Visuomenė pralaimi benamiams

Visuomenė pralaimi benamiams

Visuomenė pralaimi benamiams

Šiauliuose viena iš benamių susirinkimų vieta — Centrinis turgus: šalia už litą alų prekiaujantis baras, turgus, kuriame galima kažko gauti ir kiti, tik jiems žinomi šios pamėgtos vietos privalumai. Šiauliuose, kaip visoje Lietuvoje, galybė instancijų, kurios rūpinasi namų neturinčiais žmonėmis, tačiau benamiai kitaip gyventi nenori ar nebegali.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Vizitinė kortelė — kvapas

Ryte aplink Centrinį turgų susirenka benamiai. Kioskelyje dirbanti moteris patvirtino, kad čia jų būna kone daugiausia — šalia turgus, kuriame apstu įvairiausių tik jiems žinomų galimybių, prekybos centras, kur galima elgetauti. Iš kažkur vis atsirandantys murzini vyrai vėl išsiskirsto nežinomais keliais.

Ilgai dairytis neteko: trejetas šlitiniavo iš alaus baro, prie kurio pritvirtintas didžiulis stendas skelbė, kad vyksta akcija ir alus kainuoja tik 1litą. Nupūsti alaus putą gali leisti ir benamis.

Keletas vyrų su didžiuliais nešuliais skubėjo savais reikalais. Du stovėdami rūkė ir kažką intensyviai aptarinėjo. Pora vyrų ėjo link miesto bulvaro, dar vienas lėtai judėdamas rado sau vietą bulvare ant suoliuko. Visi vyrai atrodė neblogai pasirengę žiemai: su paltais, šiltomis striukėmis, kepurėmis ir žieminiais batais.

Apsilankius prie Socialinių paslaugų centro taip pat aptikome varguolių: trejetas benamių aptarinėjo ant važiuojamosios kelio dalies užmigusį „kolegą“. Kitas atsisėdęs ant suoliuko nuo žemės rinko nuorūkas ir dėjosi į kišenę. Moteriškė pasiraususi šiukšlių konteineryje aptiko maisto, kurį čia pat ir suvalgė.

Mieste tokių žmonių galima sutikti visur: autobusuose, prekybos centruose, prie šiukšlių konteinerių. Jie murzini, ištinusiais veidais, pamėlynavusiomis rankomis, skleidžiantys dvoką — benamio vizitinė kortelė.

Prausiami, maitinami, rengiami

Pabandyta suskaičiuoti, kiek valdžios institucijų Šiauliuose rūpinasi benamių gerove. Paaiškėjo, kad ne taip jau ir mažai: Savivaldybės Socialinės paramos skyrius, Socialinių paslaugų centras, Nakvynės namai, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties, Šiaulių apskrities ligoninės, Slaugos ir palaikomojo gydymo medikai ir kiti; benamiai nemokamai prausiami, maitinami, gydomi, rengiami.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Aušra Gailiūnienė pasakojo, kad benamiai gauna talonus išsimaudyti pirtyje, Socialinių paslaugų centre nemokamai maitinami kartą per dieną koše, gavę talonus maitinami pietumis, taip pat gauna švarių drabužių.

Ten pat esančiame medicinos punkte gauna vaistų nuo skausmo, temperatūros ir kitų negalavimų, taip pat gali pasinaudoti galimybe nakvoti slėptuvėje bei Nakvynės namuose gyventi iki pusės metų. Benamiams sutvarkomi įvairūs pašalpų, socialinių garantijų, gydymosi bei apgyvendinimo dokumentai.

„Sąlygų gyventi normalų gyvenimą — labai daug. O jie renka butelius, aliumines skardines, šiukšles konteineriuose — kas žino, ką jie galvoja“, — sakė A. Gailiūnienė.

Pasak vedėjos, suskaičiuoti, kiek mieste yra benamių — sudėtinga, tačiau nuspėti galima. Žiemą pavalgyti ateina vidutiniškai apie 70-80 žmonių, į pirtį eina 45, slėptuvėje nuolat gyvena apie 30 benamių.

Laisvi paukščiai

Tarnybų atstovai, kurie rūpinasi benamiais, tvirtino tą patį — šie žmonės gyvenimo rėmų nepripažįsta, jiems reikia nesuvaržytos laisvės.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad dauguma benamių yra žinomi, jų gyvenimo būdas nesikeičia jau daugelį metų, tačiau rūpintis savimi jie sąmoningai nenori.

