Pasitikime 23-ąjį „Padubysio kronikų“ žurnalo numerį

Žurnalo viršelyje – Algirdo Kontrimo įamžintos Dubysos ištakos ties Bubių piliakalniu.
Į antrąjį dešimtmetį įžengęs signataro „Romualdo Ozolo Paramos fondo“ leidžiamas žurnalas „Padubysio kronikos“ lieka ištikimas steigėjo pilietinei pozicijai. Leidinys yra skirtas“ pratęsti Sąjūdžio spaudos tradiciją“, kai turi būti sakoma „ tiesa, kad ir kokia ji bebūtų, bet ji privalo būti sakoma.“ – kažkada taip „Padubysio kronikų“ misiją apibūdino pirmasis „Romualdo Ozolo paramos fondo“ direktorius Eugenijus Skrupskelis.

 

Naujajame numeryje tradicinėje rubrikoje „Šiandien“ humanitarinių mokslų daktaras, profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas skaitytojams pristato 2024-ųjų metų „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ laureatą Vidmantą Valiušaitį. Šis žurnalistas, daugelio knygų autorius, istorijos analitikas Šiaulių miesto visuomeninių organizacijų įsteigtą apdovanojimą pelnė už nuopelnus Tautos informavimo bei švietimo baruose. Leidinyje spausdinamas V. Valiušaičio pasisakymas „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ medalio įteikimo vakare. Kalboje pateikiama daug unikalios dokumentinės medžiagos, liudijančios, kad Jonas Noreika – Generolas Vėtra nedalyvavo ir niekaip negalėjo įtakoti nacių organizuoto žydų genocido Šiaulių apskrityje.

Šių eilučių autorės publikacijoje „Renkame. Išsirenkame. Prisirinkome...“ peržvelgiama Lietuvos Respublikos 13-ojo Seimo kadencija, įtakojusi visas 2024-aisiais metais vykusias pilietines akcijas. Pasidalinama įžvalgomis apie Prezidento, Europos Parlamento ir 14-ojo Seimo rinkimų rezultatus.

„Prisiminimų“ rubrikoje spausdinamas Lietuvos Parlamento gynėjo Vytauto Kabailos straipsnis „Mirtininkai su armatūra“. Jame daug skalsių vyriškų emocijų, kurių kitų autorių prisiminimuose šia tema dar nėra buvę. Regis laikas, nutolinantis mus nuo 1991-ųjų sausio, apnuogina ilgai slėptas tikrąsias vertybes, išgrynina pilietinius pasirinkimus. Aiškėja atvejų, kai jaunos Nepriklausomos valstybės gynybon stojo ne visi... Buvo supanikavusių, patyrusių provokacijas. Būta net patyčių, kai patys pabūgę važiuoti į Parlamento gynybą, atvirai tyčiojosi iš po budėjimų Vilniuje grįžusių vyrų... Šiandieną neverta ginčytis, kas labiau myli Lietuvą ar kas ją smarkiau gynė. Tačiau visada garbinga pripažinti buvus baimių ar abejonių.

Intriguojantis mokslininko Vaidoto Kanišausko straipsnio pavadinimas „Kas nuskandino Skandijos salą prie Lietuvos krantų?“ prikausto dėmesį net pirmą kartą „Padubysio kronikas“ atsivertusiems. Tai daugiaplanė publikacija, kurioje analizuojamos prieš kelis tūkstančius metų galėjusios vykti istorinės, gamtos ir kitų mokslų sąlygotos pasaulio transformacijos. Reiškinių analizė pritaikyta itin kantriems ir atidiems skaitytojams.

Rubrikoje „Istorijos eskizai“ žurnalas pristato savo naują autorę, puikiai pažįstamą iš publikacijų kituose leidiniuose ar internetiniuose portaluose. Lietuvos kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė Janina Švambarytė-Valužienė pradeda straipsnių ciklą „ XIX a.pabaigos – XX a.vidurio asmenybės: teisininkas Tadas Petkevičius“.

T. Petkevičius – artimai su Šiauliais susijusi, visai nepažįstama mums istorinė „ asmenybė, turėjusi aiškią vertybinę nuostatą ir pagal ją gyvenusi.“ Kilmingos giminės atstovas, poliglotas, praėjęs tremties pragarus, KGB iki mirties persekiotas, visose jam tekusiose pareigoje dirbdamas nereklamavo savo gebėjimų. Tiesiog buvo ir išliko ištikimu Tautos švietėju.

Nuolatinis žurnalo autorius Jonas Kiriliauskas, tęsia pasakojimą apie Pavenčių cukraus fabriko atsiradimo ir gyvavimo istoriją. Ikikarinėje Lietuvoje šis fabrikas architektūra bei įrangos modernumu gerokai lenkė giminingą objektą Marijampolėje. Be to, jo atsiradimas sąlygojo vietinės infrastruktūra gerinimą, kelių tiesimą ir tvarkymą.

Publikacijoje „Pavenčių cukraus fabriko atidarymo iškilmių atgarsiai, veiklos principai, ateities planai“ gausiai cituojami ano meto spaudos fragmentai, daug istorinių nuotraukų.

„Žymiausių šiauliečių“ rubrikoje teisininkas Alfredas Vilbikas siūlo 1-ąją dalį straipsnio „Žinomas nežinomas Peliksas Bugailiškis“. Tai labai įdomus pasakojimas apie garsų teisininką, visuomenės veikėją, kurio gyvenime būta daug paslapčių. Tarkime, A.Vilbikas pateikia paaiškinimą, kodėl įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose skirtingi autoriai, net pat P.Bugailiškis, nurodo skirtingas gimimo dienas: gruodžio 18, gruodžio 30 ir gruodžio 31.

Nuosekliai ir plačiai autorius aprašo P.Bugailiškio gyvenamojo laikotarpio buitį, verslus, religiją, švietimą spaudos draudimo metais.

Tradiciškai, naujajame „Padubysio kronikų“ numeryje spausdinami autentiški, niekur neskelbti, nekoreguojami signataro Romualdo Ozolo jaunystės dienoraščių fragmentai. Tuomet būsimajam filosofui, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrėjui tebuvo dvidešimt vieneri.

Žurnalo gerbėjai leidinį skaityti pradeda būtent nuo signataro jaunystės dienų aprašymų. Nežinia, ar iš pagarbos, ar – nostalgijos.