Naujausios
Į kelionę
Latvių Valka, o už nematomos dviejų valstybių sienos – jau estų Valga. Telefonai pasveikina atvykus į Estiją.
Tere! Labas!
Pirmasis sustojimas ir nakvynė laukia Rõngu miestelyje. Nuomojamas dviejų galų namas, skaičiuojantis 130 metų, lyg užsimiršęs, liko prie gana judraus kelio.
Ant „Hermann“ pensiono sienos pritvirtintas Estijos šimtmečio ženklas liudija namo ar šeimininkų indėlį į istoriją.
Namas, pasakoja pasitikusi antro pastato galo gyventoja, anuomet priklausęs gydytojui, dabar juo rūpinasi palikuonė. Viduje likusios senosios krosnys, salone stovi pianinas, langus pridengia užuolaidų klostės, iš rėmelių žvelgia seniai amžinybėje esantieji.
Keistas jausmas – namo kvapas ir atmosfera alsuoja išgyventu laiku, nežinomais įvykiais, nepažintais gyventojais. Lyg išėjusiais – bet ne su visam.
Laiptai į nuotrauką
Žemėlapis rodo, kad Jõgeveste stovi feldmaršalo Barclay de Tolly, garsaus Napoleono karo laikų vado, kurio šaknys veda į Pakruojo kraštą, mauzoliejus.
Iš pagrindinio kelio trumpam išvilioja rodyklė ežero link, į kaimą Pikasilla. Pikasilla reiškia ilgą tiltą, čia 120 metrų tiltas kerta Väike-Emajõgi upę.
Upė įteka į Võrtsjärv ežerą – antrą pagal dydį Estijoje (jį lenkia tik Peipus ežeras). Jei skaičiuotume ežerus, esančius tik šalies teritorijoje, Võrtsjärv būtų pirmas.
Informacinis stendas pasakoja Antrojo pasaulinio karo įvykius – 1944 metų rugpjūtį–spalį vykusius mūšius. Iš nuotraukų žvelgia vokiečių, sovietų karininkai, ordinais nusegtomis krūtinėmis, ir kariai – iš mūšio lauko.
Prie keliuko, sukančio ežero link, išlikę seni laiptai, aptrupėję nuo laiko žingsnių. Pakopos veda prie medžio – ant kamieno pritvirtinta sena, nespalvota nuotrauka. 1930 metų fotografijoje išliko Pikasilla kaimo draugijos namai – kai laiptai dar buvo nauji.
Karvedžio mauzoliejus
Klasicizmo stiliaus Barclay de Tolly mauzoliejus lankomas, bet darbo valandomis.
„Felmaršalas de Tolly yra viena iš garsiausių asmenybių, susijusių su Estija ir, ko gero, žymiausias Rusijos karvedys. Rusijos vadas, kilęs iš Baltijos krašto aristokratų šeimos su škotų šaknimis, suvaidino svarbią rolę Napoleono kare 1812–1814 metais“, – taip Estijoje pristatomas karvedys.
Jo biografijoje – ir Rusijos karai su Osmanų imperija, Švedija, Prancūzija. Suomijos generalgubernatorius, o 1810–1812 metais – Rusijos karo ministras. 1812 metais vadovavo Pirmajai Vakarų armijai, sukoncentruotai Lietuvoje.
Įvertintas daugybe apdovanojimų, kunigaikščio titulu. Eiles „Karvedys“ (1835) jam skyrė Aleksandras Puškinas.
Garsusis karvedys gimė 1761 metais Pamūšyje (dabartiniame Pakruojo rajone), pakrikštytas Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Mirė 1818 metais Gesviečių dvare, netoli Instenburgo (Įsrutis, dabar – Černiachovskas, Kaliningrado sr., Rusija).
Su Jõgeveste vietove jo vardas susisiejo 1791 metais, kai vedė Helene Auguste Eleanore von Smitten ir tapo Beklore dvaro savininku.
Sarkofaguose ilsisi garsiojo karvedžio ir jo žmonos (mirusios 1828 metais), palaikai.
Mauzoliejus buvo pastatytas 1823 metais, autorius – to meto garsiausiu tituluojamas Rusijos architektas iš Peterburgo Apolonas Ščedrinas. Savo forma mauzoliejus simbolizuoja triumfo arką. Mauzoliejus lankytojus sutinka Barclay de Tolly herbu iš šūkiu „Ištikimybė ir kantrybė“.
