Zubovų rūmai vis dar tušti

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių istorijos, kultūros ir architektūros paveldas – Zubovų rūmai. Treti metai be gyvos dvasios.
Šiauliuose Zubovų rūmų, atitekusių Vilniaus universitetui (VU), perspektyva išlieka neaiški. Bus mokslui panaudoti, parduoti ar grąžinti valstybei ir miestui? Universitetas konkrečiai neatsako nei politikams, nei žiniasklaidai.

Miesto mero Artūro Visocko vizija – Zubovų rūmai galėtų tapti Santuokų rūmais. Tik kada?

Kas rengiama – vis dar paslaptis

Miesto istoriniame centre atnaujintoje Aušros alėjoje atverta erdvė prieš Zubovų rūmus pabrėžia ne tik jų išskirtinumą. Dar labiau krenta į akis, jog rūmai stovi nykiai tušti.

Čia paskutinė kultūros bendruomenės inicijuota diskusija vyko daugiau nei prieš dvejus metus. Tada rūmai dar priklausė Šiaulių universitetui, bet jau buvo ištuštėję. Studentams ir dėstytojams durys užvertos dar 2018 metais, iškeldinus iš čia Menų fakultetą ir jį reorganizavus. Šiemet, beje, dedamas galutinis taškas dailės studijoms Šiauliuose – išleidžiama paskutinė dailės magistrų laida.

Dabar aišku, jog tuščiai buvo diskutuota dėl rūmų įveiklinimo, nes baigiančio gyvavimą Šiaulių universiteto vadovai nesiryžo inicijuoti rūmų perdavimo miestui. Laikė „kraitį“ Vilniaus universitetui.

Su Šiaulių universiteto metaformoze į Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją, šiais metais Zubovų rūmai atiteko Vilniaus universitetui. VU Šiaulių akademija yra tik rūmų administratorė ir jokio balso, sprendžiant rūmų likimą, neturi.

Akademijos direktorė Renata Bilbokaitė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog nieko komentuoti negali. „Visas turtas jau yra Vilniaus universiteto, dėl Zubovų rūmų spręs universiteto taryba“, – sakė R. Bilbokaitė. Jos žodžiais, „visų norai geranoriški“, bet klausti reikia VU kanclerio.

Tuščių rūmų priežiūra per metus kainuoja 10 –15 tūkstančių eurų. Akademija rūmuose jokios veiklos neinicijuoja.

„Tokio poreikio nėra, renginiams turime vietos bibliotekoje, papildomų vietų nereikia,– teigė akademijos vadovė. – Be to, norint kažką rūmuose daryti, reikėtų vidų tvarkyti. Vienoks ar kitoks sprendimas bus, Zubovo rūmų iš Šiaulių niekas neišsineš.“

„Šiaulių kraštas“ paprašė Vilniaus universiteto vadovų komentaro dėl Zubovų rūmų perspektyvos: ar bus panaudoti mokslui, parduoti ar perduoti miestui? Gavome VU ryšių su visuomene specialistės Liudmilos Januškevičienės tokį atsakymą:

„Pasak VU kanclerio Raimundo Balčiūnaičio, Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto metu VU atitekęs turtas yra detaliai peržiūrimas, rengiama to turto geriausia galima panaudojimo strategija. Kai šis procesas bus baigtas, universiteto atstovai planuoja susitikti su Šiaulių miesto savivaldybės atstovais ir Zubovų rūmų klausimu. Susitikimo metu aptars geriausias galimas šio pastato sutvarkymo ir įveiklinimo idėjas.“

Politiko laiškas – be atsakymo

Seimo narys šiaulietis Domas Griškevičius lygiai prieš mėnesį paprašė VU vadovybės informacijos dėl Zubovų rūmų ateities. Klausė, ir kada tokią informaciją ketinama pateikti miesto Savivaldybei. Bet jokio atsakymo dar negavo.

„Matyt atsakys, panašiai, kaip jums“, – sakė „Šiaulių kraštui“ parlamentaras.

