Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Autorių nuotr.
Paminklas kalendorių leidėjui Laurynui Ivinskiui (1810–1881) Kuršėnuose.
Šiaulietis dizaineris Vilius Puronas yra įsijungęs į unikalų projektą „Lietuvos bažnyčios“, ir kaip kraštotyrininkas, ir kaip menotyrininkas, ir kaip pasakotojas. Kartu su projekto sumanytoju šiauliečiu Kęstučiu Balčikoniu per porą metų aplankė ir nufilmavo apie 160 bažnyčių, vaizdo pasakojimus rodo "YouTube" kanale.
„Bažnyčios ne tik sakralinės architektūros paveldas, tai – mūsų dvasinės tvirtovės“, – sako V. Puronas.

Filme pagrindinis pasakotojas pateikia istoriją apie bažnyčią ir jos praeitį. Vilius Puronas – dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas-mėgėjas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Manoma, kad pirmoji koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Trauleinių kaimas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.

1838 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią, tačiau stačiatikių dvasininkijos vyresnybė 4 m. nepareiškė savo nuomonės ir taip trukdė gauti leidimą.

Medinė bažnyčia pastatyta 1842–1844 m. (architekto Krasinskio projektas). 1863 m. balandžio 13 d. kunigas Petkevičius bažnyčioje perskaitė sukilėlių atsišaukimą. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta.

1927–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1933 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Statyba rūpinosi kanauninkas Vaclovas Dambrauskas (1941 m. nužudytas). Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta.