Naujausios
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas ir Šiaulių rajono Bazilionų miestelis
Vietovė, kadaise vadinta Padubysiu, vienuolių bazilijonų (juos į Padubysį 1749 m. pasikvietė broliai žemvaldžiai Jonas ir Antanas Beinoriai) veiklos dėka ėmė augti, tapo miesteliu, kuris buvo pradėtas vadinti Bazilionais. Žinotina, kad tai v vienintelė vietovė pasaulyje, įamžinusi vienuolių bazilijonų vardą. Vienuolių pastatyta Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia ir šiandieną yra vienintelė tokį titulą turinti šventovė Lietuvoje.
Vienuoliai bazilijonai – Rytų (graikų) apeigų katalikų ordino nariai. Lotyniškai ordinas vadinamas Ordo Sancti Basilii Magni – ir jo trumpinys OSBM; ukrainietiškai – Чин Святого Василія Великого – ЧСВВ. Ukrainoje veikia dvi tėvų bazilijonų provincijos: Švenčiausiojo Išgelbėtojo ir Šv. Mikalojaus. Lietuvoje (ji priklauso Švenčiausiojo Išgelbėtojo provincijai) veikia Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas.
2017 metais iškilmingai paminėtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejus ne tik Ukrainoje (pagrindinis renginys vyko Lvove), bet ir Lietuvoje (Vilniuje, Šiauliuose, Bazilionuose), kurioje šio ordino šaknys – ordino lopšys.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įkūrėjai Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) (1580–1623 m. lapkričio 12 d.) ir Josyfas Veljaminas Rutskis (1574–1637). Atvykęs iš Voluinės Volodymyro (Ukraina) į Vilnių mokytis pirklio amato, paveiktas Šv. Kazimiero šventės (1604 m. į Vilnių buvo atvežta Popiežiaus bulė, apie karalaičio Kazimiero paskelbimą šventuoju), 1604 m. įstojo į Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyną, kuris tuo metu buvo labai apleistas.
Prie vienuolyno įkuriamas noviciatas (naujokynas), Ivanas Kuncevičius gana greitai įšventinamas į diakonus (jo dvasingi pamokslai traukia tikinčiuosius). 1609 m. įšventinamas į kunigus. Tais pačiais metais karalius Zigmantas III Vaza karališkuoju ediktu Graikų apeigų katalikams perduoda Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną.
1617 m. Juozapatas Kuncevičius ir Veljaminas Rutskis (jis į vienuolyną įstojo 1607 m.) Rutos dvare prie Naugarduko sukviečia bazilijonų vienuolynų kapitulą (vienuolynų vyresniuosius), kuri sujungusi penkis bazilijonų vienuolynus (Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko), įkuria Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas tapo aktyviu Brastos Bažnytinės unijos (1596) priimtų nutarimų įgyvendintoju. Bazilijonų vienuolynai žinomi nuo IX a., tačiau kiekvienas jų buvo savarankiškas, todėl negalėjo išvystyti plačios veiklos. Ji kardinaliai pasikeičia įkūrus ordiną. 1617 m. Juozapatas išrenkamas Polocko arkivyskupu ir išvyksta iš Vilniaus. 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas nužudomas prieš bažnyčios vienybę kovojusių priešų. Tad lapkričio 12 d. Rytų apeigų katalikams yra svarbi Šv. Juozapato šventė – gimimo dangui diena.
1643 m. Juozapatas popiežiaus Urbono VIII paskelbiamas Palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbia Šventuoju.
Ir miręs Juozapatas buvo pavojingas carinei valdžiai, tad jo palaikai buvo slepiami įvairiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietose. 1916 m. jie pervežti į Šv. Barboros bažnyčią Vienoje (Austrija). Iš čia 1949 m. pervežti į Romą, o 1963 m. perlaidoti Šv. Petro Bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje.
