Juliaus Janonio gimnazijos mokytojai vedė atviras pamokas miesto gimnazijų pedagogams

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokytojos, vedusios atviras pamokas miesto pedagogams, šiuo metu dirba su gimnazijos abiturientais. Nuotraukoje (iš kairės): Daiva Orlovienė, Kristina Murauskienė, Virginija Vaičiulienė, Valentina Rakužienė, Gitana Kazimieraitienė, Kristina Urbonienė.
Mokyklų išorinis vertinimas Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją pripažino kaip ugdymo įstaigą, turinčią stiprią geros mokyklos požymių raišką. Tai įgalino gimnaziją dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01–0001 „Kokybės krepšelis“, kuris suteikia galimybių įvairiomis formomis, būdais bei metodais siekti mokinių pasiekimų gerinimo.

Kolegų pamokas stebėjo apie 100 miesto mokytojų

Viena iš jau antrus metus gimnazijoje organizuojamų Kokybės krepšelio veiklų – kovo 22 – gegužės 7 dienomis vykęs projektas „Patirtinis mokytojų mokymasis veiklose“. Jo esmė – mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, į procesą įtraukiant Šiaulių gimnazijų pedagogų bendruomenę.

Projekto metu, kovo – gegužės mėnesiais, po dvi atviras pamokas Šiaulių gimnazijų ir „Juventos“ progimnazijos kolegoms vedė tikybos mokytoja Danutė Kratukienė, fizinio ugdymo mokytojos Linda Gudaitė, Irena Vidžiūnienė, Rima Kalvelienė, prancūzų kalbos mokytoja Virginija Vaičiulienė, fizikos mokytojos Daiva Orlovienė, Valentina Rakužienė, istorijos mokytoja Kristina Murauskienė, anglų kalbos mokytojos Rasa Šimkevičienė, Kristina Urbonienė, geografijos mokytoja Gitana Kazimieraitienė, matematikos mokytoja Jūratė Gedminienė. Iš viso organizuota du atvirų pamokų ciklai po 12 atvirų pamokų.

Pasak projektą koordinuojančios Zitos Stankevičienės, direktoriaus pavaduotojos ugdymui, atvirą pamoką vedantis mokytojas kolegoms tampa ir informacijos šaltiniu, ir prasmingo mokymosi skatintoju. Kartu miesto pedagogų bendruomenė įtraukiama į mokymąsi ir naujos patirties reflektavimą.

Pavaduotoja teigė buvusi maloniai nustebinta: jau pačią pirmąją dieną, vos paskelbus kvietimą registruotis, norą jose dalyvauti atvirose kolegų pamokose pareiškė per 58 įvairių dalykų mokytojų, o iš viso 92 miesto mokyklų mokytojai.

Nuotolinės pamokos – visada iššūkis

Fizikos mokytoja Daiva Orlovienė dvi atviras pamokas kolegoms vedė viena iš pirmųjų. Norą stebėti jos pamokas pareiškė 12 skirtingų dalykų mokytojų.

Patyrusi fizikė sakė gana lengvai priėmusi iššūkį pademonstruoti savo pedagoginius gebėjimus. „Bet kuo labiau artėjo Didžioji diena, tuo labiau pradėjo kankinti nerimas – ar viskas, ką esu suplanavusi, veiks? Žinau, kad kartais kompiuteriui labai nepatinka tranzitas per įvairias programas, ir tada pradeda ekrane suktis nieko gero nežadantis ratukas, kuris, atrodo, sukasi visą amžinybę.“

Nuojauta pasitvirtino: per pirmąją pamoką kurį laiką strigo internetas. Antrąją pamoką viskas vyko puikiai, taip, kai buvo suplanuota. Labiausiai mokytoją nuramino nuoširdūs kolegų linkėjimai, kad nesijaudintų. „Visiškai ramu pasidarė, kai pamačiau besišypsančius savo mokinių veidus“, – prisimena.

D. Orlovienė vedė dvi atviras pamokas: „Radioaktyvumas. Branduolinė energija“ ir „Branduolinės energijos nauda ir pavojai“. Pamokose integravo istorijos, chemijos bei geografijos žinias. Jos žodžiais, mokiniai buvo aktyvūs, kaip įprasta, puikiai dirbo individualiai ir grupėse. „Šaunuoliai, ir tiek“, – mokytoja džiaugėsi ir mokiniais, ir gražiais kolegų atsiliepimais. „Pagyrė už kūrybiškumą, metodų gausą. Toks mokytojų geranoriškumas tikrai pakėlė nuotaiką ne vienai dienai“.

