Z. Medžidovas sako „Ate“ A. Visocko frakcijai Taryboje

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Šiuo metu, priklausydamas A. Visocko judėjimui, dėl etinių sumetimų negaliu aršiai kritikuoti kai kurių sprendimų ir vykdomos politikos, nes nepatogu prieš frakcijos kolegas, kartais turiu ryti karčias piliules, todėl iš dalies priimu Gintauto Lukošaičio pasiūlymą pasitraukti kaip pakankamai pagrįstą – nors dirbu žmonėms, bet „varau prieš komandą“, – rašo Z. Medžidovas.
Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas, 2019 metais išrinktas su mero Artūro Visocko komandos „Dirbame miestui“ sąrašu, feisbuke paskelbė pasitraukiąs iš miesto vadovo frakcijos. Tarp įvardytų priežasčių: didelės galios Administracijos direktoriui, Nakvynės namų perkėlimo istorija, Pabalių turgaus privatizacija.

„Su volu yra normalu voluoti asfaltą, bet voluoti sąžinę arba kritinį mąstymą yra nenormalu“, – rašo Z, Medžidovas.

Žaibuoti tarp A. Visocko komandos ir Z. Medžidovo pradėjo dar praėjusių metų rudenį. Daug diskusijų sukėlė Tarybos nario feisbuke pareišktas palaikymas konservatoriui Martynui Šiurkui, antrojo Seimo rinkimų turo Aušros apygardoje kandidatui. Ginčai peraugo į platesnių klausimų sprendimą, Z. Medžidovas užsiminė apie A. Visocko diktatą miesto Taryboje.

Pateikiame pilną Z. Medžidovo įrašą.

Su Naujais!, arba Ate, mere Artūrai! Ir Lukošaiti!

Šiuo įrašu pranešu, kad nuo šiandien pasitraukiu iš Artūro Visocko frakcijos, nors viskas rodo, kad jo svajonėse, tikriausiai, aš seniai jau nebe ten. Noriu pabrėžti, kad nuo išrinkimo momento visa mano vykdoma politika yra vieša, o ne „šuru muru“, todėl apie tai skelbiu viešai, kad būtų kuo mažiau manipuliacijų. Kad būtų lengviau paaiškinti priežastis, pateikiu viską pokalbio būdu. Tikiuosi perskaitysite viską ir iki galo.

Klausimas:

– Kodėl tu tai darai?

Atsakymas:

Priežasčių daug ir, be abejo, įvardinsiu kelias rimčiausias:

Pirmiausia, labai didelė dalis politikos formavimo yra palikta administracijos direktoriui, o tarybos nariai pageidaujami tik kaip statistai, laikantys dekoracijas. Administracijos direktorius per dažnai formuoja savo politiką ir konkuruoja su taryba. Direktorius nepasitaręs arba pasitaręs mažame ratelyje priima neišdiskutuotus politinius sprendimus, už kuriuos kartais belieka balsuoti ir paskui „rinktis guzus“. Galbūt jis yra priverstas taip elgtis. Realiai politikos formavimas turi ateiti iš visuomenės per tarybos narius, o administracijos direktorius turi tą politiką tik įgyvendinti. Bet tai – tik graži teorija. Deja, bet tiesa yra ta, kad dalis tarybos narių ateina tik pabalsuoti „kaip reikia“, o tai yra labai patogu žmogui, kuris mėgsta manipuliuoti beginklėmis smegenimis ir skaičiais apie asfaltą. Taip yra dėl to, kad kai kurie tarybos nariai nesigilina, nes nesupranta, o nesupranta, nes nesigilina, nes neturi laiko arba noro, nes neturi patirties, todėl jais lengva manipuliuoti, jie neužduoda nepatogių klausimų, nes bijo keršto ir spaudimo ir t.t. O aš nesu pasroviui plaukianti padvėsusi žuvis.