2017 m. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejus pradėtas minėti Ivano Frankivske organizuotu VIII Kalėdinių giesmių festivaliu „Kalėdos Maizliuose“, vykusiu vienuolių bazilijonų Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Į šį tarptautinį festivalį įsijungė ir Marijano Remeikio vadovaujamas Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“.
Ivano Frankivskas ir Kristaus Karaliaus bažnyčia
Vienuolių bazilijonų vienuolynas Ivano Frankivske pastatytas Maizliuose (taip buvo vadinama Stanislavovo dalis. Čia gyvenę amatininkai turėjo įrankius „maizlius“ medžio bei akmens apdirbimui, tad ir vietovė vadinta „Maizliais“.
Bažnyčia pradėta statyti 1924 metais pagal Lvovo architekto Oleksandro Pežanskio projektą, o statyba užbaigta vadovaujant žinomam ukrainiečių statytojui T. Grycakui. 1930 m. spalio 5 d. statyba buvo užbaigta ir iškilmingai pašventinti naujos bažnyčios kupolų kryžiai. Nors vidaus apdaila užsitęsė iki 1935 m., šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios. Bažnyčia tituluota Švč. Trejybės vardu ir iškilmingai pašventinta 1935 metais. Ceremonijoje dalyvavo Peremyšlio vyskupas Juozapatas Kocylovskis OSBM, popiežiaus legatas, daug svarbių asmenų – pasauliečių ir dvasininkų.
O vienuolyno statybai pirmas akmuo buvo pašventintas 1936 m. ir statyba užbaigta 1938 m. Pirmuoju igumenu buvo t. Josyfas Lučynskis OSBM, o jo pagalbininku – t. Gryhorijus Balagurakas OSBM .
Bažnyčios ir vienuolyno likimas sovietmečiu
Po Lvove vykusio pseudosoboro (1946 m.) vienuolynas turėjo nutraukti veiklą. 1946 m. sausio – kovo mėnesiais vienuoliai sovietinės valdžios perkelti į Hošivo vienuolyną, kuris 1950 m. likviduotas.
Graikų apeigų katalikų bažnyčia tapo Rusijos stačiatikių cerkve, o nuo 1957 m. atiduota buitinėms reikmėms: kontora, baldų sandėlis, o vėliau čia įsikūrė Valstybinis archyvas.
Kristaus Karaliaus vienuolynas pertvarkytas milicijos patalpoms, vėliau – 15-os vidurinės mokyklos pradinėms klasėms. Prie buvusio vienuolyno patalpų buvo pristatytas M. Gorkio kinoteatras.
Bažnyčios ir vienuolyno atgavimas
Su nepriklausomybe išdarkytas bazilijonų Kristaus Karaliaus vienuolynas, sugrąžintas tikriesiems šeimininkams, tačiau grąžinimo darbai užsitęsė iki 1992 metų.
1990 m. vienuoliai bazilijonai pradėjo reikalauti sugrąžinti bažnyčią. 1990 m. rugsėjo 21 d. bažnyčią Kristaus Karaliaus garbei pašventino vyskupas ordinaras Sofronas (Stepanas Dmiterko) OSBM ir jo pagalbininkas vyskupas Irinėjus (Igoris Bilykas) OSBM. Šv. Mišiose dalyvavo daug dvasininkų, pasauliečių.
Sugrąžinus vienuolyno patalpas, prasidėjo atstatymo, pertvarkymo darbai. Pirmas igumenas (vienuolyno vyresnysis) t. Nikodemas (Mychailas Guraliukas) OSBM; 1995–1997 m. igumenu dirbo t. Josyfas (Ivanas Cholod) OSBM, 1997–2009 m. – t. Volodymyras (Vasylis Palčynskis) OSBM, 2009–2016 m. t. Juozapatas (Mychailas Fitelis) OSBM, 2016–2020 m. t. Juozapatas (Andryjus Chaimykas) OSBM, o nuo 2020 m. – t. Artemijus (Mychailas Novickis) OSBM – tai jau šeštas igumenas atgavus nepriklausomybę.