Didelę pedagoginio darbo patirtį turinti D. Orlovienė neslepia: nuotolinis darbas mokytojui yra didelis iššūkis. “Kartais juokauju, kad ryšys su mokiniais būna kaip kosminiame laive, skriejančiame į Mėnulį – ar jūs mane girdite? Ar esate? Ir būna atvejų, kai kosmose tvyro spengianti tyla. Tada pasijaučiu kaip tas Andy Weir knygos „Marsietis“ herojus – absoliučios vienatvės jausmas – kalbuosi su savimi. Juolab kad internetas taip pat turi savybę strigti, programos – nepasileisti. Ir dar tie inžinieriaus Edvardo Merfio dėsniai... „Jeigu gali kas nors blogo nutikti, tai taip ir nutiks“, – juokavo mokytoja.

Patirtimi reikia dalytis

Kūno kultūros mokytojos Irenos Vidžiūnienės vestų atvirų pamokų temos: „Žiemos olimpinių žaidynių sporto šakų programa“ ir „Pilateso pratimai pusiausvyrai“.

Į savo pamokas mokytoja integravo Tarptautinio olimpinio komiteto sukurtą olimpinių vertybių ugdymo programą (OVUP), kurios pagrindinis tikslas – įkvėpti jaunus žmones gyventi sveikai ir aktyviai, ugdytis draugystės, tobulėjimo ir pagarbos vertybes.

„Na, o sportas ir fizinis aktyvumas – galingos ugdymo priemonės. Labai džiugu, jog refleksijos metu mokinės paminėjo, jog tai įdomu, informatyvu ir linksma, na o svarbiausia, dabar su nekantrumu laukia Tokijo vasaros olimpinių žaidynių, domisi simbolika ir sporto šakų programa. Grįžtant prie atvirų pamokų, mano supratimu, žiniomis, metodais reikia dalytis, ir tai nėra žinančio pagalba nežinančiam, tai bendradarbiavimas atrandant, bandant ir darant savo išvadas ir vėliau pritaikant savo darbe. Tai patirtinis mūsų visų mokymasis“, – įsitikinusi I. Vidžiūnienė.

Įvertino profesionalumą

Karantino metu nuotolines pamokas stebėję mokytojai privalėjo užpildyti refleksijos formą – pasidalyti savo įspūdžiais, kelti problemas, diskutuoti. Pedagogai gyrė janoniečius kolegas už konkretumą, ryšį su mokiniais, nuoseklumą, teorijos ir praktikos derinimą, nuolatinį mokytojų ryšį su mokiniais – jų stebėjimą, komentavimą ir padrąsinimą, informacinių technologijų integravimą į fizinio ugdymo pamokas.

„Šiltas bendravimas, patogi darbui aplinka.“

„Nuoseklumas – dėstymas pamokoje, įdomių programų naudojimas, refleksija – pamokos pabaigoje.“

„Puikiai planuojamas laikas, mokytoja geba atskleisti ugdymo turinį, nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas su mokiniais“.

„Malonus bendravimo tonas (nėra įtampos, kartais pajuokaujama)“.

„Aktyvūs mokiniai, darbinga atmosfera, šilti santykiai“, – tai tik keletas atsiliepimų, kuriuos refleksijose rašė janoniečių pamokas stebėję pedagogai. Daugelis stebėjusiųjų atkreipė dėmesį į mokytojų puikiai valdomas kompiuterines programas, įvairių programėlių, interaktyvių priemonių naudojimą, kūrybiškumą bei pagarbą mokiniams.

Visiems pamokas stebėjusiems, jas reflektavusiems mokytojams bus įteiktos pažymos apie dalyvavimą atvirose pamokose.

Atviros pamokos, patirčių sklaida gimnazijos ir miesto mokytojams – tik viena iš Kokybės krepšelio veiklų. Iš projekto lėšų praturtintos ugdymosi aplinkos – įsigyti baldai mokinių partneriškam ir grupių darbui naujo pastato koridoriuose, mokytojų metodinių grupių vadovai aprūpinti naujais nešiojamais kompiuteriais, organizuotos mokinių patirtinės stovyklos, edukacinės mokytojų išvykos, vyksta gabiųjų mokinių bei lyderių mokymai ir kt. Šiuo sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu visos gimnazijos bendruomenės dar laukia nemažai iššūkių įgyvendinant projekto veiklas.

Susijusios naujienos