Antra, esu prieš Pabalių turgaus privatizaciją. Nematau iš privatizacijos jokios naudos miestui ir žmonėms. Tuo tarpu, kai kituose Lietuvos miestuose savivaldybės stato naujus ir remontuoja senus turgus pagal tą pačią (Užimtumo) programą, pagal kurią mes pjauname ir vėl sodiname medžius bei kuriame naujus kaštų centrus, mes naikiname vieną iš smulkaus verslo kalvių. Turgaus privatizavimo klausimas buvo labai netikėtas, nes savivaldybės kontroliuojama įmonė dirba pelningai, o tokių įmonių mes prieš rinkimus įsipareigojome neprivatizuoti. Man pareiškus griežtą prieštaravimą privatizacijai ir viešai paskelbus savo poziciją, sulaukiau iš frakcijos kolegos Gintauto Lukošaičio pasiūlymo pasitraukti iš frakcijos arba išeiti iš salės balsavimo metu ir nebalsuoti (arba neateiti, kaip tai padarė kitas tarybos narys). Tuomet įvyko didžiausias mano ir mero konfliktas, nes vietoje normalios argumentuotos politikų diskusijos man kelias savaites buvo daromas didelis spaudimas – asmeniškai, per draugus, pažįstamus bei kitais negražiais būdais, rašinėjamos įvairiems žmonėms netiesa, neva aš susidėjau su DP, nors realiai esu bene didžiausias tos politinės jėgos kritikas.

Trečia, aš ir žmonės yra visiškai suklaidinti ir apgauti „Nakvynės namų“ klausimu, todėl trumpam nupūskime laiko dulkes ir atverskime atgal kelis puslapius. 2018 m. spalio mėn. (tuomet dar nebuvau tarybos nariu) taryba priėmė sprendimą, įtakojusį Nakvynės namų iškėlimą iš Pakruojo g. Kadangi artėjo rinkimai, tai anuomet konkretus pasiūlymas su adresu konkrečiu adresu nebuvo pateiktas, nes tai, mano nuomone, būtų turėję labai neigiamą įtaką rinkimų rezultatams. Po rinkimų su niekuo nepasitaręs meras „šovė“ – „Nakvynės namus perkelsim į Dubijos gatvėje esantį daugiabutį!“, kuriame jau gyveno mokytojai, dėstytojai ir jų maži vaikai. Nakvynės namų ir senbuviai gyventojai praktiškai būtų turėję bendrą laiptinę, bendrą kiemą, bendras utėles ir pan. Aš su tuo nesutikau, todėl bene vienintelis iš tarybos narių susitikęs su gyventojais, kreipiausi laišku į visus tarybos narius, kuriame išdėsčiau gyventojų nuogąstavimus ir paprašiau nepritarti tokiam kvailam pasiūlymui. Tuo klausimu irgi sulaukiau mero spaudimo – buvo pasakyta, kad čia labai geras sprendimas, aš nieko nesuprantu, nes neturiu patirties, o mane nori paveikti DP, nors su jais jokių ryšių niekada neturėjau. Vėliau po daugelio žiniasklaidos publikacijų ir visuomenės nepasitenkinimo buvo atsitraukta ir teisinamasi, kad neva „Nakvynės namų“ perkėlimo pretekstu buvo norima „išmonyti“ turtą iš Turto banko. Tai – tik manipuliacijos beginklėmis smegenimis. Tada atsirado pasiūlymas Nakvynės namuose teikiamas paslaugas išskaidyti į „Laikino apnakvindinimo“ (kelti į Tiesos g.) ir „Laikino apgyvendinimo“ (kelti į Busturo teritoriją, šalia policijos Purienų g.). Balsavau už abu sprendimo projektus. Tiesos g. būtų buvę įkurti Laikino apnakvindinimo paslaugos klientai, kurie, mano manymu, nekeltų grėsmės aplinkiniams gyventojams, juolab jie gyventų atskirame pastate, o ne kaip buvo siūloma Dubijos g. atveju, nuolat ir taip būna tarp mūsų. Be to, buvo žadama, kad bus įveiklintas tuščias pastatas, jo remontas kainuos 700-800 tūkst. eurų,. Tuo tarpu, jei nepritartume perkėlimui į Tiesos g. ir statytume naują pastatą, tai naujo statyba kainuotų apie 2 milijonus eurų ir turėtume tuščią nenaudojamą pastatą Tiesos g., o tokių tuščių pastatų turime daug. Taigi, taryba daugumos sprendimu pritarė perkėlimui ir paskyrė tam sprendimui įgyvendinti 1 mln. eurų. Bet galiausiai direktorius pasirašė beveik 2 mln. eurų vertės sutartį dėl pastato rekonstrukcijos Tiesos g. 3, nors faktiškai tam neturėjo teisės, nes negalima išleisti nė vieno euro be tarybos pritarimo. Paraleliai ėjo istorija ir su „Laikino apnakvindinimo“ paslauga. Pradžioje pritarėme perkėlimui į jau minėtas „Busturo“ patalpas, atokiau nuo gyventojų, kur visi reikalai neva būtų kainavę ~400 tūkst., bet vėliau dėl ekonominių sumetimų pritarėme perkėlimui į Kauno g. 6, kur buvo žadama, kad rekonstrukcija kainuos tik 50 tūkst., nors dabar jau planuojama ~230 tūkst. eurų suma. Taigi, vietoje planuotų 1 mln. eurų išlaidų dabar turime virš 2 mln. eurų, krūvą konfliktų su gyventojais ir jų nepasitikėjimą. Kitas klausimas: ar savivaldybėje kažkas nemoka skaičiuoti, ar tyčia manipuliuoja skaičiais? Juk už 1 milijono skirtumą galima nupirkti beveik 40 socialinių butų keturiasdešimčiai šeimų iš kelių šimtų eilėje laukiančių žmonių. Kai šį lapkritį pradėjau kelti klausimą, kodėl vietoje planuoto 1 mln. eurų mes turime virš 2 mln. eurų, sulaukiau ne atsakymų su racionaliais argumentais, bet gavau tik naują porciją spaudimo. O atsakymų laukiu iki šiol.