Festivalyje „Kalėdos Maizliuose“ Lietuvai atstovavo kupiškėnai
Ivano – Frankivsko vienuolių bazilijonų Kristaus Karaliaus bažnyčios ir vienuolyno igumenas (vyresnysis) t. Volodymyras (Vasylis Palčinskis) OSBM sumąstė ir 2008 m. suorganizavo pirmąjį „Kalėdos Maizliuose“ renginį. Iš kelių vietinių kolektyvų pirmaisiais metais, jis greit išaugo į plataus mąsto renginį, organizuotą kas metais ir, dirbant jau kitiems igumenams, pasiekė tarptautinį mastą.
Į itin svarbų festivalių istorijai renginį – VIII „Kalėdos Maizliuose“ festivalį, vykusį 2017 m. sausio 8–15 dienomis, sulaukusį tarptautinio įvertinimo ir pradėjusį Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui skirtus renginius, buvo pakviesti kupiškėnai – kamerinis choras „Cantus Vita“ – 10 giesmininkų (vargonininkas Marijanas Remeikis).
Lietuvai atstovauti kupiškėnai pakviesti neatsitiktinai: tuometinis bazilijonų vienuolyno Ivano Frankivske igumenas t. Juozapatas (Andrijus Chaimykas) OSBM ne kartą lankėsi ne tik Kupiškyje (seminaruose skaitė paskaitas pedagogams, dalyvavo susitikimuose su moksleiviais), bet ir Skapiškyje (dalyvavo šventiniuose renginiuose).
Iš 41 kolektyvo, dalyvavusio festivalyje, svečiams iš Lietuvos – „Cantus Vita“ buvo suplanuotas ženkliai ilgesnis pasirodymo laikas ir sudarytos sąlygos – giedoti net trijuose koncertuose: Sausio 13-ąją bažnyčioje, 14-ąją – miesto aikštėje, specialioje estradoje ir 15-ąją – baigiamajame „Hala“ koncerte.
Festivalio „Kalėdos Maizliuose“ „Hala“ koncertas pirmąsyk buvo transliuojamas daugelio Ukrainos televizijų kanalų. Tad kupiškėnų „Cantus vita“, iš didžiulės pagarbos Lietuvai ir Kupiškiui, rengėjų pastatytą pačiame centre, matė visa Ukraina, klausė lietuvių kalba profesionaliai atliekamų kalėdinių giesmių, girdėjo klausytojų padėkos ir pagyros šūksnius. Kamerinio choro „Cantus Vita“ kolektyvą atstovavo Gražina Beinorienė, Diana Blaževičienė, Daiva Gurklienė, Violeta Šabrinskienė, Daiva Šakickienė, Ingrida Tubelienė, Rimantas Antanavičius, Raimondas Gurklys, Vytautas Knizikevičius, Eugenijus Siaurys, Marijanas Remeikis.
Kupiškio M. Remeiko vadovaujamas kamerinis choras „Cantus Vita“ suskambo visu grožiu, kuris virpino širdį, traukė ašarą.
Visa Ukraina, klausiusi „Kalėdos Maizliuose“ baigiamojo „Hala“ koncerto, girdėjo ir matė delegacijos, pakviestos į festivalį, vadovo, Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko, pasisakymą, kuris, kaip ir jo kalbos ankstesniuose festivalio renginiuose, buvo palydėtas nuoširdžiausiu padėkos plojimu.
Kupiškėnai festivalį „Kalėdos Maizliuose“ galėjo pamatyti ir išgirsti regioninės televizijos studijos „Kupiškėnų studija“ parengtose laidose. Vienas delegacijos narių – Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas – filmavo ne tik festivalį, bet ir Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko oficialius susitikimus su Žovkvos bei Ivano Frankivsko merais, jo teiktus interviu įvairiems televizijos kanalų, radijo laidų bei spaudos darbuotojams: plačiai buvo paskleistos žinios apie Lietuvą ir Kupiškį.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienas kūrėjų Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) savo vyskupiškajame herbe pasirinko žodžius „Tegul visi būna viena!“ Ukrainiečių vyskupas Irinėjus (Igoris Bilykas) OSBM, popiežiaus kanauninkas ir popiežiaus kvietimu besidarbuojantis Marijos Madžiore bazilikoje Romoje, Šventąjį Juozapatą pavadino ekumenizmo šaukliu – pradininku.
