Metų mokytojas "džiazuoja" ne dėl apdovanojimų

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
"Ar į čem­pio­na­tus, ar į fes­ti­va­lius mes va­žiuo­jam ne nu­ga­lė­ti, o ge­rai pra­leis­ti lai­ką. Mes jau lai­mi­me ge­rai at­li­kę kū­ri­nį", – sa­ko Šiau­lių me­tų mo­ky­to­jas Ro­mual­das Žu­kaus­kas, "Ro­mu­vos" gim­na­zi­jos big­ben­do "Ro­mu­va" va­do­vas.
"Ro­mu­vos" gim­na­zi­jos ne­for­ma­laus ug­dy­mo mo­ky­to­jas, or­kest­ro "Ro­mu­va" me­no va­do­vas Ro­mual­das Žu­kaus­kas – vie­nas iš ne­se­niai pa­ger­bų Šiau­lių mies­to Me­tų mo­ky­to­jų. Jo va­do­vau­ja­mas big­ben­das yra pel­nęs ne vie­ną dip­lo­mą ir pa­dė­ką, ta­čiau mo­ky­to­jas sa­ko, kad ne tai svar­biau­sia.

Kiek­vie­nas kon­cer­tas svar­bus

Su­ras­ti big­ben­do re­pe­ti­ci­jų sa­lę "Ro­mu­vos" gim­na­zi­jo­je ne taip pa­pras­ta. Po pie­tų iš­tuš­tė­ju­sio­je mo­kyk­lo­je su­tik­ta mo­ky­to­ja su­tin­ka pa­ly­dė­ti. Lei­džia­mės į rū­sį, ei­na­me že­mais ko­ri­do­riais, kol pro vie­nas du­ris iš­girs­ta­me pu­čia­mų­jų mu­zi­ką. Tik gar­so­kai šūk­te­lė­jus, R. Žu­kaus­kas at­si­su­ka ir nu­si­šyp­so.

Minkš­ta sto­ra me­džia­ga iš­kal­tos že­mos pa­tal­pos sie­nos, ant grin­dų ki­li­mas, pa­lei sie­ną sto­vi so­fa, pa­lei ki­tą – fo­te­lis. Mo­ky­to­jas paaiš­ki­na, kad toks in­ter­je­ras su­kur­tas ne dėl gra­žu­mo ar pa­to­gu­mo, o tam, kad su­ger­tų gar­są, kad už­gro­jus tri­jų de­šim­čių žmo­nių or­kest­rui, neai­dė­tų kaip baž­ny­čio­je.

Sie­nos nu­ka­bi­nė­tos pa­dė­kų raš­tais, dip­lo­mais, pa­čių kur­to­mis kon­cer­tų afi­šo­mis, mo­ki­nių pie­ši­niais. Vie­na­me jų – pik­tas va­do­vas su kar­du ran­ko­je. Mo­ki­niai ir R. Žu­kaus­kas šyp­so­da­mie­si sa­ko, kad per re­pe­ti­ci­jas vis­ko bū­na, pyk­čių taip pat. Net di­de­lę ro­ži­nę kiau­lę-tau­pyk­lę tu­ri, į ku­rią už keiks­ma­žo­džius me­ta po eu­rą, už ne­pa­si­ruo­ši­mą re­pe­ti­ci­jai ar už nea­tė­ji­mą be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties – po pen­kis eu­rus. Ta­čiau žiū­rė­da­mas į jau­kiai sa­lė­je įsi­tai­siu­sius or­kest­ran­tus ir mo­ky­to­ją, jo­kios ore tvy­ran­čios įtam­pos ne­jau­ti. Bū­tent mo­ki­niai ir pa­siū­lė R. Žu­kaus­ką Šiau­lių me­tų mo­ky­to­jo no­mi­na­ci­jai.

Pak­laus­tas, ką jam reiš­kia šis įver­ti­ni­mas, mo­ky­to­jas gūž­te­li pe­čiais. "Ap­do­va­no­ji­mas sto­vi sek­ci­jo­je, dir­ba­me to­liau", – šyp­te­li.

Neišs­ki­ria ir "ver­tin­giau­sio" dip­lo­mo iš ka­ban­čių­jų ant sie­nos.