Ir ketvirta, visiškai nevykusi komunikacija koronaviruso tema. Atverskime kelis lapus atgal. Pavasarį, kilus krizei, meras pradžioje visiškai dingo kaip ir AIG. Buvo nulis komunikacijos, nulis informacijos, nulis pagalbos. Žmonės rašė ir klausinėjo, ką daryti, kur kreiptis, niekas nebuvo aišku. Teko imtis asmeninės iniciatyvos ir ieškoti bei dalintis informacija, aukoti pinigus, priemones ir rodyti pavyzdį, kaip turi elgtis lyderis. Ačiū Dievui, turėjome savivaldybėje adekvačių žmonių, kurie sureagavo į raginimus, ir savivaldybėje prasidėjo judesys – atsirado informaciniai pranešimai, konferencijos, judinti „bulkas“ privertė centrinės valdžios sprendimai. Vėliau sekė mero bauda už kaukės nedėvėjimą. Labai nejaukiai jautėsi žmonės, kurie savanoriaudami vaikščiojo po miestą, ragindami gyventojus laikytis karantino reikalavimų, kitaip savanoriavo (patikros punkte, pristatydami maistą), kai tuo tarpu meras dėl kaukės „vartėsi iš gaidžio“ ir organizavo feisbuke jam palankius komentarus dėl gautos baudos. Vėliau taip pat ieškojo Logikos centrinės valdžios sprendimuose, bandant išvengti nepatogumų, kai tų nepatogumų pagrindinė logika ir yra suvaldyti virusą. Logikos paieškos ir nuolatinis gyrimasis apie „puikiai valdomą situaciją“ lapkričio gale kelioms savaitėms atvedė mus į TOP3 pagal susirgimų skaičių savivaldybėse Lietuvoje. Buvo giriamasi, kaip čia mes efektyviai taupome pinigus, o tuo tarpu ligoninėje maistas žmonėms buvo vežiojamas kartotinėje dėžėje nuo šlapimo mėginių. Medikai liejo prakaitą ligoninėse, o kolega Gintautas Lukošaitis kovėsi ir liejo prakaitą už Donaldą Trumpą.

Klausimas:

– Ar turėtum dar ką papasakoti?

Atsakymas:

– Taip, yra žymiai daugiau priežasčių, galima net knygą parašyti „Kabinetas XXX“, bet aš tikiuosi, kad šito užteks ir skyrybas išgyvensime garbingai.

Klausimas:

– Bet jis tave pasikvietė į politiką, turėtum būti dėkingas ir nekelti bangų!!!

