Naujausios
Pradėjo nuo dviejų instrumentų
10-ąjį jubiliejų džiazo orkestras minės rytoj, 15 valandą, Šiaulių kultūros centre. Koncertas nemokamas – dovana visiems, mėgstantiems muziką. „Romuva“ žada galingą instrumentų skambesį, muzikos siurprizus, džiazo šventę žiūrovams ir patiems atlikėjams. Koncerte skambės populiariausi džiazo klasikos šedevrai, šiuolaikinių kompozitorių džiazo kompozicijos. Orkestro nariai atliks ir solo partijas. Koncertą ves Raimonda Sližienė ir Lukas Aluzas.
Orkestrą prieš dešimtmetį sumanė įkurti „Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis.
„Mane surado kitoje mokykloje – taip ir prasidėjo“, – prisimena R. Žukauskas, tuomet dirbęs Dainų vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju.
Iš pradžių teturėjo du instrumentus: trimitą ir tenorą. Susirinko lapkritį, o pirmą kartą koncertavo kovą – buvo išmokę vieną kūrinį. Kalėdoms, prisimena R. Žukauskas, orkestras gavo instrumentus – nupirko mokykla.
Pirmieji nariai į orkestrą atėjo smalsumo vedami. Keletą mokinių, kuriems buvo įdomu, mokytojas atsivedė ir iš Dainų mokyklos.
Dabar orkestre groja jau trečia karta. Urtė Daužvardytė ir Samanta Guseva orkestre yra nuo pat pradžios – visą dešimetį.
„Mes truputį nuo klasikinės pučiamųjų muzikos nukrypome į šoną, grojame džiazo standartus, nors pučiamųjų čempionatuose, kur dalyvaujame, nelabai patenkinti buvo mūsų pasirinktu savo keliu. Neatsisakome, grojame ir maršus, jei reikia. Prieš 10 metų buvome vieni, bet dabar matau, yra sekančių mus, netyčia užkrėtėme. Ieškojome savo veido ir neprašovėme“, – sako R. Žukauskas.
„Romuvoje“, įskaičiuojant vadovą, yra 25 nariai. Maždaug pusė dvyliktokų, pusė studentų, jauniausia orkestre – devintokė. Dabartinė kolektyvo sudėtis stabili išliko penkerius metus.
„Pavyko padaryti švelnų perėjimą, kad lygis nenukristų, nuolat lipome laiptelis po laiptelio į viršų, – džiaugiasi R. Žukauskas. – Vienas iš Lietuvos muzikantų lyderių sakė: „Romuvos“ orkestras per gerai groja, kaip mokinukai, iki profesionalų dar trūksta – nėra jūsų kaip vertinti.“ Mes iš tiesų išaugome iš mokyklos ribų.“
Dabar orkestras ruošiasi ne tik jubiliejiniam koncertui, bet ir Lietuvos čempionatui, kuris Palangoje vyks lapkričio 20–21 dienomis. „Romuva“ šiame čempionate visuomet buvo prizininkai, o pernai pavyko laimėti.
Jau antri metai, kaip orkestrui dėl pandemijos nepavyksta išvykti į Europos mėgėjų bigbendų čempionatą Liuksemburge. „Dabar tai tikrai išvažiuosime“, – optimizmo nepraranda vadovas. Čempionatas turėtų vykti kitų metų balandžio 9–10 dienomis.
„Yra ir pliusas – per tą laiką mūsų lygis pakilo“, – šypsosi R. Žukauskas.
Pandemija keitė ne tik orkestro išvykas, koncertų tvarkaraštį, bet ir repeticijas – daug teko dirbti nuotoliniu būdu. Vyko virtualūs konsultaciniai susitikimai – mokinys pagroja, vadovas pataiso klaidas. Suderinti visų grojimą kartu neįmanoma dėl techninių kliūčių – vėluojančio ryšio.
