Žemaitijos metams – žemaitiškos knygos

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Se­niau­sia pa­ro­dos kny­ga – Šv. Bo­na­ven­tū­ros vei­ka­lo "Zi­wa­tas Po­na yr Die­wa mu­su Je­zu­sa Chris­tu­sa" ver­ti­mas, iš­leis­tas 1759 me­tais Vil­niu­je.
Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Že­mai­čių mi­tus, pa­sa­kas ir le­gen­das iš­ver­tė Jo­nas Šliū­pas.

Ant­ra­die­nį Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) bib­lio­te­ko­je bu­vo kal­ba­ma že­mai­tiš­kai: Re­tų spau­di­nių skai­tyk­lo­je pri­sta­ty­ta že­mai­tiš­kų kny­gų pa­ro­da, po pri­sta­ty­mo že­mai­čiai rin­ko­si į au­di­to­ri­ją kal­bė­tis sa­vo kal­ba.

Skuo­diš­kė ŠU bib­lio­te­kos bib­lio­te­ki­nin­kė Vi­da Ste­po­na­vi­čie­nė reng­da­ma pa­ro­dą "Ke­ra­vuo­kem sa­va buo­čiu šneka…" tu­rė­jo du tiks­lus: pa­mi­nė­ti Že­mai­čių me­tus ir lan­ky­to­jus pa­kvies­ti į Re­tų spau­di­nių skai­tyk­lą.

Skai­tyk­lo­je sau­go­mi lie­tu­viš­ki spau­di­niai, iš­leis­ti iki 1945 me­tų, ki­to­mis kal­bo­mis – iki 1917 me­tų. Čia yra ir Jo­no Šliū­po ar­chy­vas, lie­tu­vių išei­vi­jos do­ku­men­tai.

"Man bu­vo la­bai įdo­mu, ką sa­vo fon­duo­se tu­ri­me že­mai­tiš­ko", – sa­kė Re­tų spau­di­nių skai­tyk­los bib­lio­te­ki­nin­kė.

Se­niau­sia pa­ro­dos kny­ga – šiau­rės že­mai­čių tar­mės pa­mink­lu va­di­na­mas Šv. Bo­na­ven­tū­ros vei­ka­lo "Zi­wa­tas Po­na yr Die­wa mu­su Je­zu­sa Chris­tu­sa" ver­ti­mas, iš­leis­tas 1759 me­tais Vil­niu­je.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus, Dio­ni­zo Poš­kos kny­ge­lės, Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės, Že­mai­tės, Šat­ri­jos Ra­ga­nos kū­ri­niai, pa­ra­šy­ti jau lie­tu­viš­kai.

"Nors Že­mai­tė ra­šė že­mai­tiš­kai, spaus­din­to Že­mai­tės žo­džio taip ir nė­ra, – ap­gai­les­ta­vo bib­lio­te­ki­nin­kė. – Jur­gio Amb­ra­zie­jaus Pab­rė­žos "Bo­ta­ni­ka" ir­gi bu­vo pa­ra­šy­ta že­mai­tiš­kai, iš­leis­ta lie­tu­viš­kai."

Ren­giant pa­ro­dą, V. Ste­po­na­vi­čie­nę do­mi­no, ko­kie kal­bi­nin­kai, spe­cia­lis­tai už­sii­ma že­mai­čių kal­ba. Pag­rin­di­nės kny­gų au­to­rių pa­var­dės: Vla­das Gri­na­vec­kis, Alek­sas Gir­de­nis, Juo­zas Pab­rė­ža, Gied­rius Su­ba­čius.

Reng­da­ma pa­ro­dą, V. Ste­po­na­vi­čie­nė at­si­žvel­gė ir į geog­ra­fi­ją: va­ka­rų že­mai­čių lei­di­nių pri­trū­ko, šiau­rės – vi­si ne­til­po.

Į pa­ro­dą bib­lio­te­ki­nin­kė įtrau­kė ir šiuo­lai­ki­nę že­mai­tiš­ką li­te­ra­tū­rą, dau­giau­siai – gro­ži­nę: ei­lė­raš­čius, ap­sa­ky­mus.

Ar skai­ty­to­jai atei­na skai­ty­ti že­mai­tiš­kai? "Čia jau rei­kia spe­cia­liai su­si­do­mė­ji­mo, – juo­kė­si V. Ste­po­na­vi­čie­nė. – Juo­zas Pab­rė­ža klau­sė, ar man leng­va skai­ty­ti že­mai­tiš­kai. Sa­kiau, pa­sii­mu vie­ną teks­tą, vi­sai leng­vai, pa­sii­mu ki­tą, gar­siai skai­tau, ir tai neat­pa­žįs­tu ki­tą sy­kį. Juo­zas sa­ko: "Tru­pu­tį ki­tos tar­mės pai­mi, už­tat ir ne­sup­ran­ti."

Ren­gi­nio da­ly­viams skuo­diš­kė Šiau­lių Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Sil­vi­ja Ba­ra­naus­kie­nė že­mai­tiš­kai per­skai­tė Ire­nos Dau­ba­rie­nės ei­lė­raš­tį "Tar­mie gim­tuo­ji".

Kal­bė­tis ir "ke­ra­vuo­ti" že­mai­čių kal­bą, pa­mi­nė­ti Že­mai­ti­jos me­tus kvie­tė kal­bi­nin­kas doc. dr. Juo­zas Pab­rė­ža, iš­lei­dęs mo­nog­ra­fi­ją "Že­mai­čių kal­ba ir ra­šy­ba".

Že­mai­tiš­kų kny­gų pa­ro­da bib­lio­te­ko­je veiks iki gruo­džio 20 die­nos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos Re­tų spau­di­nių skai­tyk­los bib­lio­te­ki­nin­kė Vi­da Ste­po­na­vi­čie­nė su­rin­ko, kas bib­lio­te­ko­je sau­go­ma įdo­miau­sia že­mai­tiš­ko, apie že­mai­čius bei Že­mai­ti­ją.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.