, tai nė kiek nestebina, kad vienas kitą iš matymo pažįsta gana seniai. Jis mena Stefaniją dar nuo to laiko, kai ji kartu su šviesaus atminimo vyru Vytautu Skirmantu atvykdavo į Satkūnų kaimą, kur jos sutuoktinis dirbo meno vadovu. Abu dalyvaudavo Satkūnų seniūnijos kultūriniame gyvenime.
Prieš 27 metus Stefanija palaidojo savo vyrą, o prieš septynerius metus Anapilin iškeliavo ir Povilo žmona, prieš daugelį metų vadovavusi Satkūnų kultūros centrui.
Poros teigimu, juos bendram gyvenimui suvedė visuomeninė veikla. „Tuo metu dar vadovavau Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyriui ir į organizacijos veiklas įsitraukė Povilas. Vis paglobodavau naujoką, pakalbindavau, stengiausi, kad naujas narys atrastų save organizacijoje ir kuo greičiau taptų seniai susiformavusio kolektyvo dalimi. Tai per vieną renginį kartu sėdėjome, tai ekskursijos metu pabendravome. Taip bėgant laikui mūsų draugystė augo“, – sako Stefanija.
Baltą nuotakos suknelę įkalbėjo vyras
Su Stefanija palietėme nuotakos įvaizdžio temą. O kaip gi be jos! „Svarsčiau, kaip vestuvių dieną norėčiau atrodyti. Iš pradžių galvojau vilkėti klasikiniu kostiumėliu, tačiau Povilas mane įkalbėjo pasipuošti balta nuotakos suknele. Sakė, kokios vestuvės be baltos suknelės“, – šypsosi moteris.
Priėmus šį Povilo pasiūlymą, Stefanijai teko su anūke ieškoti jai patinkančios suknelės modelio internete. Jį radusios toliau tęsė paieškas – juk suknelei pasiūti reikėjo audinio. Būsimos nuotakos įvaizdžiu rūpinosi siuvėja Rasa Nainienė. Be suknelės ji sukūrė ir nuotakai skirtą galvos apdangalą.
Ant rankų blizga jaunavedžių meilę įrodantys ženklai – klasikiniai aukso žiedai. Pora sako, kad jokių įmantrybių nešioti ant pirštų nesinorėjo, tad pasirinko klasiką. Kad šventė būtų panaši į pasaką, daug prisidėjo Stefanijos dukra Meilė Zaleckienė, sūnus Gytis Skirmantas, anūkės Aušrinė ir Ieva.
Jaunavedžiams beliko tik džiaugtis savo švente ir artimiausių žmonių dėmesiu. Beje, jaunavedžių šventėje dalyvavo tik patys artimiausi šeimos nariai ir keletas draugų.
Klebonas sutiko skambant populiariajai muzikai
Stefanijos ir Povilo vestuvės prasidėjo Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčioje rugpjūčio 6 dieną. Abu negaili gerų žodžių kunigui, vieninteliam Lietuvoje ugniagesių kapelionui Donatui Klimašauskui, sukūrusiam jaunavedžiams įsimintiną šventę.
„Atvykome į bažnyčią baltu „Lexus“ automobiliu, o mus prie bažnyčios durų su muzika pasitiko kunigas. Sako, pagal amžių ir muziką parinkęs. Pradėjo skambėti estradinės melodijos, o ir pati tuoktuvių ceremonija buvo išskirtinė. Atsisveikinant į mus dvasininkas kreipėsi jau meiliai, šiltai, vadino Stefute, Poviliuku “, – įspūdžiais dalijasi pora.
Į dvarą grįžusius jaunavedžius su muzika pasitiko Stefanijos sūnus ir jo bičiulis Eivis. Jie visą šventės vakarą grojo jaunavedžiams ir jų svečiams. Muzikinius kūrinius be sūnaus Gyčio atliko šiemet Algimanto Raudonikio meno mokykloje vokalo studijas baigusi Povilo anūkė Agnė, Stefanijos anūkė Urtė. Dainavo ir nuotakos draugė Irena kartu su pačia Stefanija, pasirinkusia Karitonės pavardę.