Atsakymas:

– Taip, nes jam reikėjo (ir tebereikia) aktyvių žmonių, kurie moka gražiai rašyti ilgus ir lengvai suprantamus tekstus, fotografuoti, karpyti ir montuoti video, piketuoti, komentuoti ir „laikinti“ feisbuke pagal gautą komandą. Taigi, įvyko tam tikri mainai ir neaišku, kas iš to gavo daugiau „naudos“.

Klausimas:

– Jo dėka tapai tarybos nariu!!!

Atsakymas:

- Tarybos nariai nėra skiriami mero potvarkiu, kaip patarėjai ar padėjėjai. Tarybos narius renka gyventojai ir tarybos narys yra atskaitingas tik prieš rinkėjus. Šiauliuose į tarybą kandidatavo ~ 1000 kandidatų, o buvo išrinkta tik 30.

Klausimas:

- Bet tai išdavystė!!!

Atsakymas:

- Tai kad ne. Viską, ką buvau prižadėjęs iki rinkimų, aš įvykdžiau ir ištesėjau duotą žodį ir visus pažadus, dėjau maksimalias pastangas, kad laimėtų mūsų komitetas. Buvau įrašytas tik 19 vietoje, bet žmonės išreitingavo ir, manau, mero nuostabai, išrinko. Be to, į klausimus apie „vykdomosios valdžios“ formavimo ypatumus po rinkimų gavau pasiūlymą atsisakyti mandato. O toliau aš tik vykdau duotą priesaiką. Po rinkimų tarybos narys prisiekia žmonėms ir Lietuvai, uždėjęs ranką ant Konstitucijos, o ne kokiam nors vadukui, kad vykdytų jo užgaidas. Elgdamasis kitaip aš laužyčiau priesaiką ir daryčiau sandėrius su sąžine, o tokių sandėrių aš nedarau.

Klausimas:

- Bet prie šito mero buvo paklota daug asfalto!!!

Atsakymas:

- Su volu yra normalu voluoti asfaltą, bet voluoti sąžinę arba kritinį mąstymą yra nenormalu. Pavyzdžiui, prie Lukašenkos irgi daug asfalto paklota, bet tai – ne pasiteisinimas.

Klausimas:

- Kas toliau?

Atsakymas:

- Toliau bus tas pats, kas yra ir dabar – dirbsiu Jūsų labui, tik darbas taryboje bus jau kiek kitoks. Komitetą, skirtingai nei politinę partiją, sudaro kartais jokių bendrų politinių pažiūrų neturintys žmonės, todėl prieštaravimai viduje ir taip yra užprogramuoti. Vieni sąraše atsiduria dėl patirties, dėl noro dirbti, kiti – šiaip, kad papuoštų sąrašą ir pritrauktų daugiau balsų, nors nieko nesupranta apie politiką, miesto valdymą ir neketina tame dalyvauti. Nors kai kas sako, kad miesto valdyme negali būti politikos, bet aš su tuo nesutinku, tuo klausimu esu klasikinių pažiūrų – „politika yra miesto (valstybės) valdymas“ (Aristotelis). Šiuo metu, priklausydamas A. Visocko judėjimui, dėl etinių sumetimų negaliu aršiai kritikuoti kai kurių sprendimų ir vykdomos politikos, nes nepatogu prieš frakcijos kolegas, kartais turiu ryti karčias piliules, todėl iš dalies priimu Gintauto Lukošaičio pasiūlymą pasitraukti kaip pakankamai pagrįstą – nors dirbu žmonėms, bet „varau prieš komandą“. Taigi, nenorėdamas kelti nepatogumų kitiems kolegoms, pasitraukiu. Niekas man nesutrukdys teikti ir palaikyti racionalius bei kritikuoti, mano manymu, neracionalius pasiūlymus. Gerbiu daugumą tarybos narių ir jų atliekamus darbus, nepriklausomai nuo to, ar jie pozicijoje, ar opozicijoje, nes vieną dieną tu esi pozicijoje, kitą – jau opozicijoje. Niekada nesislėpiau už niekieno nugaros, visada dalyvaudavau organizuojamuose prieš mus piketuose, rinkausi guzus, bet išklausydavau žmones ir jų argumentus bei pateikdavau savus – toks esu politikas.

Susijusios naujienos