Naujausios
Deputatas. Tai skamba išdidžiai
Deputatas – pareiga, o ne šilta vieta šviesiai sąjūdininko sėdynei.
Išrinko Kalnelis. Visų pirma – mane turėjo remti Sąjūdis. Man jo paramą nusipelnyti buvo sunku, o jam manąją lengva dėl to, kad ilgą laiką dirbau Vykdomajame komitete, t. y. sovietinės valdžios įstaigoje. Tuomet Sąjūdžiu buvome visa Lietuva, todėl kiekvieną dieną sąjūdiečiai kreipdavosi paramos – ir dėl mitingų apipavidalinimo, ir dėl Šiaulių istorijos, ir dėl spaudos, ir kitais klausimais.
Dėl mano palaikymo per rinkimus šviesiausieji švyturiai, įsikūrę raudoname mūriuke, stovinčiame Kapsuko (dabar Aušros alėjos) ir Valančiaus gatvių kampe, susimąstė, po to – ilgai ir turiningai ėmė svarstyti: tinku į Sąjūdžio remtinus kandidatus, ar ne. (Iki šiol mano dalia – būti svarstomu, bet nepasirodyti protingesniu už svarstykles), (nors tai labai, labai sunku). Tūriningieji svarstymai girgždančias svarstykles vis tik nusvėrė mano naudai. Sąjūdis nutarė mane remti. Ačiū jam.
Agitacijai ir deputacijai ruošiausi nuoširdžiai. Su vienu gerbiamu Kalnelio kryžių meistru apsvarstėme mano galimybes, sutarėme, kad jis paagituos bendraamžes bobeles. Su stačiatikių popu – cerkvėje jis pasišnekės su savo avelėmis.
Labiausiai išgąsdino mano konkurentas elektrikas, kuris pareiškė, kad jis geriau žino Kalnelio žmonių poreikius: „Per rinkimus vietiniams pijokams pastatysiu bačką alaus ir tau, Viliau, bus amba“. Vargais negalais priprašiau to nedaryti, todėl rinkimus laimėjau.
Deputatu būti – pareiga, o ne graži ir šilta vieta, skirta šviesiai sąjūdininko sėdynei. Kaip atstovausiu Kalnelio žmonėms, jei nesu jo gyventojas, kaip jų problemytes spręsiu, jų buities sąvartyną inventorizuosiu? Tik įmink – ir išsišū... iki ausų, būsiu kaltas ir dar pats sąvartyno inventoriumi tapsiu...
Kalnelio komiteto gimimas
Pradžia paprasta ir geniali – deputatinių pažadų ir galimybių inventorizavimas. Sukviečiau mielus Kalnelio gyventojus į „Stumbro“ gamyklos salę, į susitikimą su manimi – jų išrinktuoju. Mano rinkėjai nežinojo, kad atsivedžiau drg. Zigmą Kavaliauską, statybos inspektorių iš statybos ir architektūros skyriaus, visų privatininkų patroną ir baubą – nagi, karkite ant jo kates!
Pristačiau, o pats atsisėdau už tuščio prezidiumo stalo. Po trumpos Zigmo kalbos – išsiveržė mano rinkėjų nuoskaudos, už visą sovietmečio laikmetį, tik laikykis, brolau! Klausimai ir šūksniai pabiro iš visų kampų. Zigmui karšta, o aš pradėjau Kalnelio deputato pareigas eiti, t.y. lape žymėtis, kas salėje aktyviausiai reiškiasi, kas garsiausiai šaukia. Kai suskaičiavau pirmuosius penkis, buvau ramus, žinojau, kaip elgtis toliau. Naudojau taktiką, kurią naudodavo visi sukilimų malšintojai: pradžioje nustatyti maišto organizatorius, vėliau juos neutralizuoti.
