Dar apie Janelionius

Mums ra­šo

Prieš tris mė­ne­sius iš­leis­ta ir pri­sta­ty­ta kny­ga „Ja­ne­lio­niai“, ku­rio­je ap­ra­šy­ti kai­me gy­ve­nu­sių žmo­nių li­ki­mai, jų bui­tis, po­mė­giai, val­gy­mo pa­pro­čiai, eti­ke­tas, ama­tai.

Re­mian­tis ras­tais ar­chy­vi­niais do­ku­men­tais nuo 1800 me­tų iki pat nu­me­lio­ra­vi­mo, sten­gė­mės ap­ra­šy­ti vi­sų Ja­ne­lio­nių gy­ven­to­jų šei­mas. Kny­ga iliust­ruo­ta 529 nuo­trau­ko­mis, ku­rio­se daug kas pa­ma­ty­si­te ir sa­ve, drau­gus, kai­my­nus, pa­žįs­ta­mus, su ku­riais dir­bo­me, mo­kė­mės, links­mi­no­mės, džiau­gė­mės ir ver­kė­me…

Šią kny­gą iki pat Nau­jų­jų Me­tų ga­li­ma įsi­gy­ti Jo­niš­kio, Paš­vi­ti­nio, Grik­pė­džių ir Dir­žių „Žir­nio“ par­duo­tu­vė­se.

Su­da­ri­nė­jant kny­gą, trū­ko ži­nių apie kai ku­riuos žmo­nes, gi­mu­sius ir au­gu­sius Ja­ne­lio­niuo­se.

La­bai ma­žai in­for­ma­ci­jos pa­vy­ko ras­ti apie Onos Be­lec­kai­tės – Vir­bic­kie­nės (1871 m.g.), 1897 m. iš­te­kė­ju­sios už Ka­zi­mie­ro Vir­bic­ko, šei­mą. Ši šei­ma gy­ve­no Žvirb­li­nių kai­me, Paš­vi­ti­nio se­niū­ni­jo­je. Kaip su­si­klos­tė šios mo­ters ir jos vai­kų gy­ve­ni­mai li­ko pa­slap­tis. Ga­lin­čių pri­si­min­ti mi­nė­tus žmo­nes jau ne­bė­ra tarp gy­vų­jų ir ne­bė­ra ko pa­klaus­ti. Nuot­rau­ka da­ry­ta apie 1890 me­tus, au­to­rius ne­ži­no­mas, ras­ta Teo­do­ros ir Pra­no Kur­lių šei­mos ar­chy­vuo­se.

La­bai ma­žai ži­nių ra­dau apie ma­no mo­čiu­tės se­sers Ane­lės Zuo­kai­tės – Va­liu­kie­nės (1864-1897 m) ir jos vy­ro Juo­zo Va­liu­ko (1852-1916 m.) šei­mos ir jų vai­kų Ro­za­li­jos, Tek­lės, Juo­zo li­ki­mus. Šios šei­mos ir jos pa­li­kuo­nių gy­ve­ni­mo vin­giai li­ko ne­ži­no­mi.

Ma­no mo­čiu­tė Mo­ni­ka Zuo­kai­tė iš­te­kė­jo už Ed­var­do Mar­ti­nai­čio, gi­mu­sio 1861 m. Lin­ku­vos pa­ra­pi­jos Šim­kū­nų kai­me. Jie gy­ve­no Juo­džių pa­li­var­ke Ru­diš­kių kai­me. Čia gi­mė vi­si še­ši vai­kai. Bet vė­liau ši šei­ma per­si­kė­lė gy­ven­ti į Rat­kū­nų kai­mą Paš­vi­ti­nio se­niū­ni­jo­je. Ed­var­das Mar­ti­nai­tis ma­lė ma­lū­ne, bet bu­vo ka­rei­vių la­bai su­muš­tas ir grei­tai mi­rė (1918 m.). Po pen­ke­rių me­tų mi­rė ir jo žmo­na Mo­ni­ka Zuo­kai­tė – Mar­ti­nai­tie­nė. Vai­kai li­ko naš­lai­čiais. Juos glo­bo­jo mo­ti­nos bro­lis Jo­nas Zuo­kas, gy­ve­nęs Ja­ne­lio­niuo­se, bei tė­čio gi­mi­nai­tė Mo­zu­re­vi­čie­nė.

Teo­do­ra Mar­ti­nai­ty­tė – Kur­lie­nė ją va­din­da­vo te­ta. Ed­var­do Mar­ti­nai­čio nuo­trau­kos neiš­li­ku­sios. Jo tė­vas bu­vo Aloy­zas Mar­ti­nai­tis (1820 m.g.) ir ma­ma Elž­bie­ta Sa­bai­tė. Ži­no­ma, kad Aloy­zas Mar­ti­nai­tis gi­mė Gel­čių kai­me, Pak­ruo­jo ra­jo­ne. Jų tė­vas Ig­no­tas Mar­ti­nai­tis, gy­ve­nęs 1781-1861 me­tais Gel­čiuo­se, o mo­ti­na Be­ne­dik­ta Pė­že­ly­tė iš Jo­vai­šių kai­mo.

Jei­gu kas tu­ri­te ko­kių nors ži­nių apie ma­no ap­ra­šy­tus žmo­nes pra­šau pa­ra­šy­ti man elekt­ro­ni­niu pa­štu juzefasachova@gmail.com ar­ba laiš­ku ad­re­su Ju­ze­fa Kur­ly­tė-Ša­cho­va, Da­riaus ir Gi­rė­no 7-22, Gargž­dai, 96144, Klai­pė­dos ra­jo­nas. La­bai no­riu pa­pil­dy­ti tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją. Lauk­siu Jū­sų laiš­kų.

Ona Be­lec­kai­tė-Vir­bic­kie­nė

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.