"Be rimto švietimo nėra valstybės ateities"

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Ri­mas Bud­rai­tis tei­gia, jog vals­ty­bė "pra­mie­go­jo" mo­ky­to­jų pa­ren­gi­mą: "Kai ku­rių da­ly­kų mo­ky­to­jų jau tra­giš­kai trūks­ta, esa­me už­prog­ra­muo­ti ar­ti­miau­sius pen­ke­rius-de­šimt me­tų bū­ti duo­bė­je."
"Rug­sė­jo 1-oji – vi­sa­da šven­tė", – sa­ko Ri­mas Bud­rai­tis, Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, bet apie švie­ti­mo ak­tua­li­jas kal­ba skau­džiai. "Švie­ti­mo re­for­ma iš es­mės nė­ra pra­si­dė­ju­si – nė­ra stra­te­gi­jos, ir konk­re­čių veiks­mų, yra tik daug kal­bė­ji­mo", – sa­ko mo­kyk­los va­do­vas.

Net žo­dį "re­for­ma" nu­ver­ti­no­me

– Tris de­šimt­me­čius kal­ba­me apie švie­ti­mo re­for­mą, o sa­ko­te, kad ji nė ne­pra­si­dė­jo. Ko­dėl?

– Re­for­ma, aiš­ku, pra­si­dė­jo su vals­ty­bės At­gi­mi­mu. Ta­da tai bu­vo neiš­ven­gia­ma, nes rei­kė­jo keis­ti ug­dy­mo tu­ri­nį. Iš ta­ry­bi­nio – į ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos.

Kai ug­dy­mo tu­ri­nys bu­vo ap­tvar­ky­tas, rei­kė­jo įvar­dy­ti pro­ble­mas ir da­ry­ti es­mi­nes re­for­mas, ku­rios keis­tų ug­dy­mo ko­ky­bę. Kaip Es­ti­jo­je ar Suo­mi­jo­je.

Tai, kas da­bar prie­šo­kiais vyks­ta, ne­va­din­čiau re­for­ma. Tą žo­dį nu­ver­ti­nom. Dar­bai da­ro­mi tik dėl da­ry­mo – tai eta­ti­nis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas įve­da­mas, tai dar kaž­kas.

Re­for­ma yra stra­te­gi­nis ma­ty­mas ir mąs­ty­mas, išanks­ti­nis pro­jek­ta­vi­mas, ko sie­kia­me, konk­re­tūs pla­nai ir dar­bai. Ne­ma­tau rea­lių dar­bų ir re­zul­ta­tų. Tai ro­do ir tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai.

– Po­li­ti­kai nuo­lat dek­la­ruo­ja, kad švie­ti­mui teiks prio­ri­te­tą. Ar ka­da rea­liai jau­tė­te to­kį prio­ri­te­tą?

– Tik pa­čio­je At­gi­mi­mo pra­džio­je – tuo­me­ti­nio švie­ti­mo mi­nist­ro Da­riaus Kuo­lio, Mei­lės Luk­šie­nės, Van­dos Za­bors­kai­tės ir ki­tų gran­dų, ku­rie tuo­met dir­bo prie švie­ti­mo pro­gra­mų, lai­kais.

Po to – nie­ko pa­na­šaus ne­be­bu­vo.

Pas­ta­rai­siais me­tais kal­ba­ma, kad rei­kia keis­ti ug­dy­mo tu­ri­nį, jis vėl pa­se­nęs, kad rei­kia nau­jas ug­dy­mo pro­gra­mas su­kur­ti. Pa­da­ry­ti ke­ti­na grei­tai. Bet ne per vie­ne­rius me­tus to­kie da­ly­kai pa­da­ro­mi.

– Po gar­sio­jo strei­ko prie Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pe­da­go­gams bu­vo pa­ža­dė­ta pa­to­bu­lin­ti eta­tų sis­te­mą. Mi­nist­ras ti­ki­na, jog visu eta­tu dir­ban­tiems at­ly­gi­ni­mai di­dės 7–8 pro­cen­tais. Bet tų eta­tų dau­gu­ma pe­da­go­gų ne­tu­ri. Ko­kia gim­na­zi­jos si­tua­ci­ja?