Leidęs savo mieliems rinkėjams išsilieti, autoritetingai atsistojau, ir perėmiau iniciatyvą į tvirtas pirmosios kadencijos deputato rankas: „Dabar valdžia – mūsų, tai yra – jūsų, mieli Kalnelio žmonės. Jei aš, Vilius, spręsiu Jūsų kasdienybę – susivelsiu kaip višta pakulose. Pats nemoku gyventi, kaip jums patarsiu? Siūlau sudaryti Kalnelio komitetą iš tų, kuriems problemos skaudžiausios, kurie jas supranta, kurie saviškai, kurie pažįstami, kurie neišduos. Jie išspręs visa tai, ką jokios valdžios nepajėgs, o miesto lygio klausimus spręsime valdžios kabinetuose. Siūlau į komitetą šiuos penkis žmones. Kviečiu čia, ant scenos. Pasiūlykite dar du. Dabar balsuosime. Kas už? Kas prieš, kas susilaikė? Sveikinu. Visiems dėkoju už susitikimą. Viso gero, o naujasis komitetas pasilieka“...
Susėdome, sušnekome. Prieš mane – normalūs, padorūs, veiklūs žmonės. Paaiškinau: „Aš Kalnelyje esu laikinas, jūs – nuolatiniai. Svarbu, kad savivaldos sistema, kurią susikursime, gyvuotų ir po to, kai deputatu nebebūsiu.“ Pasiskirstėme pareigomis. Kalnelio komitetas atsidarė nuosavą banko sąskaitą, ėmėme reguliariai susitikinėti... Kalnelio komitetas buvo darbingas ir gyvybingas visą mano kadenciją, ir dar gerokai po jos – malonu atsiminti. Nežinau, ar kiti kolegos deputatai naudojosi tokia savivaldos forma ir rinkėjų parama, kai spręsdavo buitines ir ūkines smulkmenas.
Pirmieji posėdžiai
Pirmasis posėdis savivaldybės salėje. Kadangi esu 7-os apylinkės atstovas, sėdėti man skirta pirmoje eilėje. Šalia jaučiu tvirtus kolegų pečius: dešinėje architektas, kairėje – advokatė, už nugaros – šviesūs pirmosios kadencijos deputatų veidai. Daugelis mūsų – nepažįstami, bet mes – monolitas, tiesą sakant, mes – Šiauliai!
Tribūnoje – pirmasis pranešėjas. Jį pakeičia antrasis, tretysis. Kai reikia kilnoti rankas, balsuojame – už. Į dienos pabaigą pametame skaičių – naujuosius deputatus labai traukia tribūna, iš kurios liejasi vien Dora, Šviesa ir Tiesa. Darosi nuobodu. Jau pusvalandis po darbo, manoji kaimynė turi dukrytę pasiimti iš darželio, o žilagalvis kalbėtojas, vis atsiprašinėdamas klausytojų, aiškina savo nuostatas apie dorumą. Kalbėtojo žodžiai visiems lenda pro gerklę, vien aš deduosi į širdį.
Kada, gi, baigsis posėdis? Dar kažkoks procedūrinis klausimėlis ir skelbiama posėdžio pabaiga. Galų gale! „Ačiū Dievui! Dabar galėsime eiti namo“, – tyliai už visus atsidūsta kolegė, besikeldama iš kėdės. „Ačiū, bet šiandien negalėsiu eiti pas Jus. Aš, matote, esu vedęs, turiu šeimą, žmoną…“ – aiškinu, ką girdėjau iš pranešėjo. Naujoji kaimynė žiopteli, nurausta kaip uoga ir klesteli atgal. Ji – padori moteris. Kaip aš galėjau pagalvoti, kad ji – paleistuvė, vedžiojanti vyrus namo...
Balsuojant žiūrėk į vėliavą
Kadangi demokratija gimdo pliuralizmą, tai pliuralizmas – nuomones, frakcijas ir opozicijas. Kai reikia balsuoti klausimais, kurie išnagrinėti frakcijose ir komitetuose – ramu ir aišku. O ką daryti, kai klausimas netikėtas? Prasideda dairymasis į lubas arba į frakcijos kolegas. Tokio bruzdesio metu pirmininkaujantis salę pakvietė sutelkti dėmesį, nesidairyti. „Tai kur mums žiūrėti?“– iš parterio pasigirdo nerišlūs balsai. „Žiūrėkite į vėliavą!“ – iš vietos pareiškė Vilčiauskas. Visa salė driokstelėjo, nusikvatojo. Aš surimtėjau: juk Vilčiauskas šimtąkart teisus!
Deputate, tu atstovauji Tėvynę, ne frakciją, ne partiją, ne pliuralizmą.
Jei to nesupranti – nedidelė tavo vertė.
