Visai nejuokinga (18)

„Šluota“, 1959, liepa. Nr. 13.

 

Ne po kiekvienu paminklu yra tvirti pamatai

 

Sako, jog būtent tokia yra Pizos bokšto priėmimo komisijos išvada. Mes statome stadioną. Giriamasi, jog dabar tai jau tikrai pastatysime. Tikinčių tuo, tiesa, mažai likę. Sako, kol nepamatys, nepatikės. Kaip apaštalas Tomas netikėjo Kristaus prisikėlimu. Bet pamatęs, įtikėjo. Būna netikėtumų. Nors niekur nemačiau, kad statytų stadioną ant kalno.

„Skaitykit daugiau knygų!“ – norisi visiems palinkėti. Anksčiau skaityti buvo įdomiau nei gyventi, dabar – atvirkščiai. O šiaip gyvenimas teka normalia vaga. Kai sveiki, galvojame apie pinigus, kai susergame, galvojame, kaip pasveikti, kai pasveikstame – vėl apie pinigus. Kažkas mums yra pasakęs, jog gyvensime kaip Švedijoje. Dabar to ir laukiame.

Sako, gyvenime yra trys keliai. Eisi tiesiai – nieko nesutiksi, pasuksi į dešinę – vargelį pamatysi, o eisi į kairę – bėda draugėn pasiprašys. Gyventi, sako, reikia ateitimi. Jei praeitis beldžiasi į duris – neatidaryk. Ji tau nieko naujo nepasakys.

Žirgų lenktynėse žmogelis kreipėsi į astrologus klausdamas, kaip pasirinkti žirgą, kuris atbėgtų pirmasis. Šie išpranašavo, jog jo skaičius 6 ir reikia visad šio skaičiaus laikytis. Tad žmogelis kėlėsi ryte 6 valandą, nuvykęs į hipodromą pirko bilietą 6 sektoriuje, 6 eilės 6 vietoje, pastatė už 6-ą žirgą ir tas atbėgo... šeštas.

Vis prisimenu prancūzų komediją „Visada norėjau būti gangsteriu“, kur penki pagyvenę vyrai užsuka į pakelės kavinę. Jiems patinka jaunutė padavėja ir jie pradeda ją „kadrinti“. Ši nusišypso išgirdusi jų liaupses ir irgi juos pagiria: „Jūs tokie malonūs, panašūs į mano senelį.“

Ieškau anekdotų. Tavo anekdotų kraitelė – tavo humoro jausmo balas.

– Koks keistas tavo vardas – Ichtiandras?

– Nieko keisto: Ichti – graikiškai žuvis, andras – žmogus.

– A, tai Fišman.

Žmona pašiepia vyrą:

– Ir viskas dėl tos jaunutės pardavėjos mini sijonėliu ir didele iškirpte! Vėpsojai ne ten kur reikia ir nusipirkai per trumpas kelnes.

Vyras, apžiūrinėdamas kelnes, liūdnai:

– Taip, trumpokos...

Po sekundės – jau džiugiai:

– Einu, pakeisiu!

Sūnus atveža pagyvenusį tėvą į ligoninę. Priimamajame jo klausia:

– Pižamą įdėjote?

– Taip,– atsako sūnus.

– Chalatą įdėjote?

– Taip.

– Šlepetes?

– Taip.

– Naudojamus vaistus ligonis atsivežė?

– Taip.

– Pinigų susimokėti už procedūras ligonis turi?

– Taip.

– Gerai. O kas čia šalia jūsų su baltu chalatu?

– Atsivežiau gydytoją, jeigu kartais neturėtumėte...

Artėjant rinkimams prisimeni ir tai temai skirtus anekdotus.

Seneliukas rinkimų registratoriaus klausia, ar jau balsavo jo žmona. Šis pasižiūri į sąrašus ir atsako, jog balsavo, bet kiek nustemba, ar jie gyvena ne kartu, kad atskirai eina balsuoti. Seneliukas paaiškina, jog jo žmona jau 12 metų kaip mirusi, tačiau kiekvienais metais ateinanti balsuoti, o jis vis negali jos sutikti.

Gydytojas liepia savo pacientui daugiau ilsėtis ir nedirbti jokio protinio darbo. „O ką jūs dabar darote?“, – dar pasiteirauja gydytojas. „Rašau scenarijus pramoginėms televizijoms laidoms“, – atsako šis. „O, tai galima, tai ne protinis darbas“, – nedraudžia gydytojas.

Apie nemirtingumą.

– Ko tu nori, seni? – paklausė auksinė žuvelė.

– Noriu iš pensijos sutaupyti naujam mersedesui, – atsakė gudrus senis, tapdamas nemirtingu.