– Ma­nau, jog eta­ti­nis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas at­si­ra­do vie­nos pro­fsą­jun­gos ly­de­rio su­ma­ny­mu, tam pri­ta­rė mi­nis­te­ri­ja, Vy­riau­sy­bė ir Sei­mo na­riai.

Kas iš to išė­jo?

Prof­są­jun­gos ly­de­ris Lie­tu­vos mo­ky­to­jams pa­ža­dė­jo, jog jie tu­rės po eta­tą. O jei­gu, kas ne­pa­vyks, bus kal­ti di­rek­to­riai. Tai­gi, ne­pra­lo­šia­ma par­ti­ja.

Da­bar dau­gu­ma mo­ky­to­jų viso eta­to ne­tu­ri, mo­kyk­los su­prie­šin­tos, nu­ver­tin­ta pa­mo­ka, pa­pil­do­mo dar­bo ir pro­ble­mų ge­ro­kai dau­giau.

Man pa­tin­ka ki­tos pro­fsą­jun­gos ly­de­rio A. Na­vic­ko min­tis. Jis sa­ko: jei­gu taip at­si­ti­ko, tai yra pa­da­ry­ta sis­te­mi­nė klai­da. O jei­gu sis­te­mi­nė, tai jos kos­me­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis juk ne­be­pa­tai­sy­si.

Ki­ta ver­tus, ką eta­tai pa­kei­tė? Iki tol mo­ky­to­jams taip pat bu­vo mo­ka­ma už pa­mo­kų skai­čių, taip pat mo­kė­ta ir už pa­pil­do­mus dar­bus. Tik tvar­ka ta­po grioz­diš­ka, su­dė­tin­ga ir sun­kiai kont­ro­liuo­ja­ma.

Anks­čiau gim­na­zi­jo­je per me­tus net su­si­tau­py­da­vo lė­šų ir jas me­tų pa­bai­go­je prie­mo­ko­mis iš­mo­kė­da­vo­me pe­da­go­gams už pa­pil­do­mus ne­nu­ma­ty­tus dar­bus ir nu­ma­ty­tus, ku­riems lė­šų ne­bū­da­vo skir­ta. Yra to­kių pe­da­go­gų, ku­riems ir dvie­jų eta­tų bū­tų ne­gai­la, ga­lė­jo­me jiems ir at­ly­gin­ti, ir pa­ska­tin­ti.

Įves­tų eta­tų pa­sek­mė – šie­met trūks­ta­me apie 20 tūks­tan­čių eu­rų at­ly­gi­ni­mams mo­kė­ti. Kas bus gruo­džio mė­ne­sį, ne­ži­nau. Su­ma­ži­no­me vie­no va­do­vo ir vie­no spe­cia­lis­to pa­rei­gy­bes – vis tiek pi­ni­gų trūks­ta. Tiek me­tų kū­rėm spe­cia­lis­tų ko­man­dą, o ją rei­kia ma­žin­ti. Tie spe­cia­lis­tai – so­cia­li­nis pe­da­go­gas, psi­cho­lo­gas, spe­cia­lu­sis pe­da­go­gas, pro­fe­si­jos pa­ta­rė­jas, bib­lio­te­ki­nin­kai.

Mū­sų gim­na­zi­jo­je vis­kas bu­vo skir­ta mo­ki­niui: ir in­di­vi­dua­lios kon­sul­ta­ci­jos, ir net trum­pa­lai­kės pri­va­lo­mos kon­sul­ta­ci­jos, jei­gu mo­ki­niams sun­kiai se­ka­si, stin­ga mo­ty­va­ci­jos. Mū­sų ug­dy­mo re­zul­ta­tai ge­ri. Da­bar tu­ri­me pro­ble­mų.

Po­li­ti­kai kar­tu su pro­fsą­jun­go­mis prie to­kio re­zul­ta­to mus pri­ve­dė. Lė­šų be­veik ne­pa­di­di­no, tik atė­mė iš vie­nų mo­kyk­lų ir pri­dė­jo ki­toms.

Apie rak­tą į sėk­mę

– Ar tik­rai mo­ki­nių ly­gis, raš­tin­gu­mas kren­ta, kaip tvir­ti­na eks­per­tai?