"Ar į čem­pio­na­tus, ar į fes­ti­va­lius mes va­žiuo­jam ne nu­ga­lė­ti, o ge­rai pra­leis­ti lai­ką, kad nuo sce­nos jie nu­lip­tų ki­to­kios bū­se­nos, ne­gu už­li­po. Mes jau lai­mi­me ge­rai at­li­kę kū­ri­nį", – sa­ko R. Žu­kaus­kas.

Ži­no­ma, sma­gu, kai už gra­žiai su­skam­bė­ju­sį kū­ri­nį ati­ten­ka pri­zi­nė vie­ta. O jų per aš­tuo­ne­rius big­ben­do gy­va­vi­mo me­tus pel­ny­ta ne­ma­žai, ne kar­tą ap­lenk­ti net mu­zi­kos mo­kyk­lų ko­lek­ty­vai. Sma­gu, kai kvie­čia pa­gro­ti kar­tu su pro­fe­sio­na­lais, ir kon­cer­tai pui­kiai pa­vyks­ta.

"Kiek­vie­nas kon­cer­tas yra svar­bus, ar tu gro­tum di­de­lei pub­li­kai, ar dviem žmo­nėms, vis tiek tu­ri ge­rai pa­gro­ti", – neišs­ki­ria ir svar­biau­sių kon­cer­tų va­do­vas.

Or­kest­ras kas­kart da­ro sa­vo kon­cer­tų įra­šus. "Bū­na to­kių, ku­rių ne­no­rim ma­ty­ti, o bū­na ir to­kių, kai ne­ga­li pa­ti­kė­ti, kad čia mes gro­jam", – sa­ko R. Žu­kaus­kas.

Praei­tais moks­lo me­tais or­kest­ras kar­tais tu­rė­jo net po du kon­cer­tus per sa­vai­tę. Daž­nai kon­cer­tuo­jant ir nuo­ty­kių pa­si­tai­ko. Pa­ne­vė­žy­je fes­ti­va­ly­je "Dū­dų va­sa­ra" vi­du­ry kon­cer­to pra­dė­jo ly­ti lyg iš ki­bi­ro, šiau­lie­čiai su­si­rin­ko inst­ru­men­tus, na­tas ir bė­go nuo sce­nos. Po ke­lio­li­kos mi­nu­čių, nu­sto­jus ly­ti, grį­žo ant sce­nos ir bai­gė kon­cer­tuo­ti. Na­tų są­siu­vi­niai la­biau­siai nu­ken­tė­jo.

"Bū­na, kad at­va­žiuo­ja koks vei­kė­jas į kon­cer­tą be inst­ru­men­to, nes drau­go pra­šė paim­ti, o drau­gas pa­mir­šo. Bu­vo, kad trom­bo­no muš­tu­ką pa­mir­šo, te­ko sko­lin­tis iš ki­to or­kest­ro", – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­jas.

Kiek­vie­nas kon­cer­tas yra svar­bus, ar tu gro­tum di­de­lei pub­li­kai, ar dviem žmo­nėms, vis tiek tu­ri ge­rai pa­gro­ti.

Atei­na ir ne­mo­kė­da­mi gro­ti

Prieš ap­si­lan­kant pas Me­tų mo­ky­to­ją te­ko gir­dė­ti, kad jis į ko­lek­ty­vą prii­ma ir ne­mo­kan­čius gro­ti jo­kiu inst­ru­men­tu. R. Žu­kaus­kas pa­tvir­ti­na, kad tai ne gan­das. Mos­te­li į tris de­šim­to­kus, sė­din­čius ant so­fos, vi­si prieš te­jus me­tus, bū­da­mi sep­tin­to­kai, atė­jo vi­siš­kai ne­mo­kė­da­mi gro­ti. Šian­dien jau da­ly­vau­ja kon­cer­tuo­se.

Mo­ky­to­jas sa­ko, kad rei­kia maž­daug dve­jų me­tų, kol "pra­si­lau­žia". Bū­na ir la­bai ga­bių vai­kų, ku­rie per me­tus iš­moks­ta mu­zi­kos mo­kyk­los še­še­rių me­tų kur­są, o bū­na ir to­kių, ku­rie tre­jus me­tus vie­ną gar­są pu­čia. Vie­ni po dvie­jų sa­vai­čių pa­bė­ga, ki­ti gro­ja nuo pat ko­lek­ty­vo su­si­kū­ri­mo pra­džios.