Pirmą sykį Kalėdinių giesmių festivalyje dalyvavęs Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“, atstovaudamas ne tik rajoną, bet ir visą Lietuvą, pademonstravo aukštą Kalėdinių giesmių giedojimo lygį Lietuvoje.
XIII tarptautinis Kalėdinių giesmių festivalis
Ivano Frankivske 2021 m. sausio 8–13 dienomis – šešias dienas vyko jau XIII tarptautinis kalėdinių giesmių festivalis „Kalėdos Maizliuose“. Į šį festivalį vėl buvo pakviesti kupiškėnai – kamerinis choras „Cantus Vita“. Dabartinis Ivano Frankivsko bazilijonų vienuolyno igumenas t. Artemijus (Mychailas Novickis) OSBM su kupiškėnais susipažino ne tik VIII festivalyje, bet ir savo viešnagių Skapiškyje metu. Tenka tik apgailėti, kad dėl susiklosčiusių ir politinių, ir pandeminių aplinkybių ne tik kupiškėnai, bet ir užsienio kolektyvai į festivalį „Kalėdos Maizliuose“ negalėjo atvykti. Tačiau sumanūs renginio organizatoriai ir muzikinių kolektyvų vadovai rado išeitį: atsiuntė giesmių įrašus – vaizdajuostes.
Baigiamajame „Hala“ koncerte kalėdinėmis giesmėmis klausytojus džiugino Kristaus Karaliaus bažnyčios bei Ivano Frankivsko muzikiniai kolektyvai ir atvykusieji iš įvairių Ukrainos sričių.
Dėl jau minėtos situacijos iš užsienio šalių negalėjusieji atvykti, atsiuntė videoįrašus, kurie buvo rodomi didžiuliame ekrane. Ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio klausytojai, įvairiomis medio priemonėmis galėjo išgirsti 14 užsienio kolektyvų atliekamus muzikinius kūrinius: Lenkijos (4), Pomeranijos (2), Rumunijos (2), Niderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Izraelio, Kolumbijos ir Lietuvos.
Lietuvą vėl atstovavo Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“. Kupiškio ir Lietuvos vardas ir vėl per Kalėdines giesmes plačiai suskambo ne tik Ukrainoje, bet ir daugelyje pasaulio kraštų. Giedojo Marijanas Remeikis, Renata Remeikienė, Gabija Remeikytė, Laurynas Remeikis, Daiva Šakickienė, Ingrida Tubelienė, Diana Blaževičienė, Gražina Beinorienė, Vytautas Knizikevičius, Tomas Gritėnas, Algirdas Gasiūnas ir Aistė Petrulienė. Choristams fleitomis pritarė Erika Valaitė ir Mija Vilkaitė, akompanavo Edita Dobrickienė.
Šį festivalį „Cantus Vita“ vadovas, vargonininkas Marijanas Remeikis labai prasmingai pavadino „Kalėdine Eurovizija“.
Festivalio pabaigai organizatoriai pateikė siurprizą – išgirsti Oksanos Muchos ir Taraso Grigorjevičiaus Čiubajaus atliekamų kūrinių. Oksana Mucha – dainuoja žinomose Ukrainos, Europos, Šiaurės Amerikos scenose, rengia specialias koncertų programas – viena jų „Kalėdų vakaras“. Vokalistės siekis, kad per ukrainietiškas dainas pasaulis atrastų Ukrainą ir ukrainiečių tautą. Oksana Mucha I-me tarptautiniame konkurse Kvitki Cisyk (žinoma Ukrainos vokalistė) laimėjo Gran–pri (2011), ji pripažinta nusipelniusia Ukrainos artiste (2019). Į XIII festivalį „Kalėdos Maizliuose“ atvyko iš Italijos.
