Naujausios
– Ar ne paradoksas, kad šiandien specialistai nemoka (nenori? negali?) atsakyti į elementarius klausimus, į kuriuos „ne specialistas“ atsako nesunkiai. Pavyzdžiui, kodėl turėdami kabelį Baltijos dugnu su Švedija, už elektrą mokame 100 kartų daugiau nei švedai?
– Nesu energetikos specialistas, į elektros kainą ir jos skaičiavimus nesu tiek įsigilinęs, kad profesionaliai aiškinčiau, kas ir kaip. Kainos išties yra nežmoniškai didelės, tačiau nenoriu būti toks komentatorius, kuris viską ir apie viską žino. Yra profesorių, kurie viską žino, yra ekonomistų, kurie gyvena iš to, kad nuolat rodosi žiniasklaidoje. Nesu iš jų.
– O kaip prognozuotumėte mūsų žiemą – kaip pragyvensime, kai prie dabartinių kainų pasiutpolkės prisidės ir būsto šildymas?
– Kai manęs prašo prognozių, visada prisimenu meteorologę Audronę Galvonaitę. Kai ją, komentuojančią kelių artimiausių dienų orus, vasarą primygtinai klausia, tarkime, koks bus ruduo, ar bus ankstyvos šalnos, ji sako: visko gali būti. Tad aš nenorėčiau sakyti, kad žiemą visko gali būti. Suprantamas žmonių noras žinoti ateitį, bet žmonėms Dievas nedavė tokio gebėjimo nusakyti, kas bus ateityje. Galima kalbėti apie kažkokias tendencijas, kurios kai ką rodo dabar, bet tik tiek, nes kaip bus iš tiesų, joks žiniuonis jums nepasakys.
Tad dabar apie ateinančią žiemą galima pasakyti, jog išties bus sunku, kai maisto produktai pabrangę beveik 30 procentų, energetiniai ištekliai pabrangę keletą kartų ir nepanašu, kad kažkas per keletą mėnesių pagerėtų – gali būti tik blogiau. Kiek blogiau, sunku pasakyti. Yra žinomi per ilgus dešimtmečius ekonomistų nustatyti dėsningumai, kad, kai kyla kainos taip, kaip yra pakilusios dabar, yra tikimybė, jog ekonomika ima smukti. Nes žmonės tiesiog mažiau perka. Jeigu anksčiau žmogus už 100 eurų galėjo nupirkti vienokį prekių kiekį, tai dabar nuperka 20–30 proc. mažiau. Kai žmonės mažiau perka, reikia gaminti mažiau ir paslaugų reikia mažiau – žmogus rečiau užeis į kirpyklą ir panašiai. Reiškia, mažės paklausa, o tada mažės ir pasiūla. Tokiu atveju paslaugas teikiančios įmonės, tam tikros srities gamintojai, remontininkai negaus užsakymo, vadinasi, turės atleisti dalį darbuotojų. Tie žmonės, kurie netenka darbo, jie nors ir gaus bedarbio išmoką, bet ji gerokai mažesnė už atlyginimą, vadinasi, jie irgi mažiau pirks. Tad bus tokia spiralė žemyn, kai reikės atleisti dar daugiau darbuotojų ir panašiai. Yra tokia baimė, kad bedarbių skaičius, pajamų kritimas ir dalies žmonių skurdas didės.
Kai yra toks kainų augimas, tai ir verslams planuoti savo veiklą yra labai sunku, todėl kainos auga nevienodai. Tada labai rizikinga plėsti verslą, todėl verslininkai negali darbuotojų samdyti, dalį jų atleidžia. Toks dėsningumas yra. Ir yra rizika, kad taip gali atsitikti. Bet ar taip bus, kaip buvo 2008 -ųjų krizės metais, dabar niekas nepasakys.
Ką patarčiau? Tiesiog reikia būti pasiruošus neapibrėžtumui, netikėtumui. Žmonės tą žino, kai kurie ir ruošiasi. Tarkime, jei žmogus galvojo butą remontuoti ar kur nors važiuoti atostogauti, gal susilaikė, nes pagalvojo, kad geriau tuos pinigus reikia pasilikti juodai dienai.
O valstybės mastu svarbu, kad būtų paruošta socialinės apsaugos sistema. Šiaip jau yra sukurtų mechanizmų, dažnai tą pavyzdį sakau, kad tada, kai per karantiną užsidarė mokyklos, vaikų darželiai ir reikėjo mamoms būti namuose su vaikais, „Sodra“ mokėjo ligos išmokas, nors vaikai nesirgo. Sistema buvo paruošta ir tam numatyta papildomų pinigų. Tad panašiai ir krizės atveju dabar nedarbo draudimas yra. Be to, jei padėtis dar blogės, valdžia turi tiesiog tą sistemą, kuri seniai veikia būsto išlaidų kompensavimui, panaudoti ir elektros energijos kainų kompensavimui.