"Skau­džiau­sia bū­na, kai ke­lis me­tus pra­gro­ję su­gal­vo­ja išei­ti. Čia ne cho­ras, taip grei­tai į išė­ju­sio vie­tą ki­to ne­pas­ta­ty­si", – sa­ko mo­ky­to­jas.

Or­kest­re gro­ja apie tris­de­šimt įvai­raus am­žiaus jau­nuo­lių, ne tik "ro­mu­vie­čių", bet ir iš vi­so mies­to. Jau­niau­sia na­rė – pir­mo­kė, yra ke­le­tas penk­to­kų, vy­riau­si – stu­den­tai. Kai ku­rie jau ket­vir­ta­kur­siai, stu­di­juo­jan­tys me­di­ci­ną, tei­sęā

"KTU ir VU (Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tas mums tu­rė­tų duok­lę mo­kė­ti. KTU or­kest­re aš­tuo­ni mū­sų žmo­nės gro­ja, VU – trys", – šyp­so­si R. Žu­kaus­kas.

Trys or­kest­ro na­riai, bai­gę mo­kyk­lą, pa­si­rin­ko stu­di­juo­ti mu­zi­ką, dar vie­nas ruo­šia­si. "Kar­tais po mu­zi­kos mo­kyk­los tiek ne­nuei­na mo­ky­tis", – di­džiuo­da­ma­sis sa­ko R. Žu­kaus­kas. Tik šie stu­den­tai į "Ro­mu­vą" gro­ti jau ne­grįž­ta, ne­beuž­ten­ka tam lai­ko.

Kiek­vie­ną die­ną, iš­sky­rus pir­ma­die­niais, gim­na­zi­jos rū­sy­je vyks­ta re­pe­ti­ci­jos, in­di­vi­dua­lios, at­ski­rų mu­zi­kos inst­ru­men­tų. Penk­ta­die­nių va­ka­rais su­si­ren­ka vi­sas or­kest­ras, su­va­žiuo­ja ir stu­den­tai. "Karš­ta bū­na re­pe­ti­ci­ja", – šyp­so­si va­do­vas, nu­žvelg­da­mas ne­di­de­lę be­lan­gę re­pe­ti­ci­jų sa­lę.

Per aš­tuo­ne­rius me­tus or­kest­re pa­si­kei­tė trys su­dė­tys. Po šių moks­lo me­tų išeis bū­rys dvy­lik­to­kų.

"Kai mes jau ga­lim kaž­ką rim­to, gra­žaus pa­da­ry­ti, ta­da jie iš­si­laks­to, – sa­ko mo­ky­to­jas. – Pats bai­siau­sias bū­na pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis. Jei kant­ry­bės už­teks, ki­tais me­tais penk­to­kus paim­siu, nes di­des­nius pai­mi – per ma­žai lai­ko pa­ruoš­ti."

Vie­nin­te­liai gro­ja džia­zą

"Pu­čia­mų­jų or­kest­rai mar­šus, kla­si­ki­nę mu­zi­ką gro­ja, o mes vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je dau­giau­sia gro­jam big­ben­di­nę mu­zi­ką, džia­zą. Ko­dėl? Nes taip sma­giau. Tu­rim di­de­lę gra­žią va­lan­di­nę pro­gra­mą, ga­lim rim­tą kon­cer­tą pa­da­ry­ti. Aiš­ku, jei­gu rei­kia ko­kiam čem­pio­na­te, mes ir mar­šus ir kla­si­ką pa­gro­jam", – sa­ko or­kest­ro va­do­vas.

Bo­si­nė gi­ta­ra, būg­nai, tri­mi­tai, sak­so­fo­nai, trom­bo­nai – inst­ru­men­tus, ku­riais gro­ja­ma or­kest­re, var­di­ja va­do­vas. Sun­kiau­sia ras­ti ge­rą būg­ni­nin­ką ir "bo­sis­tą".

