Ričardo Dailidės parodoje – iš praeities atgimstantys

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ri­čar­das Dai­li­dė Vil­niu­je, M. K. Čiur­lio­nio na­muo­se, ati­da­rė pa­ro­dą "Iš praei­ties atgimstantys…"
M. K. Čiur­lio­nio na­muo­se Vil­niu­je vei­kia šiau­lie­čio Ri­čar­do Dai­li­dės fo­to­do­ku­men­ti­kos pa­ro­da "Iš praei­ties atgimstantys…" Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos 1974–1994 me­tų fo­tog­ra­fi­jos, su­kur­tos R. Dai­li­dei lan­kan­tis Drus­ki­nin­kuo­se, M. K. Čiur­lio­nio me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je. Fo­to­me­ni­nin­ką su­ža­vė­jo M. K. Čiur­lio­nio na­mų veik­la. "Mums tu­rė­tų bū­ti di­de­lė gė­da, kad neap­sisp­ren­džia­me, ką da­ry­ti su Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus na­mu", – sa­ko R. Dai­li­dė.

Čiur­lio­nio na­mų trau­ka

Taip pa­ro­dą ma­nė pa­va­din­ti R. Dai­li­dė. Drus­ki­nin­kuo­se, M. K. Čiur­lio­nio me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je, 1974–1994 me­tais jis įam­ži­no ar­chi­tek­tą Vy­tau­tą Žem­kal­nį-Lands­ber­gį, kom­po­zi­to­rių Vla­dą Šve­dą, dai­li­nin­kus Au­gus­ti­ną Sa­vic­ką ir Al­gi­man­tą Švėgž­dą, pia­nis­tą Jur­gį Bia­lob­žes­kį, poe­tą Si­gi­tą Ge­dą, ar­chi­tek­tą Ed­mun­dą Ar­bą, M. K. Čiur­lio­nio me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus Drus­ki­nin­kuo­se puo­se­lė­to­jus me­no­ty­ri­nin­ką Adel­ber­tą Ne­dzels­kį ir jau­nes­nią­ją M. K. Čiur­lio­nio se­se­rį Va­le­ri­ją Čiur­lio­ny­tę-Ka­ru­žie­nę, ki­tus švie­suo­lius.

R. Dai­li­dė pui­kiai pri­si­me­na nuo­tai­kas ir ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis bu­vo nu­fo­tog­ra­fuo­tos praei­ties aki­mir­kos, da­bar eks­po­nuo­ja­mos pa­ro­do­je.

"Fo­tog­ra­fa­vau žmo­nes. Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do nie­ko ne­vyks­ta, nei kom­po­zi­ci­ja įmant­ri. Aš ten bu­vau ke­le­tą kar­tų ir man vi­sa­da pa­si­tai­ky­da­vo, kad tuo me­tu bū­da­vo la­bai žy­mių žmo­nų. Poe­tas Hen­ri­kas Na­gys, at­va­žia­vęs iš Ame­ri­kos. A. Švėgž­da ta­pė M. K. Čiur­lio­nio obe­lis, mo­nu­men­ta­lus jo dar­bas. Pa­žiū­rė­ki­te, koks S. Ge­dos žvilgs­nis! Už M. K. Čiur­lio­nio ro­ja­lio sė­di J. Bia­lob­žes­kis. Pa­vy­ko už­fik­suo­ti Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rių Fi­li­pą Siu­re­me­ną su ka­vos puo­de­liu", – kal­bė­da­mas apie nuo­trau­kas, sa­ko R. Dai­li­dė.

Fo­to­me­ni­nin­kas ap­gai­les­tau­ja, kad neįam­ži­no Va­le­ri­jos Čiur­lio­ny­tės se­sers Jad­vy­gos – tą­kart ne­bu­vo pa­siė­męs fo­toa­pa­ra­to.

"Ma­ne la­bai su­jau­di­no, kad vie­na­me iš M. K. Čiur­lio­nio na­mo kam­ba­rė­lių yra są­ra­šė­lis, ka­da vai­kai tu­ri re­pe­tuo­ti. Ten nuo ry­to iki va­ka­ro skam­bė­jo mu­zi­ka, tė­vas bu­vo var­go­ni­nin­kas, pir­mas pa­mo­kas M. K. Čiur­lio­nis ga­vo iš sa­vo tė­vo", – apie ypa­tin­gą na­mų at­mos­fe­rą sa­ko R. Dai­li­dė.

Lapk­ri­čio 5 die­ną Vil­niu­je praei­ties mo­men­tai ir iš­ki­lūs žmo­nės vėl bu­vo pri­si­min­ti pa­ro­dos ati­da­ry­me, ku­ria­me da­ly­va­vo pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis, pro­fe­so­rius Juo­zas Gal­kus, pia­nis­tas Po­vi­las Ja­ra­mi­nas, Lie­tu­vos mu­zi­kos rė­mi­mo fon­do va­do­vė Liu­ci­ja Stul­gie­nė, pia­nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas, Sei­mo na­rys Sta­sys Tu­mė­nas.