– Raš­tin­gu­mo, kal­bė­ji­mo, net mąs­ty­mo – be jo­kios abe­jo­nės. Tai vyks­ta ne tik su gim­na­zi­jos, Lie­tu­vos, bet vi­so pa­sau­lio vai­kais. Jie juk iš ran­kų ne­be­pa­lei­džia mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų. Vai­kams ne­be­rei­kia bend­rau­ti, ne­be­rei­kia sė­dė­ti prie kny­gų skai­tyk­lo­se. Jie gy­ve­na mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne. Menks­ta kal­bė­ji­mo ir ra­šy­mo įgū­džiai, siau­rė­ja ma­ty­mo lau­kas.

Iš žmo­gaus, iš­ti­sai sė­din­čio feis­bu­ke ar in­ter­ne­te, ati­ma­mas lai­kas – jo ne­be­lie­ka ju­dė­ji­mui, gam­tai, me­nui, bend­ra­vi­mui, šei­mai. Tė­vai tre­jų-ke­tu­rių me­tų vai­kui jau nu­me­ta te­le­fo­ną: žaisk, ne­truk­dyk.

Vie­na mo­te­ris man pa­sa­ko­jo, kaip anū­kas pa­pra­šė pa­dė­ti pa­ra­šy­ti ra­ši­nė­lį apie drau­gys­tę. Sa­ko, kai pa­klau­siau, ar ži­no, kas yra drau­gys­tė, čiu­po į ran­kas mo­bi­lų­jį: "Pa­lauk, tuoj pa­sa­ky­siu."

IT – tai fan­tas­ti­nis žmo­ni­jos iš­ra­di­mas. Bet juo rei­kia pro­tin­gai nau­do­tis. Be­je, iš­ra­dė­jai sa­vo vai­kams iki 14 me­tų ne­da­vė tuo nau­do­tis. Ma­tyt, su­pra­to, ko­kios yra ri­zi­kos.

– Tu­ri­te ug­dy­mo pro­gra­mą "Rak­tas į sėk­mę". Kur yra tas rak­tas, ko­kias du­ris at­ra­ki­na?

– Tas rak­tas – žmo­giš­kų­jų ver­ty­bių, at­sa­ko­my­bės au­gi­ni­mas. Įp­ras­ta ma­ny­ti, kad mo­kyk­la ruo­šia eg­za­mi­nams, pa­gal eg­za­mi­nų ba­lus ir mo­ki­niai, ir mo­kyk­los ver­ti­na­mos. O mo­kyk­la pri­va­lo ruoš­ti vai­ką gy­ve­ni­mui. Tai vyks­ta tik iš da­lies, nors di­de­les pa­stan­gas de­da­me.

Le­mian­tis veiks­nys mo­kyk­lo­je yra mo­ky­to­jas. Jei­gu tu­ri­me tin­ka­mus mo­ky­to­jus, ga­li­me la­bai daug pa­da­ry­ti. Bet kiek il­gai dar jų tu­rė­si­me?

Mo­ky­to­jų ren­gi­mas "pra­mie­go­tas"

– Yra iš­kel­ta idė­ja di­din­ti mo­ky­to­jo pro­fe­si­jos pres­ti­žą, gal de­da­mas tam pa­grin­das?

– Apie pres­ti­žą ge­riau nė ne­kal­bė­ki­me. Kol kas yra tik ple­pa­lai. Ras­ki­te nors ko­kį mo­ky­to­jų pa­ren­gi­mo pla­ną – jo nė­ra.

Kai ku­rių mo­ky­to­jų jau tra­giš­kai trūks­ta. Prieš de­šimt me­tų apie tai kal­bė­jau vi­so­se kon­fe­ren­ci­jo­se. Prieš po­rą me­tų nu­ti­lau, tie­siog at­si­bo­do, nes pa­ma­čiau, kad ta te­ma nie­kam neį­do­mi.

Vals­ty­bė pra­mie­go­jo mo­ky­to­jų ren­gi­mą. Esa­me už­prog­ra­muo­ti bū­ti duo­bė­je ar­ti­miau­sius penkerius–dešimt me­tų.

Tik ke­lios de­šim­tys dar įsto­ja į pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, bet rei­kia, kad dar atei­tų ir į mo­kyk­las. O mo­kyk­lo­se dirb­tų dar pen­kis ar de­šimt me­tų, nes, kol pa­tir­ties neį­gy­si, rim­tu mo­ky­to­ju ne­tap­si. Bū­na dei­man­čiu­kų, ku­rie jau po me­tų ta­len­tin­gai dir­ba, bet to­kių – išim­tys.

Štai ir skai­čiuo­ki­me: ma­žiau­siai de­šimt me­tų rei­kia, kad pa­si­reng­tum mo­ky­to­ju dirb­ti.

Da­lis mo­kyk­lų ga­li sa­ky­ti, ką čia tas Bud­rai­tis šne­ka – mes tu­ri­me vi­sus mo­ky­to­jus. Ir mes kol kas gim­na­zi­jo­je dar vi­sus tu­ri­me ir daug pui­kių mo­ky­to­jų tu­ri­me. O kas to­liau?

Gal at­si­ras, kas pa­keis di­rek­to­rius, nors ir jų Lie­tu­vo­je jau la­bai trūks­ta. Bet kas ge­rus mo­ky­to­jus pa­keis?

Pas mus gim­na­zi­jo­je mo­ky­to­jų am­žiaus vi­dur­kis 53 me­tai, pa­na­šiai, kaip vi­sur Lie­tu­vo­je. Jau­nų ma­žai, o še­šia­de­šimt­me­čių daug. Grei­tai jie ma­siš­kai pra­dės ei­ti į pen­si­ją.

Dek­la­ruo­ja­ma, kad yra trys mo­ky­to­jų ren­gi­mo cent­rai – Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, Šiau­lių uni­ver­si­te­tas ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas. Su­ny­ko bu­vę pe­da­go­gų ren­gi­mo cent­rai.

Kiek, pa­vyz­džiui, abi­tu­rien­tų sto­ja stu­di­juo­ti į gam­tos moks­lų mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bes? Į tas po­zi­ci­jas mo­kyk­los se­niai ne­ran­da mo­ky­to­jų. Pri­si­vi­lio­ja iš ki­tos mo­kyk­los, bet ten lie­ka tuš­čia vie­ta.

– Kaip ma­no­te, ko rei­kia, kad jau­ni­mas ryž­tų­si įgy­ti mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją?

– Rei­kia, kad bent pa­ti­kė­tų, jog po ke­le­rių me­tų bus ge­res­nė si­tua­ci­ja: ne vien dėl at­ly­gi­ni­mų, bet ir dėl bend­ro su­vo­ki­mo, kas yra švie­ti­mas vals­ty­bė­je, ar mo­ky­to­jas bus svar­bus ir ver­ti­na­mas.

– Rug­sė­jo 1-osios pro­ga ko lin­kė­tu­mė­te sau, ko­le­goms, bend­ruo­me­nei?

– Lai­kau sa­ve pe­da­go­gu. Di­džiuo­juo­si mo­ky­to­jais, su ku­riais dir­bu, džiau­giuo­si mū­sų mo­ki­niais, nors dar­be vis­ko bū­na.

Mo­kyk­la yra šven­ta vie­ta. Gal ir ne­ga­li­ma taip sa­ky­ti, bet taip tu­ri bū­ti. Mū­sų gim­na­zi­ja ypa­tin­ga sa­vo is­to­ri­ja. Do­va­na yra čia dirb­ti, mo­ky­tis.

Aust­ra­li­jos lie­tu­vių pa­ra­mos dė­ka tu­ri­me ga­li­my­bių mo­der­ni­zuo­ti gim­na­zi­ją, ska­tin­ti mo­ki­nius pre­mi­jo­mis. O stu­den­tams, bu­vu­siems abi­tu­rien­tams, net mo­kė­ti sti­pen­di­jas. To­kių ga­li­my­bių ne­tu­ri ki­tos gim­na­zi­jos.

Į mo­kyk­lą rei­kia at­si­gręž­ti vals­ty­bės ly­giu. Sup­ras­ti, ką reiš­kia švie­ti­mas vals­ty­bei ir kas yra mo­ky­to­jas švie­ti­mo sis­te­mo­je.

Ga­lų ga­le bent pa­kel­ki­me mo­ky­to­jams at­ly­gi­ni­mus. Kai jau­ni­mą pri­trauk­si­me stu­di­juo­ti pe­da­go­gi­nes pro­fe­si­jas ir atei­ti dirb­ti į mo­kyk­las, tai bus pa­sie­ki­mas.

