KRAŠTUTINUMŲ KRAŠTE

A.Stugio piešinys.

Feljetonas

Dienos tema: breksitas Londone, pasaulyje „Corona virusas“, į Lietuvą parskrendantis paukščių gripas, pajūryje pagautų žuvų kraujyje randamas 37 kartus padidėjęs gyvsidabrio kiekis ir žalių rodyklių prie šviesoforų uždelsiamasis sugrąžinimas. Kapitalizmo ranka. Jau lipa laiptais, jau beldžiančia į duris, jau griebia už kaklo.

Linksma?.. – nelabai.

Apie neišvalytą vandenį vamzdžiais metų metus pilamą į jūrą ir upes – kalbėti jau nebeaktualu. Papilstė užsakomuoju pilstymu iš tuščio į kiaurą, patuščiažodžiavo užsakomuoju tuščiažodžiavimu, pakaitino vaizduotes užsakomuoju kaitinimu, tie, kam priklauso, susirinko reitinginius ir taškas.

Kaip azartiškai aršiai atsistojo „žaliųjų berečių“ patriotizmas, taip tyliai ir nulinko. Kraštutinumų krašte tai norma. Į kalėjimą: už žalą, nuostolius valstybės gamtai ir balsavimo teisę turinčių piliečių sveikatai – nekas taip ir nepasodintas. Net nepersodintas iš vienos kėdės į kitą. Nerealu. Neįprasta. Demokratinėje valstybėje – NEPRIIMTA!

Kad teisinėje valstybėje kažkas, už kažką, kažkuo galėtų ir privalėtų atsakyti arba nors būti sugėdintas perpatikrinamąja interpeliacija... – virš europinės fantastikos ribų. Ne į tą pusę sustyguota teisėsauga. Informacinis bruzdėjimas ir žiniasklaidinis apsispjaudymas sausais, niekuo neįpareigojančiais fragmentais – skirtas LIAUDŽIAI paerzinti. Šeimininkėms atitraukti nuo blynų kepimo proceso. Pensininkams sulaikyti nuo oraus šliaužimo pašmirinėti po kasdienius E prieduotų šiukšlių išpardavimus.

Taigi, prisiklausius tokių reklaminių-prognozinių diagnozių, į gatvę geriau nekišti nosies. Nes 19 kartų būtinai coroniškai pakštels praskrendantis nykštukinis erelis-emigrantas. Nutrenks, užmuš, suluošins. Jeigu ne laukiantis šanso budintis dviratininkas-nutrenkėjas su dviračiu be registracijos numerio, tai Seimo nario barzdaskučio vairuojamas automobilis.

Horoskopai – nejuokauja. Patikliems lietuviams – viskas – dievo pirštas. Arba meldies be pertraukos, arba žudais be išeiginių. Reikia kažkaip garantuoti darbo vietas nieko negaminančiai „Prano Krukelio“ nabašninkus eksploatuojančiai įmonei.

Kol dar ne visi – auksiniai, keramikiniai ir mediniai – paskutinio milijono dantys įmerkti vandens stiklinėse. Kol dar auksiniai, sidabriniai ir mediniai šaukštai nepadėti ant lentynų. Kol dar neišklišintos auksinės, sidabrinės ir medinės klumpės – tikėkim. Tam mes ir lietuviai. Tam aš ir radviliškietis, kad iš vidurio Lietuvos viską geriau matyčiau. Ne užsakomuoju, ne politizuotu, ne improvizuotu, o literatūriniu matymu.

Kol corona neprisikabino. Kol paukščių gripo nenustatė. Kol erkinio encefalito nepripaišė. Kol lydekos, ešeriai ir stintos su 38 procentais gyvsidabrio kraujyje mano virtuvės nepasiekė. Kol dar nenutrenkė Seimo nario barzdaskučio vairuojamas automobilis ir neprismaugė laiptais užlipusi kapitalizmo ranka.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.