"Šis R. Dai­li­dės fo­tog­ra­fi­jų cik­las yra skir­tas pa­teik­ti įspū­džius, pri­mi­ni­mus, do­ku­men­ti­nius liu­di­ji­mus iš sa­vo pa­ste­bė­ji­mų, sa­vo fik­sa­vi­mų, sa­vų pa­si­bu­vi­mų. Sa­vi pa­ste­bė­ji­mai, tai sa­vas, as­me­niš­kas fo­tog­ra­fo san­ty­kis su M. K. Čiur­lio­niu", – šiais žo­džiais pa­ro­dą api­bū­di­no šiau­lie­tis fi­lo­so­fas Jur­gis Die­liau­tas.

Pa­sak fi­lo­so­fo, au­to­rius nuo­trau­ko­se įam­žin­tiems me­ni­nin­kams lei­džia pra­bil­ti apie di­dį me­ni­nin­ką be ypa­tin­go pa­to­so, san­tū­rio­mis, bet sod­rio­mis in­to­na­ci­jo­mis, be­si­šyp­san­čio­mis, pa­ki­lio­mis iš­raiš­ko­mis.

Pa­ro­dos "Iš praei­ties atgimstantys…" ku­ra­to­rė – Ona Ži­do­ny­tė. Pa­ro­da M. K. Čiur­lio­nio na­muo­se veiks iki ki­tų me­tų sau­sio 3 die­nos.

Pa­vyz­dys Šiau­liams

R. Dai­li­dė pri­me­na, kad dai­li­nin­kas, kom­po­zi­to­rius, įsi­min­ti­nų esė, laiš­kų au­to­rius M. K. Čiur­lio­nis bu­vo ir fo­tog­ra­fas – nuo­trau­kų ori­gi­na­lai neiš­li­ko, tik vie­nas šei­my­ni­nis al­bu­mė­lis.

"Fo­tog­ra­fi­ją jis la­bai mė­go. Kai ku­rie jo dar­bai mo­der­nūs, bui­tis nu­krei­pia į bū­tį", – sa­ko var­ty­da­mas prieš 20 me­tų iš­leis­tą M. K. Čiur­lio­nio fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mą.

Pa­ro­dą Vil­niu­je pri­sta­tęs R. Dai­li­dė bu­vo su­ža­vė­tas M. K. Čiur­lio­nio na­mų veik­la. Įs­pū­dį pa­li­ko ir už­si­spy­ri­mas, nuei­tas il­gas ke­lias, kol bu­vo iden­ti­fi­kuo­tas na­mas, ku­rio 15 kvad­ra­ti­nių met­rų kam­ba­rė­ly­je M. K. Čiur­lio­nis ku­rį lai­ką gy­ve­no – per šim­tą me­tų in­for­ma­ci­ja bu­vo iš­ny­ku­si. Jo žmo­nos So­fi­jos pa­sa­ko­ji­mu, kam­ba­ry­je bu­vo tik na­tos, pia­ni­nas ir ke­lio­nės la­ga­mi­nas.

M. K. Čiur­lio­nio na­mai gy­vuo­ja tre­čią de­šimt­me­tį. Šių na­mų veik­lą fo­to­me­ni­nin­kas va­di­na fan­tas­ti­ne: nors dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vas ir au­di­to­ri­ja ne­di­de­lė, vyks­ta at­li­kė­jų iš vi­so pa­sau­lio kon­cer­tai, pa­skai­tos, se­mi­na­rai, kon­fe­ren­ci­jos, kū­ry­bi­niai va­ka­rai, lei­dy­bi­nė veik­la, įvai­rių žan­rų pa­ro­dos, kny­gų su­tik­tu­vės, gar­so įra­šų per­klau­sos, ki­nų fil­mų per­žiū­ros. Ypač ak­ty­vus M. K. Čiur­lio­nio na­mų veik­lo­je – pro­fe­so­rius Ro­kas Zu­bo­vas.

"Kuk­li pa­tal­pė­lė bū­na net kaip teat­ras – spe­cia­liai ra­šo­mi sce­na­ri­jai M. K. Čiur­lio­nio na­mams. Vyks­ta te­le­vi­zi­jos, ki­no fil­ma­vi­mai. Or­ga­ni­zuo­ja­mi ple­ne­rai, net yra ka­me­ri­nis cho­ras! Su­kaup­ta uni­ka­lių kny­gų bib­lio­te­ka. Mums tu­rė­tų bū­ti di­de­lė gė­da, kad neap­sisp­ren­džia­me, ką da­ry­ti su Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus na­mu. At­ro­do, bū­tų ra­mu gy­ven­ti val­di­nin­kams, jei jų ne­bū­tų. Ką da­ro kul­tū­ros funk­cio­nie­riai?" – re­to­riš­kai klau­sia fo­to­me­ni­nin­kas.

M. K. Čiur­lio­nio na­mų veik­la su­si­ju­si ir su Šiau­lių au­to­riais. R. Dai­li­dė var­di­ja pa­var­des: Vy­te­nis Rim­kus, Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis, Sa­lo­mė­ja Jast­rums­ky­tė, Ed­mun­das Bir­gė­la, Ge­di­mi­nas Ber­ži­nis, Dal­vy­tis Ud­rys.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos