Naujausios
„Gimtadienis gimtadieniu, bet būtų geriau, kad būtų mažiau“, – šypsojosi pasveikintas senolis Mečislovas.
Visą laiką stovėdamas su svečiais bendravęs ilgaamžis pasakojo, kad užaugo Maniušių kaime, netoli Gruzdžių, 6 vaikų šeimoje, todėl vaikystė nebuvo lengva. Miestelyje baigęs 6-ą skyrių (klasę), toliau mokytis atvyko į Šiaulius. Baigęs mokyklą įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemiją, tačiau studijų nebaigė, nes šeimai trūko pinigų.
Tačiau studijos padovanojo kitą gyvenimo įvykį – sutiko būsimą žmoną, ją vedė 1959 metais. Žmona Šiauliuose dirbo chemijos mokytoja. Šeima susilaukė sūnaus. Dabar Mečislovas džiaugiasi ne tik sūnaus draugija, bet ir gera marčia, dviem anūkėmis ir 4 proanūkiais. Sūnaus šeima rūpinasi savarankiškai gyvenančiu senoliu.
Su žmona pragyveno keturis dešimtmečius, tačiau jau daugiau kaip dvidešimt metų, kaip jos neteko.
Ilgaamžis Mečislovas gyvenime dirbo įvairius darbus – buvo buhalteriu, ekonomistu. Sako, nesistengęs kuo daugiau uždirbti, todėl nereikėjo patirti bereikalingos įtampos ar kitaip gadintis nervų. Žmogus sakė neturėjęs tikslo sukaupti turto. Anūkė pasakojo, kad Mečislovas visuomet buvo pasirengęs padėti kitiems, kas tik paprašydavo jo pagalbos. Ta pagalba buvo nesavanaudiška, jis nieko neprašydavo mainais.
Ketvirtame aukšte gyvenantis šimtametis ne tik išeina pasivaikščioti, bet ir nuvyksta į savo sodą Rėkyvoje pabūti gryname ore.
„Jei tokio amžiaus sulaukęs dar galiu vaikščioti savo kojomis ir dar atmintis veikia, manau, kad gerai“, – šypsojosi Mečislovas.
Jis pasakojo, kad turėjo gerą žmoną, ji buvo puiki šeimininkė, pats dirbo atsakingą darbą, todėl nebuvo laiko ir priežasčių dažnai kilnoti stikliuko, o tai „didelis pliusas“.
Anūkė Gerda apie savo senelį pasakojo, kad jis nuoširdus, viskuo patenkintas žmogus, todėl yra labai mylimas savo šeimos, aplinkinių. Jam visuomet visko užteko. Senelis dėmesingas artimiesiems – sulaukus progos kiekvieną būtinai pasveikina. Artimieji džiaugiasi, kad ilgaamžis nesiskundžia sveikata.
Mečislovas sako mėgstantis įvairų maistą, bet stengiasi maitintis kuo sveikiau – visada valgydavo tik savo užaugintas daržoves.
Vyras niekuomet nevairavo automobilio, todėl daug vaikščiojo pėsčiomis. Dabar prireikus pavėžina sūnus arba anūkės.
Iš artimųjų Mečislovas dar turi penkeriais metais jaunesnį brolį, jis gyvena Vilniuje. Su juo bendrauja telefonu, tačiau šiuo metu brolis išvykęs atostogauti.
Paklaustas, kaip reikia gyventi, kad sulauktų šimtojo gimtadienio, Mečislovas guviai atsako: „Mažiau degtinės reikia gerti.“
Ilgaamžis mėgsta pasižiūrėti televizorių. Jam įdomios žinių laidos ir mielai žiūri „Žalgirio“ krepšinio varžybas.
Paklaustas, ką palinkėtų šiauliečiams, šimtametis atsakė: „Šiauliečiams galiu palinkėti būti darbštiems ir mažiau „šnapso“ išgerti. Taip pat – ramiau gyventi. Pasižiūri – kiti lekia, ardosi.“
