
Naujausios
Apie trinktelėjimą į stalą
Kol Savivaldybė rašo raštus dėl Šiaulių universitetui nebereikalingų, ištuštėjusių Zubovų rūmų perdavimo miestui, iniciatyvūs menininkai patys bando rūmus įveiklinti renginiais.
Susitikimas su kauniete poete Dalia Teišerskyte – pirmasis toks renginys.
Renginio iniciatorė ir vedėja menininkė Izolda Žagrakalienė, Všį MTD "Arasai" direktorė, žinomą poetę, publicistę, buvusią Seimo narę Dalią Teišerskytę pristatė ir kaip pirmųjų Menininkų namų Lietuvoje kūrėją.
Viešnia buvo pakviesta pasidalyti savo patirtimi, prisiminimais apie tada tekusius iššūkius.
Kauno menininkų namų direktore pradėjo dirbti, jos žodžiais, dar būdama "piemenė", po sugrįžimo iš Sibiro tremties.
D. Teišerskytė pasakojo, jog tuos namus dar reikėjo sukurti, o jiems buvo atiduotas motociklų sandėlis.
"Buvau naivi ir laisva, nuėjau į miesto Vykdomąjį komitetą pas pirmininko pavaduotoją, sakau, kad man tų motociklų neliktų. "Kas tu tokia?" – nustebo. Bet tų motociklų neliko", – šypsojosi prisiminusi pradžią.
Reikėjo kėdžių, pareikalavo ir kėdžių.
"Labai abejoju, jeigu dabar Izolda, nuėjusi pas merą, trinktelėtų į stalą, ar kėdės atsirastų?" – palygino viešnia.
Dalydamasi prisiminimais ji pabrėžė, jog Kauno menininkai patys dalyvavo kuriant Menininkų namus. Reikėjo – ir grindis plovė, ir langus valė, ir naktį per Laisvės alėją tempė fortepijoną iš teatro į Menininkų namus Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijų vakarui. Menininkai turėjo net "visuomeninius kailinius", kuriais vilkėdavo čia dirbdami Menininkų namuose, nes savuose neturėjo tinkamų salygų kurti.
Veiklos buvo išplėtotos pagal menininkų poreikius. Reikėjo jaunam režisieriui teatro – kūrė teatrą, statė spektaklius, inscenizuodami rašytojų kūrinius. Sugebėjo surengti net dailės eksperimentines parodas.
Menininkams namų reikia visais laikais
"Tai buvo NAMAI – tokie, kokių menininkams reikia visais laikais, nes menininkai yra labai pažeidžiami, jie skaudūs sau ir visuomenei. Menininkas pasaulį mato kitaip – kitaip nebūtų menininku, – akcentavo D. Teišerskytė. – O šitie miestui padovanoti rūmai stovi tušti. Turėti šitokius rūmus ir neatiduoti jų kultūrai – būtų nedovanotina. Tai gal piketuokite, pradėkite badauti?"
Jos žodžiais, be kultūros vyksmo Zubovų rūmai liks tik pastatu, "dvaru". Turėdami išskirtinę aurą gali tapti vieta, kur ir savi, ir atvykę menininkai, būtų laukiami, mylimi. "Menininkas, jeigu turi ką pasakyti, turi turėti ir vietą, kur pasakyti."
Kultūros reikšmę ypač pabrėžė: "Nebus kultūros – mes neužaugsime, prarasime ir save, ir savo valstybę."
"O svarstomame valstybės biudžete ir vėl nurėžia lėšas nuo kultūros ir švietimo – tai nusikaltimas tautai ir valstybei", – piktinosi D. Teišerskytė.
Sulaukusi klausimo, ko reikia kuriant Menininkų namus, atsakė: "Reikia mažiausiai vieno žmogaus, kuriam tų namų reikėtų. Žmogaus, kuris sugebėtų užkrėsti kitus."
Po savo kalbos, palaikančios Menininkų namų kūrimo idėją, plojimus išgirdusi poetė paragino: "Nereikia ploti – patys turite už tai kovoti".
Renginyje poetė skaitė ir savo eilėraščius, grojo Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos moksleivių styginis ansamblis.
Susitikime su poete dalyvavusi miesto Tarybos narė, miesto garbės pilietė Nijolė Prascevičienė "Šiaulių kraštą" patikino: "Mes visi už tai, kad čia būtų Menininkų namai. Neleisime, kad čia kažkas kita būtų". O renginio iniciatorė I. Žagrakalienė sakė: "D. Teišerskytė teisi, jog reikia bent vieno uždegančio kitus žmogaus, kaip kariuomenei karvedžio. Galbūt visiškai įmanoma mums Menininkų namus turėti, tik reikia sėsti ir kalbėtis, kokie jie turėtų būti, kokios veiklos kryptys? O tam reikia įvairių sričių kūrėjams susitelkti."
Nebus kultūros – mes neužaugsime, prarasime ir save, ir savo valstybę.