Prie mauzoliejaus palaidotas sūnus Ernst Magnus Barclay de Tolly su žmona. Sūnus nesijautė vertas amžino poilsio atgulti mauzoliejuje.
Buvusiame sargo name veikia Barclay de Tolly gyvenimui ir veiklai skirta ekspozicija.
Šalia mauzoliejus sovietmečiu pastatytas memorialas Antrojo pasaulinio karo kariams su šimtais pavardžių.
Išskirtinės pilys
Pietinė Estija turtinga pilimis ir dvarų rūmais. XIX amžiaus Sangaste pilis stiliumi prilyginama Didžiosios Britanijos Vinzoro rūmams.
Alatskivi pilis vadinama gražiausia neogotikinio stiliaus pilimi visose Baltijos šalyse. 1880–1885 metais rūmai statyti sekant Škotijos Balmoralo pilies stiliumi.
Sukame į Tagaperos kaimą prie Tagaperos (Taagepera) pilies – žymiausio Estijos art neuveau architektūros kūrinio.
Pirmą kartą pilis paminėta XVI amžiuje, o paskutinis pilies savininkas Hugo von Stryk pilį prarado 1919 metais, vykstant žemės reformai.
XX amžiaus pirmoje pusėje pilies išvaizdą pakeitė estų architektas Otto Wildau – čia veikė sanatorija.
Prašmatnus, ištaigingas, didžiulis rūmas šiandien – viešbutis ir restoranas.
Vakarėjant pilyje žiebiasi sietynai ir garsėja kalbos.
Vėliavos ištakos
Lietingas vasaros rytas veda į Otepę, tituluojamą Estijos žiemos sostine ir sporto meka. Vasarą į Otepę poilsiautojus traukia Piuhajervo (Pühajärv) ežeras, miškingos, kalvotos ir aktyviam poilsiui pritaikytos vietovės.
Otepė vadinama viena seniausių dabartinės Estijos gyvenviečių, kronikoje pirmą kartą minima 1116 metais. Tūkstantį metų skaičiuoja likę įtvirtinimų griuvėsiai.
Išskirtinis įvykis Otepę įtraukė į Estijos valstybingumo istoriją: 1884 metų birželio 4 dieną čia buvo pašventinta žydra-juoda-balta vėliava. Tuomet – Estijos studentų draugijos, dabar – Estijos Respublikos vėliava. Šią istoriją pasakoja Estijos vėliavos muziejus, bareljefai ant Šv. Marijos bažnyčios sienų ir vartų stulpų.
Senovinė bažnyčios spyna išsaugojo gaminimo vietą – „Dorpat“ (senasis Tartu pavadinimas), pavardes ir 1772 metų datą.
Tik įėjus į XVII amžiaus bažnyčią, pasitinka Jakobui Hurtui (1839—1907), pirmajam estui pastoriui, folkloristui, teologui ir lingvistui, svarbiam Estijos tautinio atgimimo judėjimui dalyviui, skirta memorialinė lenta. 1872–1880 metais jis aktyviai dirbo Otepėje.
Estų pagarbą šiai asmenybei liudija ir Otepėje stovintis paminklas.
Ant kalvelės prieš bažnyčią nusilenkta kariams, 1918–1920 metais žuvusiems kovose už Estijos nepriklausomybę. Sovietmečiu paminklas nugriautas, Atgimimo metais atstatytas.
Sporto meka
Nacionalinis Estijos paukštis – kregždė, gėlė – rugiagėlė. Otepės turizmo informacijos centro suvenyrų lentynose rugiagėlių žiedais išmegztos kojinės ir pirštinės.
Darbuotoja rekomenduoja pamatyti naujausią lankytiną objektą: prieš rotušę vasarą atidarytą fontaną – mešką su skėčiu. Meška vaizduojama miesto herbe ir vėliavoje. O ir pats miesto pavadinimas siejamas su meškos galva – sakoma, kad kilęs dėl šio gyvūno galvą primenančios kalvos. Fontano meškai rekomenduojama paliesti leteną – laimei.