Pe­da­go­gams lin­kiu kant­ry­bės ir svei­ka­tos, o vi­suo­me­nei – pe­da­go­gi­nio są­mo­nin­gu­mo. Sok­ra­tas yra pa­sa­kęs, jog lai­min­ga ta ša­lis, ku­rios ge­riau­sie­ji sū­nus ir duk­ros tam­pa mo­ky­to­jais. To ir lin­kiu.

Tai, kas da­bar prie­šo­kiais vyks­ta, ne­va­din­čiau re­for­ma. Tą žo­dį nu­ver­ti­nom. Dar­bai da­ro­mi tik dėl da­ry­mo – tai eta­ti­nis dar­bo ap­mo­kė­ji­mas įve­da­mas, tai dar kaž­kas.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Ri­mas Bud­rai­tis, Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius: "Do­va­na yra dirb­ti gim­na­zi­jo­je, ku­rios is­to­ri­ja ypa­tin­ga, di­džiuo­juo­si mū­sų mo­ky­to­jais, džiau­giuo­si mo­ki­niais."

Komentarai

liūdnumai    Šeš, 2019-08-31 / 12:34
Deja, Lietuvos mokykloms daugeliu atvejų vadovauja prisitaikėliai. Neteko girdėti, kad ir šis gerbiamas vadovas kada nors kam nors būtų paprieštaravęs. Pavėluotais pranašais galime būti kiekvienas. Ypač kai visą gyvenimą ramiai ir patogiai tūnai paunksnėje.
Deja    Šeš, 2019-08-31 / 22:05