Tarasas Čiubajus – dainininkas, roko muzikantas ir kompozitorius, grupės „Jeremijo rauda“ vokalistas ir dainų šiai grupei kūrėjas, nusipelnęs Ukrainos artistas (2008), Ukrainos liaudies artistas (2017).
Festivalio dalyviai atlikėjams negailėjo aplodismentų.
Paskutinę giesmę atliko ne tik abu solistai, giesmei sustojo visi, buvę bažnyčioje. XIII tarptautinis festivalis „Kalėdos Maizliuose“ vykęs ne salėse ar kitose koncertinėse erdvėse, o bažnyčioje – tapo vienijančia ir bendra visų malda.
Igumeno t. Artemijaus (Mychailo Novickio) OSMB mintys pasibaigus festivaliui
Festivaliai „Kalėdos Maizliuose“ vyksta vienuoliams bazilijonams glaudžiai bendraujant su Ivano Frankivsko miesto meru Ruslanu Marcinkivu, Ivano Frankivsko srities administracija (ypač kultūros, tautiškumo ir religijos skyriumi – šiuo metu jo vadovas Volodymyras Fedorakas), palaikant ir remiant Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios (UGKC) Ivano Frankivsko archieparchijos vyskupui Volodymyrui Vijtyšinui.
Jie visi sveikino festivalio dalyvius, dėkojo muzikinių kolektyvų vadovams, renginio organizatoriams. Pagarbos ženklui buvo įteiktos specialios padėkos. Merui R. Marcinkivui, vyskupui V. Vijtyšinui, administracijos darbuotojams, telestudijai „Haličina“ bei kolektyvų vadovams atmintinį festivalio ženklą įteikė igumenas t. Artemijus (Mychailo Novickis) OSBM.
Baigiamajame žodyje t. Artemijus (Mychailo Novickis) OSMB džiaugėsi, kad festivalis žinomas Europoje ir turi pagrindinę jungiamąją grandį – JĖZŲ, festivalyje išsaugomos krašto tradicijos ir jis garsina Ivano Frankivską. Dėkojo vadovams, negailintiems jėgų parengti kolektyvus (jiems buvo įteiktos padėkos).
Giesmėmis priartėjome prie Dievo, o jis – prie mūsų. Kalėdinėse giesmėse – visas mūsų tikėjimas ir visa mūsų viltis: festivalis tęsiasi visus metus
Festivalis vyksta bažnyčioje – čia vietos užtenka visiems: ir tikintiems, ir mažai tikintiems, ir visai netikintiems – tai kelias, kuriuo galima eiti link Dievo ir muzika gali sujaudinti širdis – tai Kalėdų stiprybė – malda. Besiklausantiems širdį praveria Dievas.
Igumenas t. Artemijus dėkojo visiems, kurie vienokiais ar kitokiais būdais įsijungė į festivalį. „Tikiu, kad festivalis bus tęsiamas. Kol bus Ivano Frankivskas, bus ir „Kalėdos Maizliuose““ – sakė t. Artemijus (Mychailo Novickis) OSBM.
T. Juozapatas (Andrijus Chaimykas) OSBM, šiuo metu besidarbuojantis Edmontone (Kanada) Šv. Bazilijaus Didžiojo bazilijonų vienuolyne, perduodamas kupiškėnams nuoširdžiausius linkėjimus, laiške straipsnio autorei džiaugėsi „Canta Vita“ giesmėmis „Цьогорічний виступ хору з м. Купішкіс на Міжнародному різдвяному фестивалі „Коляда на Майзлях“ був надзвичайно колоритним“ (Šių metų tarptautiniame Kalėdinių giesmių festivalyje „Kalėdos Maizliuose“ kupiškėnų pasirodymas buvo neįtikėtinai įvairiaspalvis).
Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės, Bazilionų mokyklos archyvo Marijano Remeikio nuotr.