Kreipdamasis laišku į VU rektorių, tarybą ir kanclerį, jis priminė, jog galioja dar 2019 metų gruodį priimtas Šiaulių miesto tarybos sprendimas sutikti perimti Zubovų rūmus miesto reikmėms. Jeigu universitetas pritartų šiai iniciatyvai, meras yra įgaliotas pradėti procedūras, kreiptis į Vyriausybę ir Turto banką.

„Panašu, kad universitetas neturi dar minčių, kaip rūmus įveiklinti, o mūsų miesto protai yra pateikę ne vieną idėją – nuo Menininkų rūmų, dailininkų rezidencijų, kūrybinių dirbtuvių iki Santuokų rūmų. Šiauliams svarbu, kad šioje erdvėje vyktų gyvenimas, – akcentuoja politikas. – Liūdna, kad niekas nevyksta, o nenaudojamas pastatas greičiau griūva.“

Jo nuomone, jeigu universitetas pastatą norėtų parduoti, tai „to padaryti neleis teisės aktai“.

„Reikėtų nepamiršti, jog tai – valstybės turtas, kuris buvo perduotas universitetui valdyti, ir jeigu universitetui jo nebereikia, tai turėtų valstybei grąžinti, o tada valstybė spręstų, ar miestui perduoti, ar dar kažką daryti, – teigia D. Griškevičius. – Šiauliai neturi didelio senamiesčio ir miestui labai svarbus kiekvienas išlikęs istorinis pastatas.“

Mero vizija

„Zubovų rūmai turi tarnauti viešajam interesui, o ne kokiam kitam, – įsitikinęs Šiaulių meras Artūras Visockas. – O kad tai įvyktų, šis turtas turi būti arba valstybės, arba savivaldybės. Labai norisi, kad šis turtas atitektų miestui, galėtume jį atgaivinti ir įveiklinti.“

Jis pabrėžia, jog Zubovų rūmai reikšmingas kultūros ir architektūros paveldas, pagal svarbą mieste antras istorinis objektas po Katedros.

„Šiaulių kraštui“ A. Visockas akcentavo, jog „planuose jau sudėlioti 5 milijonai eurų rūmams tvarkyti, lyg jie jau priklausytų miestui“. Investicijos numatomos iš europinių lėšų 2021–2027 metų finansinės perspektyvos.

„Ir universitetui siunčiame šią žinutę, norime, kad suprastų, jog mums to turto reikia, ne kaip turto, o kad miestas vystytųsi, kad studentai atvyktų į Šiaulius, kad matytų čia perspektyvą, – pabrėžia meras. – Jeigu pats universitetas nuspręs, kaip tą turtą išvystyti ir panaudoti, tik nusilenksiu ir „ačiū“ pasakysiu. Žmonėms visiškai nesvarbu, ar universitetui, ar savivaldybei pastatas priklausys, svarbu, kokiam tikslui tarnaus.“

Kokios mero vizijos, jeigu rūmai miestui atitektų?

„Veiklos turėtų būti tokios, kad neužsikrautume didelių išlaidų, nes jas turės dengti miesto gyventojai. Reikės ieškoti sprendimo, kad brangiai pastatą sutvarkius jis toliau nekainuotų brangiai. Viena iš idėjų, kurią išsakiau (savo feisbuko paskyroje) ir žmonės ją labai palaikė, – tai Santuokų rūmai, – pasidalija meras. – Tokie rūmai duotų naudą miestui, atvažiuotų čia tuoktis ir iš kitų miestų, pinigai Šiauliams liktų, būtų ir finansinė grąža.“

Mero nuomone, šią idėją įgyvendinant senuosius Santuokų rūmus, kuriems reikia remonto, būtų galima nugriauti, o sklypą parduoti komercinei veiklai.

„Įmanomos ir kitos veiklos, rūmuose jos gali būti suderinamos, svarbu, kad aiškiai būtų argumentuojamos“, – teigia A. Visockas.

Jis tik prognozuoja, kad klausimas greitai neišsispręs.