In reply to by Audrone

Girdėtas nekart besirūpinantis išskirtinai tik savo darbovietės reikalais - gal stuburas tik tam ? Kad mokytojai ir mokyklos jau 11 metų buvo supriešinti Steponavičiaus "žirklių", - didžiųjų gimnazijų vadams kažkodėl nerūpėjo, o kai etatinio įvedimas pakoregavo netolygumus, piktinasi būtent jie (nors jokios skriaudos nepatyrė, triukšmas vien dėl "negavom daugiau" ! ) Kaip suprasti tokį egoizmą, jei kalbi apie visą šalį ? Tas pat su visom kitom problemom, - esą kažkada kažkurie atsitiktiniai politikai be pačių mokyklų ir jų vadų privalėjo viską išspręsti ir patiekti. Naivūs vaikiški lūkesčiai, tik stebint ir kritikuojant iš savo patogaus bokštelio.
Staselė    Šeš, 2019-08-31 / 21:45
Nuostabus vadovas. Savo krėsle sėdintis. Daugiau tokių mokyklose. Sėkmės Jums, direktoriau!
Mokytoja    Sek, 2019-09-01 / 07:40
Mūsų mokykloje po etatinio atlyginimai pakilo visiems apie 10 proc. O kad šitoje mokykloje nereikalingų etatų pilna, kas kaltas. Kas per specialistas profesijos patarėjas. Be to specialistams ne iš mokytojų atlyginimų krepšelio pinigai skiriami, tai etatinio čia kaltinti nereikia. Na ir ten dirbanti pažįstama sako, kad mokykloje yra savi ir dar savesni, o visi kiti tik likučiams surinkti.
Tos "reformos"    Sek, 2019-09-01 / 10:28
yra deformos visuose srityse.Tik biudžetiniai žaidimai,kaip čia tas lėšas sutaupyti,sutaupytus velniai žino( gal bankai) kur nujoti.Kai buvusi pramonė vienu metu ,kaip po karo prapuolė ,žmones reikėjo pašalpomis,kompensacijomis skurde gelbėt.Tokia įmonė kaip Frenkelio fabrikas du pasaulinius karus ,visą "sovietmetį" atlaikė.Bet virto griuvėsiais po taikaus privatizavimo.Tai striuka lėšų viešam poreikiui ir diktuoja reformų eigą.
Valstieciai ivede betvarke    Sek, 2019-09-01 / 11:50
Nubertino mokytojus, vadovus, ju patirti. Geras mokytojss tik po 10 darbo metu.O valstieciai galboja, kad dirbti gali tik 5 metus vadovas. Tai kur tiesa. Diplomus nuvertino, patirti taip pat. Jaunimas nenori vadovauti mokyklose uz 700 euru, viskas remiasi i pinigus.Jie randa ir geriau apmokamu darbu.Situacija sudetinga.Tokia maisatis ivesta.
Pensininkė (buv.mokytoja)    Sek, 2019-09-01 / 15:05
Ką begalima kalbėti apie''švietimą'',kada vyksta visapusiškas gimtosios kalbos''amerikonizavimas'',anglizavimas'',rusifikavimas''bei kitoks bjaurojimas.Net kai kurie suladdzbergėję pseudopedagogai nevengia vartoti tokias bjaurastis,kaip''sovietai'',''sovietų sojūzas'',''SSRS'',''SSKP''ir panašiai.Kodėl Tarybų Lietuvoje gimtoji kalba buvo puoselėjama,tobulinama,gerbiama? Kodėl vis giliau grimztame į tą dvokiantį Vakarų liūną? Kodėl nebemylime savo Tėvynės,gražios gimtosios kalbos? Neužmirškime,kad landzbergizmas su savo įvairiais niekinimais tėra laikinas ir viena dieną jo vėl neliks.
miestietis    Sek, 2019-09-01 / 15:49
Jūs pastebėkite, jeigu yra žodis- švietimas, tai po jo būtinai seka žodis- reforma, nu kaip kokie žodžiai dvyniai, nė per kur vienas nuo kito, ir taip jau bene 30 metų. Nenoriu daug taukšti, o turėtu būti taip- kas nori mokslo ir sugeba, tam duoti ir padėti, o kas sutvertas ne tokiems aukštiems tikslams, tai nėra ko ir tempti už ausų, o tai per visokius krepšelius kelias pasidaro per daug vingiuotas. O šiaip tai- labai myliu protingus žmones.
Sokratas    Sek, 2019-09-01 / 20:23
Sveiki, labai daug negatyvo kolegos? Iš kur pas mus visus tiek noro" teisti "už nuomonę, kuri labai aiški. Tereikia suprasti, kad ŠVIETIMAS ir yra ateitis. Beje pasamprotaukime visi kartu ką reikia mums visiems padaryti bendrai, ir stengtis ne teisti, o ieškoti atsakymų savo švietimo" vidinėje kalvėje" su aiškiu atsakymu, visų pirma sau, o tada paleiskite mintį idėją skintis kelią į sėkmę. Ačiū
direktorių godos    Pir, 2019-09-02 / 10:32
Nustebino toks primityvus ir paviršutiniškas seno direktoriaus požiūris į mokytojų atlyginimų tvarkos keitimą : pasak šio direktoriaus, pakanka vienos profsąjungos lyderio panorėjimo, ir visa įsisenėjusi ydinga sistema braukšt ir keičiama ? Matosi, kad šis vadovas visiškai nesusigaudo ne tik Lietuvos profsąjungų galiose, bet ir įstatymų atsiradimo tvarka valstybėje. Kad mokytojų darbo užmokesčio ir darbo laiko sistemos tvarką reikėjo seniai peržiūrėti, - daugelis seniai supranta, bet mokyklų vadams senoji tvarka buvo itin patogi, nes būtent jie ir galėjo spręsti, ką kaip skirstys. Nauja tvarka parodė, kad ugdymui skirtos lėšos buvo panaudojamos ne tik mokytojų darbo apmokėjimui, o administravimui. Iš biudžeto išlaikomoje viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemoje tik mokytojai buvo likę vieninteliai neetatiniai darbuotojai, todėl direktoriai galėjo jiems krauti neapmokamus darbus, kurių mokyklų darbo užmokesčio tvarkose niekas net neįvardindavo. Vyriausybė jau 2016 m. bandė mokytojų darbo užmokestį prilyginti eilinio biudžetininko etatui, tačiau čia sujudo mokytojų profsąjungos, nes mokytojo darbo sandara tikrai nėra tapati valdininko etatui. Akivaizdu, kad mokyklų direktoriams tai ypač neparanku, nes etato sandara įpareigoja tiksliai įvardinti ir įvertinti laiko sąnaudomis mokytojo atliekamus darbus, nebeleidžia ugdymo lėšų naudoti administravimui ir pan. O kur dar profsąjungų į viešumą iškeltas direktorių kadencijų amžinumas...
Patrijotgalviams    Pir, 2019-09-02 / 15:55
Po kokių 20 metų galėsite pakeisti šios mokyklos pavadinimą...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.