Sukūrė ir nemažai pandeminių projektų – sujungė atskirus įrašus ir paskelbė naujų kūrinų, „kad pasižiūrėtų, kad mes dar gyvi esame“. „Romuva“ buvo tarp pirmųjų, karantino pradžioje išleidusių jungtinį klipą, sulaukusį daug teigiamų įvertinimų.
„Labai svarbu, kad lygis nenukristų, kad muzikantai neišsilakstytų, nes pavojaus buvo daug. Nemažai kolektyvų sugriuvo, ypač neformalaus ugdymo“, – sako R. Žukauskas. Vadovas pasidžiaugė, kad kolektyvo nariai labai atsakingi, pasiskiepijo, jei namuose kas nors susloguoja, į repeticijas neina.
Išmoksta nuo nulio
Džiazo orkestre, sako R. Žukauskas, laukiami visi, ne tik „Romuvos“ gimnazistai, tad yra prisijungusių iš kitų Šiaulių mokyklų, nes kitur moksleivių orkestrų nėra. Pradėję groti orkestre, vėliau atsiveda ir savo brolius, seseris. Groja ir vaikinai, ir merginos – skirtumo nėra, svarbu noras.
Rasti naujų narių nėra lengva: „Mieste daug pagundų, daug lengvesnių dalykų, kuriuos galima pasiekti, negu čia sėdėti. Kaip juokėmės, koks dabar durnius eis dūdą pūsti! Bet kai pirmą kartą paima instrumentą į rankas, man tas vaikas atrodo, kaip iš akmens amžiaus, paima tikrą daiktą ir pradeda po truputį keistis. Viskas, kas gyva, yra žiauriai galinga, o tos plastmasės mes tiek aplink turime!“
Prieš rudens atostogas mokytojas susipažino su 15–17 naujokų devintokų, visi jie pradės mokytis groti „nuo nulio“.
„Visaip būna, jeigu užsikabina, nebepabėga, o jeigu per dvi savaites virtuozu netampa, meta. Arba, ateina ir sako, aš nieko nemoku. Tai mokinkimės! Iš dabartinės sudėties orkestro daugiau nei pusė pradėjo nuo nulio. Arba – baigė fortepijoną, bet groja trombonu, saksofonu, pliusas tik, kad muzikinio rašto nebereikia aiškinti. Mes truputį iš kitos pusės mokomės, kartu su praktika, ką grojame, tą išmokstame, ir muzikinio rašto mokymasis tampa ne toks įkyrus. Yra vaikų, kur per vienerius metus, net neturėję jokio bendro reikalo su muzika, padaro 5–6 metų darbą. Talentas ir didelis noras. Jam nepatinka groti tris garsus, jis nori groti pagrindiniame sąstate ir vejasi, kiek gali.“
R. Žukausko manymu, mokyklose sistema neteisinga, nereikalingos muzikos pamokos – vaikus reikia mokyti kolektyvuose, kad iš tikrųjų pajaustų muziką, tuomet ir požiūris kitoks, nebereikia prašyti, kad vadovėlį pasiskaitytų, pačiam įdomu pasidaro. Orkestrantams į muzikos pamokas nereikia eiti.
Gimnazijos rūsyje yra įrengtos dvi orkestrinės, kur kolektyvas jaučiasi kaip namuose – ir groja, ir poilsiauja.
„Mokyklos vadovybė labai remia orkestrą, orkestrantai mokiniai gyvena šiltai mokykloje, turi užnugarį. Pagrindinis mecenatas, gerbėjas yra mūsų direktorius“, – šypsosi R. Žukauskas.
Pirmuosius kinų darbo instrumentus orkestras „išaugo“ – kylant lygiui, prireikė ir rimtų instrumentų.
„Mūsų klausia, kodėl nestatote vokalistų programose. Dėl to, kad orkestras nueina į antrą planą, niekas jo nebemato. Todėl mes statome solistus instrumentalistus, pas mus labai daug soluoja. Saksofonai visi soluoja, trombonai visi, trimitų iš šešių keturi. Visi turi savo šlovės sekundes“, – sako R. Žukauskas.
