Naujausios
Septynios operacijos Amerikoje
Pirmą kartą „Šiaulių krašte“ apie mažąją Veroniką rašėme prieš dvejus metus. Visus savo nuoširdžia šypsena paperkanti mergaitė buvo gimusi be vienos kojytės – jos vietoje buvo tik nedidelė atauga. Kita koja taip pat buvo probleminė – tik trys pirštukai, nebuvo kulnakaulio, buvo kelio sąnario problemų. Mažylė nevaikščiojo, tik šliaužiojo.
Per televizijos laidą sužinojusi apie sudėtingas rekonstrukcines operacijas atliekantį amerikietį gydytoją D. Paley, Oksana paprašė Floridoje gyvenančios mamos apie jį sužinoti daugiau. Šis gydytojas konsultuoja ligonius Europos institute Varšuvoje.
Apsilankiusios pas jį Oksana su Veronika sužinojo: Veronika gali vaikščioti pati, tačiau reikia trijų operacijų. Jas atlikti galima tik Amerikoje, Floridoje esančioje klinikoje, o jų kaina – 300 tūkstančių eurų. Kadangi gydymo paslaugos teikiamos ne Europos Sąjungoje, Lietuvos ligonių kasa jų nefinansavo.
Vienai du vaikus auginančiai moteriai tokia suma atrodė kosminė, tačiau nuo tada prasidėjo Oksanos kova už Veronikos ateitį. Dalį reikalingų lėšų surinko Oksanos mama Floridoje, kitą dalį, plačiai išviešinus mergaitės istoriją, surinko Lietuvos žmonės, organizacijos, klubai.
2022 metų sausį Oksana su Veronika, palikusios vyresnį mergaitės brolį Šiauliuose giminaičių globai, išskrido į Ameriką.
Iš pradžių mergaitei gydyti reikalinga suma buvo dar didesnė, tačiau ją pavyko sumažinti, nes Oksanai nereikėjo ligoninės viešbučio paslaugų. Ji apsistojo pas ten gyvenančią mamą ir iš jos namų važinėdavo į ligoninę, o vėliau – su Veronika į reabilitacijos procedūras.
Veronikos gydymas buvo daug sudėtingesnis, nei tikėtasi. Vietoje trijų operacijų prireikė septynių, nes prasidėjo komplikacijos. Oksana džiaugėsi, kad už papildomas operacijas nereikėjo mokėti, nes pinigų tam neturėjo. Tačiau mergaitė jautė didžiulius skausmus, nevalgė, šypsena dingo nuo veido. Oksana vis primindavo, kad reikia pakentėti ir mergaitė galės vaikščioti. Tai ją labai motyvavo.
Mergaitės kojai buvo suformuotas kulnakaulis, rekonstruotas kelio sąnarys, amputuota kojos ataugėlė, kuri trukdė pritvirtinti protezą.
Veronikai pradėjus sveikti, jai buvo pritaikytas protezas. Pirmais metais jis buvo elementarus, nesilenkiantis per kelį, nes 5-erių metų mergaitei reikėjo išmokti laikyti pusiausvyrą, žengti pirmuosius žingsnius.
Naujos galimybės ir rūpesčiai
Šią vasarą Oksana su Veronika ir vėl skrido į Floridą. Jai pakeitė protezą. Dabar jis jau lenkiasi per kelį. Naujas protezas kainavo 17 tūkstančių eurų. Oksana tiek dar buvo pasilikusi iš žmonių suaukotų pinigų. Šio protezo mergaitei užteks ilgesniam laikui, nes jį galima dar 5 centimetrais pailginti.
Tačiau yra ir nelabai džiugi žinia – Veronikai reikės dar vienos operacijos, nes sveikoji kojytė nuo klubo iki kelio sąnario linksta į vidų.
Oksana mano, kad svarbiausios operacijos, kurios buvo reikalingos mergaitei, jau atliktos, o toliau ieškos galimybių gauti pagalbą Lietuvoje.
Svajonė išsipildė – į mokyklą Veronika ėjo pati
Rugsėjo 1-ąją jaudulys kamavo ne tik spalį septynerių sulauksiančią Veroniką, bet ir Oksaną. Ir ne tik dėl to, kad jos niekada neišsiskirdavo – mergaitė nelankė darželio ar kito kolektyvo. Oksana ašarojo vien nuo minties, kad jai, padedant daugybei gerų žmonių, pavyko įgyvendinti svajonę – Veronika iškeliavo į priešmokyklinio ugdymo grupę Zoknių pagrindinėje mokykloje savo kojytėmis. Žiūrėdama į savo vaiką bendraamžių būryje moteris negalėjo nuslėpti jaudulio.
Pirmadienį palikusi ją pamokėlėse, Oksana neatitraukė žvilgsnio nuo telefono, nes su mokytoja yra sutarusi, kad kilus sunkumams iškart jai skambintų. Kadangi gyvena netoli mokyklos, iškart bėgtų pas vaiką. Tačiau kol kas tokio skambučio nesulaukė.
Kai aplankėme Veroniką, ji jau tris dienas buvo krimtusi mokslus. Oksana pasakoja, kad ji klasėje turi mokytojo padėjėją, kuri padeda mergaitei, palydi, jei kur reikia nueiti. Mama džiaugėsi iš mokytojos sužinojusi, kad jos Veronika klasėje jaučiasi puikiai, mamos nesiilgi, noriai bendrauja su vaikais.
„Galvojau, kad bus blogiau. Ji nuo manęs niekur neatsitraukdavo, o čia pusdienį reikia būti be manęs. Ji truputį keičiasi, darosi tokia ramesnė, mažiau čiauška, labiau susikaupusi“, – pasakojo Oksana.
Mama pasidžiaugė, jog mokytoja klasėje vaikams gražiai paaiškino, kad Veronikai truputį skauda kojytes ir ją reikia pasaugoti.
Jau gali daryti pritūpimus
Linksmoji mergaitė mums noriai pademonstruoja savo kuprinę ir patvirtina, kad mokytis jai patinka. Kartu su kitais vaikais atlieka pritūpimus, nes jau gali lankstyti protezuotą koją.
Oksana pastebi, kad dukrelė dar nepriprato prie naujojo protezo ir vis pamiršta, kad eidama gali jį lenkti, tad mamai vis tenka apie tai jai priminti.
Moteris šypsodamasi pasakojo, kad mažoji Veronika yra padūkusi, nori vadovauti paaugliui broliui, todėl dažnai su juo pykstasi. Be to, būnant Floridoje ją gerokai palepina močiutė, todėl grįžus iš pradžių nebūna lengva su ja susitarti, tenka iš naujo nusistatyti ribas.
Karštą vasarą leidusi Amerikoje, mergaitė netoli močiutės namų esančiame viešame baseine išmoko plaukti ir nardyti. Vandenyno pakrantėje negalėjo daug laiko leisti, nes smėlis buvo taip įkaitęs, jog negalima buvo ant jo pastovėti.
Veronika, eidama pas amerikietį gydytoją, vis klausinėjo mamos, ar jai nebedarys operacijos.
„Vis raminau, kad dabar – ne. Tačiau jau nuteikinėju, kad netolimoje ateityje dar gali tekti sugrįžti į operacinę. Norėčiau, kad tai būtų jau Lietuvoje“, – sakė Oksana.