„Gerai būtų, jeigu per metus išsispręstų. Tokie klausimai valstybėje lėtai sprendžiami, – sako A. Visockas. – Tik neseniai Vilniaus universitetas rūmus įsirašė į savo balansą. Valstybiškai sprendžiant, akivaizdu būtų, kad ministras pirmininkas sakytų: „Pasidarykite trišalę sutartį su Turto banku ir perduokite miestui.“ Bet ne – volioja volioja, rašai rašai raštus, malame malame.“

„Mano akimis žiūrint, procesai vyksta neįtikėtinu vėžlio greičiu, – piktinasi meras. – Iš universiteto rektoriaus jaučiu palankumą problemą spręsti, bet ir jis, ir mes esame tose pačiose biurokratinėse pinklėse. Negali sakyti, jog po mėnesio turtą jau perduosi, nes nebus taip. Todėl sakau, kad nekenčiu biudžetinio sektoriaus, nors pats čia dirbu.“

„Biudžetinis sektorius yra toks: įlipi į seifą, su juo užsidarai į didesnį seifą, paneri į gilią jūrą, o alga tave vis tiek paveja, – vaizdžiai ironizuoja A. Visockas. – Nykiausia būtų, jeigu universitetas norėtų iš rūmų gauti finansinės naudos. Tikiuosi, jog tokios pozicijos neturi.“

Turėsime dar vaiduoklių pastatų?

Meras susirūpinęs, kad sutvarkytoje Aušros alėjoje tuščių paveldo pastatų tik daugėja. Prieš Zubovų rūmus kitoje gatvės pusėje ištuštės apskrities policijos komisariato pastatas, kuris taip pat yra paveldo objektas. Centrinio pašto buvęs pastatas – irgi tuščias.

„Tai ką mes turėsime Aušros alėjoje? Prisiliesti prie tų pastatų negalime, tad gal valstybė turėtų galvoti, kas ten bus? Negalima išsikraustyti ir po to dešimt metų galvoti, kas pastatuose galėtų būti? Taip sukuriama didelė žala regionui ir miestui“, – piktinasi Šiaulių meras.

Greičiausiai nori piniginės naudos

Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius, teigia, jog negali toks istorinis pastatas būti paliktas likimo valiai.

„Vilniaus universiteto valia, ką su juo daryti, – pabrėžia R. Balza. – Vilniaus universitetas yra viešoji įstaiga ir niekas negali jo spausti – nei miestas, nei Vyriausybė. Universitetas daugybę paveldo objektų turi ir šis jam tikrai nereikalingas. Manau, mąsto piniginę naudą gauti.“

„Muziejus irgi teiktų idėjas, jeigu gautume garantijas, kad valstybė prisiimtų investicijas, reikalingas rūmus sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams, – sako R. Balza. – Čia daug kas gali būti – ir miesto istorijos muziejus, ir reprezentacinė erdvė. Zubovų rūmai miesto Rotušės funkcijas galėtų atlikti.“

Post scriptum

Prieš dvejus metus šviesaus atminimo profesorius Vytenis Rimkus „Šiaulių krašte“ rašė: „Ir štai vėl praeinu pro šalį, rūmai stovi... Aplink ne gyvos dvasios... Kodėl taip atsitiko? Gal savo vaidmenį suvaidino visuomenės slinktys, emigracija, jaunimo mažėjimas, iš dalies miesto vadovybės, švietimo sistemos klaidos. Tačiau yra kaip yra. Rūmai, pragyvenę du pasaulinius karus ir miesto griūtį, tebestovi. O jų didžiausias svoris, jų funkcionavimo kodas – tarpukario Mokytojų seminarija ir dviejų amžių Menų mokykla – jau istorinė praeitis. Tad kas tų rūmų laukia?

Šiauliečiai tikisi, kad į šiuos rūmus sugrįš kultūra. Kokios tos kultūros formos – sunku numatyti. Bet bent jau galvoti, pradėti veikti – būtina.“ (Vytenis Rimkus. „Ach, tie Zubovų rūmai..“ – „Šiaulių kraštas.“ – 2019-11-29).