"Tik­rai nė­ra lai­ko mo­ky­ti būg­ni­nin­ką. Bo­sis­to ieš­ko­jom, atei­na iš įvai­rių gru­pių, pa­ban­do, žiū­ri, kad ge­riau bū­ti žvaigž­de, ne­gu čia sė­dė­ti or­kest­ro ga­le ir gro­ti su­dė­tin­gas par­ti­jas, ir išei­na", – pa­sa­ko­ja R. Žu­kaus­kas.

"Ro­mu­va" da­ly­vau­ja big­ben­dų fes­ti­va­liuo­se, džia­zo kon­cer­tuo­se. Kol kas kon­cer­tuo­da­vo tik Lie­tu­vo­je, bet da­bar, pa­sak R. Žu­kaus­ko, atė­jo lai­kas iš­vyk­ti pa­si­žval­gy­ti ir to­liau.

"Mums šis se­zo­nas žiau­riai įtemp­tas. Tu­rė­si­me kon­cer­tą Ry­go­je, bus Lie­tu­vos or­kest­rų čem­pio­na­tas, ba­lan­dį – Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, Dai­nų šven­tė ir dar vi­so­kių kon­cer­tų, prieš Dai­nų šven­tę dar bus sa­vai­tės kū­ry­bi­nė sto­vyk­la", – me­tų pla­nus var­di­ja R. Žu­kaus­kas.

Vien Dai­nų šven­tei rei­kia pa­ruoš­ti še­šis ga­na su­dė­tin­gus kū­ri­nius. "Ne­ži­nau, kam to rei­kia, ir pa­pras­tes­ni kū­ri­niai ga­li ge­rai skam­bė­ti", – įsi­ti­ki­nęs or­kest­ro me­no va­do­vas.

Pir­mą kar­tą or­kest­ras da­ly­vaus Eu­ro­pos čem­pio­na­te, ku­ris šie­met vyks Liuk­sem­bur­ge. 250 eu­rų star­to mo­kes­tis jau su­mo­kė­tas. Be­lie­ka su­rink­ti ke­lio­nei au­to­bu­su, vieš­bu­čiui, mai­ti­ni­mui.

"Ga­lė­tu­me ir lėk­tu­vu skris­ti, bet per bran­gu, nes spe­cia­lus ba­ga­žas. Sa­vi­val­dy­bė ža­dė­jo pu­sę rei­ka­lin­gos su­mos skir­ti, mo­kyk­la pri­si­dė­ti ir pa­tys per vers­li­nin­kus ren­ka­me", – sa­ko R. Žu­kaus­kas.

Ta­čiau ne pi­ni­gai di­džiau­sią rū­pes­tį prieš ar­tė­jan­tį čem­pio­na­tą or­kest­ro va­do­vui ke­lia.

"Šiais me­tais jau su­siim­ti rei­kės, su inst­ru­men­tais mie­go­ti, nes pri­va­lo­mas kū­ri­nys la­bai su­dė­tin­gas, rei­kės pa­varg­ti, bet nė­ra kur trauk­tis, – gar­siai sa­ko mo­ky­to­jas, kad iš­girs­tų ir sa­lė­je sė­din­tys mo­ki­niai. – Va­sa­rį, sa­kiau, pa­skelb­siu ga­lu­ti­nę su­dė­tį, tai da­bar vi­si su­siė­mę, no­ri va­žiuo­ti."

Or­kest­ro va­do­vas lai­ko­si nuo­sta­tos, kad da­ly­vau­jant čem­pio­na­tuo­se, fes­ti­va­liuo­se, nei mo­ki­niai, nei jų tė­vai už da­ly­va­vi­mą ir ke­lio­nės iš­lai­das ne­tu­ri mo­kė­ti.

"Tiek dar­bo įde­di, ir dar su­si­mo­kė­ti rei­kia? Ki­ti taip ir da­ro, o mes ki­taip mąs­tom ir kol kas su­ka­mės. Tai ten už­si­dir­bam, tai ten. Tik to­kia kvai­la ma­da, jei­gu jau mo­ki­nių or­kest­ras, nie­kas ne­no­ri mo­kė­ti. Mes ne­pra­šom to­kios kai­nos kaip pro­fe­sio­na­lai, bet ki­ti ne­sup­ran­ta, kad mums ir trans­por­tas kai­nuo­ja, ir vie­nos va­lan­dos kon­cer­tas su pa­si­ruo­ši­mu pen­kios va­lan­dos išei­na", – sa­ko R. Žu­kaus­kas.

