Prasidėjo žemaitiškų ličynų drožėjų pleneras

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Su gau­sia kau­kių ko­lek­ci­ja į ple­ne­rą at­vy­ko gar­siau­sias šiau­lie­tis kau­kių dro­žė­jas Sau­lius Ta­mu­lis.
Va­kar Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jaus Ža­liū­kių ma­lū­ni­nin­ko so­dy­bo­je pra­si­dė­jo pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja­mas me­džio dro­žė­jų ple­ne­ras "Že­mai­tiš­kas li­čy­nas". Į ple­ne­rą su­gu­žė­jo per 10 meist­rų iš Šiau­lių, Ma­žei­kių, Tel­šių, Kre­tin­gos, Pla­te­lių. Ple­ne­ras tę­sis iki rug­sė­jo 14 die­nos.

Dro­žy­ba – ir pra­mo­ga, ir už­dar­bis

Tre­čia­die­nio vi­dur­die­nį vy­ko ple­ne­ro ati­da­ry­mo šven­tė, ku­rios me­tu skam­bė­jo "Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­riaus Rai­mun­do Bal­zos svei­ki­ni­mo žo­dis, Šiau­lių Dai­nų mu­zi­kos mo­kyk­los folk­lo­ro an­samb­lio "Vie­ver­sė­lis" dai­nos, su­šok­tas "Meš­kų šo­kis" – kad dar­bai ge­rai sek­tų­si.

Dro­žė­jai įsi­kū­rė dirb­tu­vė­se ir ėmė­si dar­bo. Tarp de­šim­ties ­meist­rų – ir šiau­lie­tis kal­vis Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis. Ple­ne­ro me­tu jis dro­ži­nės per­so­na­žus Už­ga­vė­nių lė­lių teat­rui.

"Šis teat­ras ga­li bū­ti nau­din­gas ir rei­ka­lin­gas mo­kyk­lo­se. Tu­rė­da­mi to­kį teat­rą, mo­ky­to­jai su vai­kais ga­li net pauž­dar­biau­ti prieš Už­ga­vė­nes. O svar­biau­sia, kad vai­kai pa­ma­tys rea­lų ir tei­sin­gą Už­ga­vė­nių vaiz­dą, nes da­bar jos bai­gia pa­virs­ti į bly­nų val­gy­mo šven­tę", – pa­sa­ko­jo A. Mar­ti­nai­tis.

Ki­ta­me na­me­ly­je įsi­kū­rę meist­rai iš Že­mai­ti­jos. Vy­rai juo­kau­ja, kad abu iš "pa­ru­be­žio". Vy­tau­tas Jau­gė­la – iš Plun­gės ra­jo­no pa­kraš­čio, Gin­ta­liš­kės, ne­to­li Kre­tin­gos ra­jo­no, o Au­gus­ti­nas Za­lec­kis – iš Kre­tin­gos ra­jo­no, Im­ba­rės kai­mo, ne­to­li Plun­gės ra­jo­no.

Ar jau su­gal­vo­ję, ką ga­mins ple­ne­ro me­tu?

"Čia gal­vot ne­rei­kia, juo bai­ses­nė – juo gra­žes­nė bus", – juo­kau­ja V. Jau­gė­la, ran­ko­se lai­ky­da­mas pra­dė­tą skap­tuo­ti kau­kę.

Vy­rai sa­ko, kad dro­ži­nė­ji­mas – di­džiau­sias jų po­mė­gis. "Jei ne­tu­rė­čiau to­kio už­siė­mi­mo, reik­tų iš­si­kraus­ty­ti iš pro­to", – sa­ko Vy­tau­tas. "Ypač žie­mos va­ka­rais", – pri­du­ria Au­gus­ti­nas.

A. Za­lec­kis pa­sa­ko­ja, kad dro­ži­nė­ti pa­mė­go paaug­lys­tė­je. Me­ni­nė gys­le­lė – iš ma­mos, ku­ri ir da­bar, bū­da­ma jau per 80 me­tų, vis dar pie­šia.

Ne­to­lie­se, ki­to­se dirb­tu­vė­se, sa­vo drož­tas kau­kes ir nuo­trau­kų al­bu­mus dė­lio­ja­si iš Kre­tin­gos at­vy­kęs Rai­mun­das Puš­ko­rius. Pak­laus­tas, ar se­niai dro­ži­nė­ja, Rai­mun­das že­mai­tiš­kai sa­ko: "Žiau­riai se­niai, tė­tis bu­vo dro­žė­jas, tai pir­mą kau­ke­lę pa­dir­bau, mu­sėt, ant­roj kla­sėj. Bu­vo be­pi­gu: įran­kiai, me­dis – po no­sim, mo­ky­to­jas – ša­lia."