Orkestro nariai dažniausiai groja tuo instrumentu, kurį vadovas paskiria pagal savybes. Rašydamas orkestruotę, R. Žukauskas įvertina kiekvieno galimybes, „kad vaizdas būtų solidus“. O kūrinių ieško tokių, kurie patiktų ir orkestrantams, ir publikai.
„Sakau, vaikai, ar jums nenuobodu, juk yra kūriniai, kuriems 100 metų? Kaip sakėme, jauni žmonės groja seniukų muziką“, – juokiasi vadovas, vis pasiūlantis šiuolaikinių kompozitorių kūrybos. Bet orkestrui labai patinka groti nesenstančią klasiką.
Jei vadovas įvertina „neblogai“, kolektyvas žino, jog tai – pagyrimas. Pasiteiravę, kada bus gerai, išgirsta, jog niekada, nes visada galima geriau pagroti, o svarbiausia koncerto metu gerai praleisti laiką scenoje.
„Čia pagrindinis dalykas. Kai groji koncerte ir nesinori nulipti nuo scenos, tada yra gerai“, – įsitikinęs R. Žukauskas.
Norisi didelės scenos
Jei „Romuva“ sudėtų visą repertuarą, ką yra groję, būtų apie 60 kūrinių – galėtų surengti dviejų valandų koncertą.
Per dešimtmetį orkestras buvo įvertintas gausybe diplomų, pagyrimo raštų, koncertavo Dainų šventėse, festivaliuose, renginiuose.
R. Žukausko manymu, žingsnis į priekį buvo, kai orkestras pradėjo bendradarbiauti su Šiaulių bigbendu, kurį vadina Lietuvoje geriausiu.
Šį rudenį „Romuva“ jau trečią kartą grojo Tarptautiniame bigbendų festivalyje Šiauliuose.
„Tikrai nesugadinome, šiemet tikrai pavyko gerai pagroti, – įvertina R. Žukauskas. – Įlipę į didelę sceną, į mažas nebenori lipti. Didelė scena yra didelė scena, mes džiaugiamės, kad mus kviečia.“
Šiemet orkestras koncertavo ir Panevėžyje, festivalyje „Dūdų vasara“. Nesulaužė tradicijos kasmet vykti į kūrybinę dešimties dienų stovyklą, kur rengia programą, poilsiauja ir nuveikia kone visų metų darbą.
ir visi jaučiasi kaip šeima.
Muzika keičia
Nors R. Žukauskas buvo sulaukęs pasiūlymų dirbti Lenkijoje, Norvegijoje, liko Šiauliuose.
2019 metais buvo įvertintas Šiaulių miesto metų mokytojo titulu. Neformalaus ugdymo mokytoją nominacijai pasiūlė patys mokiniai.
„Kažkaip visi susigyvenome ir gyvename“, – šypsosi R. Žukauskas. Ir priduria, kad tai yra vienintelis neformalaus ugdymo būrelis, kur reikia daryti namų darbus.
„Pradžioje dar kontroliuodavau, dabar kiekvieno asmeninis reikalas, nes jei per bendras repeticijas pavedi, pradeda kiti šnairuoti. Pats geriausias auklėjimas, pastabų nereikia duoti.“
Smagiausia orkestro vadovui, kai pavyksta įveikti, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, neįmanomą kūrinį.
Kaip muzika keičia moksleivius? „Labai keičia! Skonis keičiasi. Žinote, koks skonis formuojamas televizijos – gana ne kas. Orkestre jie pradeda klausyti visai kitą muziką.“
Pasak R. Žukausko, palyginti procentais, muziko kelią iš orkestro pasirenka daugiau nei iš muzikos mokyklų. Buvę „Romuvos“ muzikantai studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Belgijoje, Anglijoje. Groja ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ansambliuose – KTU, VU. KTU, skaičiuoja vadovas, pusė orkestro iš „Romuvos“.
„Geri vaikai visi“, – apibendrina.