Pa­lai­ky­mas – svar­bu

R. Žu­kaus­kas yra dir­bęs tri­jo­se Šiau­lių mo­kyk­lo­se ir sa­ko, kad tik "Ro­mu­vos" gim­na­zi­jo­je or­kest­rui yra su­da­ry­tos ge­ros są­ly­gos. Or­kest­ran­tai ap­rū­pin­ti ne tik mu­zi­kos inst­ru­men­tais, bet ir ap­ran­go­mis.

"Bu­vo ri­zi­ka, nu­pir­ko inst­ru­men­tus, o dar ne­bu­vo aiš­ku, ar bus žmo­nių, bet pa­si­se­kė pra­džią pa­da­ry­ti. Pra­dė­jom mo­ky­tis spa­lio mė­ne­sį, o kai ko­vą pir­mą kon­cer­tą mo­kyk­lo­je gro­jom, vi­siems šo­kas bu­vo, at­ro­do, kad nie­ko pa­na­šaus anks­čiau ne­bu­vo ma­tę. Taip ir pra­dė­jom kil­ti į vir­šų", – pri­si­me­na mo­ky­to­jas.

R. Žu­kaus­kas sa­ko, kad ypač si­tua­ci­ja pa­ge­rė­jo, kai mo­kyk­lų or­kest­rai bu­vo pri­ly­gin­ti pa­mo­koms.

"Mū­sų pa­mo­ka to­kia pat kaip ma­te­ma­ti­ka ar lie­tu­vių. Čia ir­gi sė­di, mo­kai­si, sa­vo par­ti­jas tu­ri na­muo­se iš­mok­ti. Tai toks bū­re­lis, kur tu­ri na­mų dar­bus ruoš­ti. To­kia spe­ci­fi­ka", – sa­ko mo­ky­to­jas.

Ki­tų da­ly­kų mo­ky­to­jai, pa­sak R. Žu­kaus­ko, kar­tais ir pa­bam­ba ant or­kest­ran­tų, kad šie dau­giau dė­me­sio ski­ria mu­zi­kai, o ne "rim­tiems" moks­lams. "Bet mes nei­mam į gal­vą", – šyp­so­si mo­ky­to­jas.

Dar­bas su or­kest­ru "Ro­mu­va" – pa­grin­di­nė Me­tų mo­ky­to­jo veik­la.

"Ki­tam ir lai­ko neuž­tek­tų, – sa­ko R. Žu­kaus­kas. – Pa­vyz­džiui, šian­dien at­si­sė­dau aš­tun­tą va­lan­dą ir iki pie­tų prie or­kest­ruo­tės pra­sė­dė­jau. Or­kest­ruo­tes dau­giau­sia pa­ts ra­šau, nes pirk­ti bran­gu, nor­ma­li kai­nuo­ja du šim­tus do­le­rių ma­žiau­siai. Pas­kui re­pe­ti­ci­jos, baig­sim apie sep­tin­tą."

Šiau­liuo­se gi­męs ir au­gęs R. Žu­kaus­kas po stu­di­jų Šiau­lių uni­ver­si­te­te dir­bo mu­zi­kos mo­ky­to­ju, bet mu­zi­kos pa­mo­kų ne­ve­da jau be­veik 10 me­tų.

Ka­da ir kaip pa­vi­lio­jo mu­zi­ka, mo­ky­to­jas sa­ko ge­rai ir ne­pa­me­nan­tis. Mo­kė­si mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, pū­tė tri­mi­tą. Kaip ir dau­ge­liui bu­vo lai­kas, kai vis­kas pa­bo­do, pa­dė­jo tri­mi­tą į ša­lį ke­le­riems me­tams, bet po to vėl pa­siė­mė ir gro­ja iki šiol.

Mu­zi­ko ke­lią pa­si­rin­ko ir R. Žu­kaus­ko sū­nus Ta­das. Jis gro­ja bo­si­ne gi­ta­ra, smui­ku, ku­ria mu­zi­ką, yra gru­pių BIX ir "Am­bi­tus" mu­zi­kan­tas.