Antrą kartą meilė yra brandesnė
– Šiuo metu esame labai laimingi, įsimylėję – jaučiamės daug jaunesni, sveikesni, saugesni ir džiaugiamės naujojo gyvenimo pradžia. Gyvenimas išties kupinas netikėtumų ir visai nesvarbu, koks yra tavo amžius. Antrą kartą meilė yra gražesnė, tikresnė, brandesnė. Mūsų vaikai yra suaugę, savarankiški. Labai juos mylime ir puikiai sutariame. Mūsų pečių neslegia jokie rūpesčiai – galime keliauti, savo namuose kartu dirbti ar ilsėtis, skirti laiko vienas kitam, – tvirtina ką tik aukso žiedus sumainiusi pora.
Nuo sutuoktinių veidų nedingsta šypsenos. Jie tikrai laimingi. Nuoširdžiai džiaugiasi suradę vienas kitą ir pabėgę nuo vienatvės.
„Mes abu esame labai visuomeniški. Aš daug metų vadovavau Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos skyriui, o ir Povilas nuo pat 2006-ųjų iki dabar buria į draugiją rajono bitininkus. Daugiau nei dešimt jo gyvenimo metų padovanota Satkūnų kaimo žmonėms. Kiek projektų įgyvendinta! Satkūniškiai turi kuo džiaugtis – gražus parkas, pavėsinės, išpuoselėta aplinka, įrengta 13 treniruoklių. Juk visa tai kaimo gyventojų, bendruomenės ir jai vadovavusio vadovo nuopelnas”, – gerų žodžių vyrui negaili Stefanija.
Sutuoktinis daug laiko skiria savo hobiui – bitininkystei. Laikas kartu porai atnešė ir naujų patirčių. P. Karitonas sako, jog šiuo metu namuose bičių gyvenimu domisi ne tik jis. Jau kurį laiką prie avilių galima išvysti ir Stefaniją. Nors bitininkyste moteris pradėjo domėtis visai neseniai, jau dabar drąsiai prisipažįsta – bitučių gyvenimas ir priežiūra yra be galo įdomi veikla.
Namuose – medaus mėnuo
Medaus kopinėjimo sezonas S. ir P. Karitonų namuose – pačiame įkarštyje. Apie medaus mėnesį kalbėti su patyrusiu bitininku, šiuo metu gyvenančiu medaus mėnesio nuotaikomis, išties įdomu.
Medaus mėnuo yra ypatingas laikas, kuris parodo, kaip gerai pažįsti savo bites, ar bus stipri bičių šeima, ar ji atlaikys ne tik šį mėnesį, bet ir žiemos speigus.
„Jei žmonių medaus kopinėjimas trunka keletą savaičių, tai bitės ir bitininkai medaus mėnesį išgyvena nuo augalų sužydėjimo iki derliaus nuėmimo”, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako P. Karitonas.
Pora planuoja ir savo medaus mėnesį. „Vestuvių proga anūkė padovanojo mums galimybę praleisti laiką prie jūros, prabangiame viešbutyje. Tai bus mūsų povestuvinė kelionė ir puikus medaus mėnuo”, – šypsosi S. Karitonė.
Jeigu iki šiol galvojate, kad santuoka arba meilė turi amžiaus ribas, pats laikas sulaužyti šį stereotipą. Stefanija ir Povilas yra puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad santuoka bei meilė neturi amžiaus cenzo. Jei esate vienas ir likimas jums atsiuntė mylimą žmogų – nebijokte priimti jo su dėkingumu ir džiaugsmu. Tai, kokio amžiaus esame, priklauso ne nuo tapatybės kortelėje ar pase įspaustų gimimo datos skaičių, o tik nuo mūsų pačių santykio su gyvenimu, su kitu žmogumi.