„Jie vadovaujasi viena taisykle: “Esu laisvas paukštis, kaip noriu taip gyvenu“, — sakė Socialinės paslaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Kiurienė.

Šiaulių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas pasakojo, kad ligoninėje yra Globos skyrius, kuriame keletą mėnesių gydomi benamiai, tačiau retas kuris ištveria daugiau kelių savaičių — pabėga.

„Visą laiką gydomi 5-6 tokie žmonės. Sutvarkome dokumentus pašalpoms, pensijoms gauti, tvarkome apgyvendinimo pensionuose dokumentus, gauna ir valgį, ir pastogę, pinigų, tačiau viskas tuščiai“, — sakė J. Mikalauskas.

Greitoji — benamių taksi

Šiaulių apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Daiva Jautakienė patikino, kad per parą sulaukia tradiciškai 4-5 atvežamų benamių, žiemą jų žymiai padaugėja.

Vežami tie patys kasmet. Dažni konfliktai skyriuje, kuomet tokių pacientų kaimynyste nepatenkinti kiti atvykę ligoniai, tačiau pagalbą privalu suteikti visiems, net utėlėtiems, dvokiantiems benamiams, kurie kitą dieną vėl čia bus atvežti.

„Praėjusį savaitgalį į ligoninę ir Nakvynės namus nuvežėme 19 girtų, gatvėje besivoliojančių žmonių. Jie jau mums visiems žinomi — benamiai — seni numiršta, atsiranda naujų. Nuo rudens iki pavasario juos iš vienos vietos į kitą vežiojame“, — sakė Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja.

Gydytoja pasakoja, kad benamiai dažnai kalba, jog nebenori gyventi. Prisiminė atvejį, kuomet benamis medikų prašė nuvežti į kapines, nes jam atsibodo gyventi. Vyras atsigulė ant gatvės. Didžioji dauguma benamių, pasak medikų, darbingo amžiaus vyrai ir moterys.

„Praėjusią dieną iš Priėmimo skyriaus benamius į Nakvynės vežėme urmu — 4 vienu metu. Skyriuje prišlapinta, dvokas, ligoniai susipietę viename kampe, o tiems vyrams kas, jie girti. Jie nemato gyvenimo prasmės, neturi tikslų“, — sakė E. Kukaitienė.

KOMENTARAS

Pralošė gyvenimo žaidimą

— Žmonės, gyvenantys gatvėse, kratosi bet kokių taisyklių, įsipareigojimų ir atsakomybės, juolab kurias primeta įvairios tarnybos. Jis atsakingas tik už save, ir nieko daugiau neprisiima. Gyvenant bendruomenėje, reikėtų paisyti jos taisyklių, o tai apribotų laisvę.

Benamiai, manyčiau, sąmoningai pasirenka tokį gyvenimo būdą, nes pasaulis — visą laiką vykstanti konkurencinė kova, ir svarbiose gyvenimo situacijose jie yra skaudžiai pralaimėję. Jie save pastato už borto ir nebemėgina kovoti. Visose pasaulio šalyse tokių žmonių yra, kad ir kokia stipri ekonomika bebūtų.

Girdėjau istoriją, kaip šnekėjosi du benamiai apie šiukšlyne rastą ir perskaitytą knygą. Jie gali išsaugoti interesus ir pomėgius, tačiau jų gyvenimo būdas rodo asmenybės griūtį ir degradaciją.

Jie visi yra panašūs, jiems geriausia būti kartu. Ir kas juos gali išgelbėti, kai jie to visiškai nenori? Niekas. Jam to nereikia, jis nebegali rinktis kitokio gyvenimo kelio — per sunku.

liubinskiene nijole gyd

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

IŠNAŠA:

„Sąlygų gyventi normalų gyvenimą — labai daug. O jie renka butelius, aliumines skardines, šiukšles konteineriuose — kas žino, ką jie galvoja“

GALIMYBĖ: Šiaulių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas teigė, kad benamiams sudaromos visos sąlygos gydytis.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PASIRINKIMAS: Įvairių instancijų siūloma galimybę, pradėti gyvenimą iš naujo, benamiai ignoruoja — iki mirties gyvena varganą klajoklio gyvenimą.

NORAS: Vasarą benamis atsigulęs ant važiuojamosios kelio dalies šaukėsi mirties.

PIGUMAS: Taip pigiai nupūsti putą ir ragauti alaus benamiai neatsisako.

RADYBOS: Vyras susirenka nuo grindinio nuorūkas ir susideda į kišenę — pravers.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.