Pietauti ji siūlo didžiausiame Estijoje Tehvandi sporto centre ir taip vienu šūviu nušauti du zuikius – pamatyti, kur treniruojasi Estijos sporto žvaigždynas ir ateitis, aplankyti žiemos sporto pasiekimams skirtą muziejų.
Tehvandi sporto centras pastatytas 1978 metais. Susiorientuoti didžiuliame komplekse padeda žemėlapis su nurodytais dvylika objektų. Čia yra ir daugiafunkcis stadionas, biatlono centras, dviračių, bėgimo, riedučių, lygumų slidinėjimo trasos.
Otepėje kasmet rengiamas Pasaulio taurės slidinėjimo etapas.
Iš stendų šypsosi aukščiausius pasiekimus pelniusios Estijos sporto žvaigždės, tarp jų – daugiausiai olimpinių medalių Estijai pelnę Kristina Šmigun ir Andrusas Veerpalu. Tehvandi sporto centre slidinėjimo herojams pagerbti skirtas parkas.
Žiemos sporto muziejaus lentynose išrikiuoti Estijos sportininkų medaliai, taurės – žiemos sportas šioje šalyje skina pergales.
K. Šmigun olimpiadoje Turine iškovojo du aukso medalius, Vankuveryje – sidabro medalį. Pernai garsiausia Estijos slidininkė buvo išrinkta į Estijos parlamentą.
A. Veerpalu olimpiniu čempionu tapo Solt Leik Sityje ir Turine. Solt Leik Sityje slidininkas apdovanotas ir sidabro medaliu – antras įveikė prestižinę 50 kilometrų distanciją. Minėtose Olimpinėse žaidynėse Estijai medalį (bronzos) pelnė ir Jaak Mae.
Atskiras stendas skirtas jaunajai akrobatinio slidinėjimo žvaigždei Kelly Sildaru. Dabar jai – aštuoniolika. Būdama trylikos, Kelly tapo jauniausia Žiemos X žaidynių akrobatinio nusileidimo rungties nugalėtoja.
Muziejuje eksponuojama ir garsių šalies sportininkų – šokėjų ant ledo, slidininkų, ledo ritulininkų – apranga. Skirtingų laikotarpių slidės, lazdos parodo inventoriaus evoliuciją.
Norite pajausti, kaip sportininkai skrieja nuo kalno? Stokite ant lenktynių simuliatoriaus, prieš kurį atsiveria žiemos peizažas. Instrukcija įspėja prieš nuspaudžiant starto mygtuką įvertinti savo jėgas ir galimybes.
Išskirtinis Tehvandi sporto centro statinys – K90 šuolių su slidėmis tramplinas – matyti iš tolo. Nurodoma, jog platforma yra iškilusi 218 metrų virš jūros lygio.
Pasiekti apžvalgos aikštelę galima lipant laiptais arba kylant liftu. Aikštelėje atsiveria ne tik apylinkės, bet ir vaizdas po kojomis – išbandymas bijantiems aukščio.
Tramplinas yra ir aukščiausia Estijoje laipiojimo siena lauke – siekia 34 metrus.
Ežerą laimino Dalai Lama
Pühajärv pažodžiui – šventasis ežeras. Ežeras turtingas penkiomis salomis ir nesuskaičiuojamais atbėgančiais šaltiniais, iš kurių garsiausias – Meilės šaltinis.
Ežero salos prisidengusios lengva vasaros dulksna. Apsiniaukusią dieną besimaudančių nėra, šurmulys persikėlęs į netoliese esantį restoraną. Galima tik įsivaizduoti, kiek čia būna judėjimo karštomis dienomis: įrengtas paplūdimys su gelbėtojų stotimi, žaidimų aikštelės, poilsio zonos, kavinės, vasaros koncertų erdvė.
Kukli skulptūra – lenta su ratu – prie ežero įprasmino Dalai Lamos vizitą Estijoje. 1991 metų spalio 3 dieną jis lankėsi Otepėje ir 10 valandą 45 minutės palaimino ežerą.
Nuo ežero takas veda prie buvusio Pühajärv dvaro – dabar SPA centro su viešbučiu, restoranu.
Vakarienė jau bus Tartu. Nuo Otepės iki antro pagal dydį Estijos miesto – 44 kilometrai.
