Naujausios
Gyvas priekaištas
Kitų planetų gyventojai klausia vienas kito, gal žino, kas gyvena Žemės planetoje. Atsiranda vienas žinantis:
– Žemėje gyvena įdomūs žmonės, kurie iškerta mišką, iš medienos pasigamina popierių, ant kurio užrašo: „Saugokime mišką!”
Mąstau, kiek pasaulyje anekdotų. Kažkas yra sakęs, jog tiek pat, kiek gyvena skruzdėlių.
Prie dangaus vartų vyriškis prašosi į dangų, bet Dievas ir šv. Petras jį siunčia į pragaro liepsnas.
– Kodėl šitaip? – nepatenkintas klausia vyriškis. – Negėriau, nerūkiau, buvau ištikimas šeimoje, koneveikiau netvarką.
– Jūs žemėje buvot gyvas priekaištas, – baigia diskusiją Dievas.
Į duris pasibeldžia elgeta ir prašo maisto.
– Jūs dar stiprus, galite užsidirbti, – atrėžia duris pravėrusi moteriškė.
– Matot, gyvenime visko būna, – neatstoja elgeta. – Štai Jūs – nuostabaus grožio moteris ir turėtumėt vaidinti kine, bet dirbate virtuvėje.
– Luktelkit, gal ką rasiu.
Anekdotas gali būti vos vieno sakinio. Kad ir toks. Aš nepergyvenu dėl savo amžiaus, bet pergyvenu dėl bendraamžių amžiaus.
Tūlas kreipėsi į policiją dėl prieš tris mėnesius iš jo pavogtos banko kortelės.
– Kodėl nesikreipėte iškart? – klausia policininkai.
– Nes vagis švaistė mažiau pinigų nei mano žmona.
– O kodėl kreipėtės dabar? – toliau klausia policininkai.
– Vėl prasidėjo švaistymai. Regis, kortelę iš vagies pavogė jo žmona.
Bičiulis teiraujasi bičiulio:
– Kaip pavyko laimėti kazino?
– Naktį susapnavau šešis septynetus, sudauginau ir pastačiau ant 49.
– Bet juk šešis padauginus iš septynių suma – 42. Net daugybos lentelės nemoki!
– Ot mokslinčius. Tai ir vaikščiok plikas, kad toks protingas.
Gydytojai dažnai būna gan griežti. Vienas tokių klausinėja dejuojantį pacientą:
– Saldumynus mėgstate?
– Ne.
– Miltinius patiekalus valgote?
– Ne.
– Ką nors mėgstate?
– Baklažanus.
– Tai jų Jums ir negalima.
Bičiulis tvirtina, jog anekdotai turi būti intelektualūs. Pavyzdžiui, kaip anekdotų cikle apie džentelmenus.
Skęstant laivui džentelmenas teiraujasi jūreivių, sodinančių keleivius į gelbėjimosi valtis:
– Atleiskite, kuri iš šių valtelių rūkantiems.
Arba apie name apsigyvenusį žilstelėjusį džentelmeną – gražaus stoto, visad tvarkingai ir prabangiai besirengiančio. Visi pastebi ir netoli laiptinės durų stovintį jo naujutėlį automobilį. Kaimynai, o ypač kaimynės norėtų su juo pasikalbėti, tačiau naujakurys nekalbus. Vieną vakarą į jo duris pasibeldžia kaimynė ir be užuolankų paklausia:
– Ar Jums druska nepasibaigė?
Visi gyvenime linkę pasigirti, pasipuikuoti. Prisiklausęs pasakojimų apie žvejų laimikius vienas iš kompanijos pasigiria:
– Kartą vien mano pagautos žuvies fotografija svėrė 2 kilogramus.
Prisiminęs šį anekdotą, pagalvojau apie savo mažytį butelį, kuriame apie žvejybą vaizdžiai nepakalbėsi.
Rūkyti norintis vyriškis ryžtasi paprašyti merginos:
– Gal turite paskolinti cigaretę?
Mergina paduoda. Tuomet vyriškis dar paprašo:
– O gal turite ir žiebtuvėlį.
Mergina paduoda ir žiebtuvėlį. Tuomet vyriškis pagalvoja, gal mergina paskolintų ir kelis eurus alui. Mergina paduoda ir juos. Vyrukas džiaugiasi, bet mergina kreipiasi į jį:
– Aš burtininkė, o tu kvailai išnaudojai savo norus.