R. Puš­ko­riaus tė­tis – gar­sus tau­to­dai­li­nin­kas, skulp­to­rius Ani­ce­tas Puš­ko­rius.

Už­ga­vė­nių kau­kių R. Puš­ko­rius sa­ko iš­dro­žęs be skai­čiaus. Dro­žia tra­di­ci­nius per­so­na­žus: La­ši­ni­nį, Ka­na­pi­nį, žy­de­lį, šun­dak­ta­rį, ož­ką, ger­vę. Ir ne tik dro­žia, bet sa­vo kau­kė­mis ir pa­ts pa­si­puo­šia per Už­ga­vė­nes.

Rai­mun­das var­to al­bu­mą su Už­ga­vė­nių kar­na­va­lo Pran­cū­zi­jo­je nuo­trau­ko­mis. Jo­se – R. Puš­ko­rius su bi­čiu­liais ir sa­vo drož­to­mis kau­kė­mis.

"Įs­pū­din­gas bu­vo kar­na­va­las, mus pir­mus ei­se­no­je pa­sta­tė", – pa­sa­ko­ja Rai­mun­das.

Lau­ke ant suo­liu­ko įsi­tai­sęs dro­ži­nė­ja meist­ras iš Ma­žei­kių An­ta­nas Vis­kan­tas. Ša­lia – ke­le­tas meist­ro kau­kių, iš­raiš­kin­gų, nu­glu­din­tų, pilkš­vos spal­vos. Meist­ras sa­ko, kad dro­žiant kau­kes jų iš­raiš­kos gims­ta sa­vai­me, pa­gal nuo­tai­ką.

A. Vis­kan­tas su per­trau­ko­mis dro­ži­nė­ja nuo vai­kys­tės, nes ir jo tė­tis, ir se­ne­lis bu­vo me­džio meist­rai.

An­ta­nas dro­ži­nė­ja ne tik kau­kes. Jam ypač ar­ti­ma re­li­gi­nė te­ma­ti­ka – šven­tų­jų skulp­tū­ros, kry­žiai.

Vi­sas ple­ne­ro me­tu pa­ga­min­tas kau­kes dro­žė­jai ža­da pa­lik­ti Šiau­liuo­se, mu­zie­ju­je. Meist­rai ti­ki­si, kad ple­ne­ro me­tu su­lauks bū­rio be­si­do­min­čių­jų dro­žy­ba, gal­būt ką nors pa­vyks ir įtrauk­ti į šią nors ir ne­leng­vą, bet la­bai įdo­mią veik­lą.

Dirb­tu­vės – vi­siems

Ke­tu­rias ple­ne­ro die­nas nuo vi­dur­die­nio iki va­ka­ro Ža­liū­kių ma­lū­ni­nin­ko so­dy­bo­je veiks kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės vi­suo­me­nei. Kiek­vie­nas meist­ras pa­si­da­lins sa­vo pa­tir­ti­mi, o lan­ky­to­jai ga­lės pa­si­rink­ti, pas ku­rį pro­fe­sio­na­lą no­rė­tų mo­ky­tis. Įdo­mių veik­lų ras vi­si.

Šian­dien 19 va­lan­dą et­no­lo­gas doc. dr. Arū­nas Vai­ce­kaus­kas iš Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to kal­bės apie Už­ga­vė­nių kau­kių tra­di­ci­jas ir in­di­vi­dua­lią raiš­ką, o penk­ta­die­nio va­ka­rą 19 va­lan­dą tro­bo­je skam­bės mu­zi­ka – že­mai­tiš­kų dai­nų pro­gra­mą lan­ky­to­jams do­va­nos bar­das Po­vi­las Gir­de­nis.

Ple­ne­ro me­tu ma­lū­ni­nin­ko tro­bo­je veiks "Auš­ros" mu­zie­jaus Už­ga­vė­nių kau­kių pa­ro­da. Pas­ku­ti­nę ple­ne­ro die­ną, šeš­ta­die­nį, lan­ky­to­ja­mas sa­vo drož­tas li­čy­nas pri­sta­tys Al­ger­das Čes­naus­kas iš Ma­žei­kių, o meist­ras A. Mar­ti­nai­tis pa­pa­sa­kos apie Už­ga­vė­nių lė­lių teat­ro kū­ri­mo su­bti­ly­bes. Taip pat bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti vi­sas per ke­tu­rias ple­ne­ro die­nas dro­žė­jų su­kur­tas li­čy­nas ir pa­si­links­min­ti že­mai­tiš­ko­je va­ka­ruš­ko­je.

Čia gal­vot ne­rei­kia, juo bai­ses­nė – juo gra­žes­nė bus.