Naujausios
Šiauliuose – gerovė, Lietuvoje – „dėdis su cigaru“
Dalis miestiečių socialiniuose tinkluose nuolat dėkoja merui už mieste atliktus infrastruktūrinius darbus. Vieni – todėl, kad dirba biudžetinėse įstaigose ir jiems priklauso pagal pareigas, kiti – todėl, kad žavisi naujomis trinkelėmis ar dar dėl kokių nors priežasčių.
Anot kolegos, tai yra tas pats, jei žmogus dėkotų bankomatui, kad išduoda jo pinigus. Pačių išrinktas meras, iš miesto žmonių sumokėtų pinigų gaunantis atlyginimą, dirba savo darbą.
Kai kurie komentatoriai oponuoja, kad miestą tvarko ne meras, o pinigai. Gal jie ir teisūs, nes Savivaldybė pinigų turi apsčiai. Kasmet po 20–30 milijonų lieka nepanaudotų, nors Savivaldybės vadovai nuolat dūsauja, kad trūksta lėšų miesto gatvėms remontuoti.
Nepanaudoti pinigai perkeliami į kitus metus. Taip atsiranda „rekordiniai biudžetai“ ir projektų gausybė, kurių dalis – neįgyvendinti praėjusiais metais.
Tačiau gerovė ateina tik į Šiaulius, o valstybėje – blogis: anot mero, „plaukuota ranka“ arba „dėdis su cigaru“.
Valstybė „skriaudžia“ Šiaulius
2023 metais įvykus Vietos savivaldos rinkimams, šiauliečiai į Šiaulių miesto tarybą išrinko 18 mero A. Visocko politinio rinkimų komiteto „Dirbame miestui“ narių. 18 iš 31 – akivaizdi dauguma.
Dauguma turi tam tikrą atsakomybę už miestą, o „visockininkai“ jos vengia. Todėl į frakciją „Dirbame miestui“ susibūrė 15 Tarybos narių, o dar trys sukūrė atskirą Mišrią frakciją. Meras sako: „Ne, mes daugumos neturime.“
Valstybė nusprendė užkirsti kelią tokioms manipuliacijoms, rengiama įstatymo pataisa, numatanti, kad nesuformavus valdančiosios daugumos galima susilaukti ir tiesioginio valdymo.
„Idiotizmo perlas! Išbandomos ribos? (...) Pirmyn į bolševizmą! (...) Sveikinu VRM su milžiniška logine nesąmone! Kas per velniava?“ – pyksta A. Visockas feisbuke, demonstruodamas, kaip jį gąsdina atsakomybė ir šoka kovoti.
Kita kova: Savivaldybė patikslino tvarką, pagal kurią gyventojai priimami į Šiaulių miesto globos įstaigas. Globos namus turi ne visos savivaldybės, todėl šalyje galioja daugiau ar mažiau vieninga sistema. Už išlaikymą iš dalies moka savivaldybė, kurioje žmogus gyveno, iš dalies jis pats.
Šiaulių savivaldybė priėmė sprendimą, kad į globos namus gali patekti žmogus, kuris Šiauliuose deklaruotas gyvenantis ne trumpiau nei 12 mėnesių.
Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšiu apskričiai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai perspėjo Šiaulių valdžią, kad tokia nuostata neteisėtai siaurina įstatymą ir palieka pažeidžiamus žmones be jokios pagalbos. Kita savivaldybė, iš kurios atsikėlė į Šiaulius, už juos nebemoka, o Šiauliai 12 mėnesių dar nemoka. Opozicija perspėja, kad tokia tvarka užkirs kelią Šiauliuose gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms parsivežti arčiau kaime savarankiškai nebegalintį gyventi tėvą arba motiną.
Opozicijos atstovas Eligijus Stugys mano, kad ši situacija sukurs dar vieną teismo procesą su Vyriausybės atstovu, teisines išlaidas, o rezultatas bus aiškus – tvarka negali prieštarauti šalies įstatymui.
„Aš įsivaizduoju, kad tai yra mero šou, jis kuria tokį savo įvaizdį, kad kariauja prieš sistemą“, – pažymėjo politikas, pridūręs, kad yra kitų būdų keisti sistemą, siekti įstatymo pakeitimo.
Mero „kovos“ – viešieji ryšiai
Naujas mero A. Visocko „kryžiaus žygis“ – siekis pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad perkamų darbų kaina būtų iš anksto apskaičiuota ir skelbiama viešai. Merui pavyko su Seimo narių pagalba parengti įstatymo pataisą. Jis demonstruoja Šiaulių pavyzdį, kiek miestui tokiu būdu pavyko sutaupyti.
Žinoma, meras nekalba apie tai, kad dėl Savivaldybės padarytų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų pastaruoju metu net trijuose projektuose yra skirta bendrai apie 4,2 milijono eurų. Tai reiškia, kad jei projektai jau įgyvendinti, teks tokią sumą grąžinti, o, pavyzdžiui, dengto futbolo maniežo statyba dar nebaigta, todėl 3 milijonų eurų Europos Sąjungos lėšų Savivaldybė gali nebegauti ir turės jas dengti miesto biudžeto lėšomis. Savivaldybė šias sumas bando ginčyti teismuose.
Paradoksas, kad A. Visockas šiandien yra teisiamas už tai, kad galimai piktnaudžiavo savo padėtimi ir darė spaudimą savo pavaldiniams, kad iš konkrečios įmonės būtų perkami miesto šviestuvai, nors šios įmonės pasiūlymas gerokai viršijo apskaičiuotas pirkimo „lubas“, kurios siekė 1,7 milijono eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sužlugdžius šį pirkimą ir organizavus naują, šviestuvai buvo nupirkti beveik 600 tūkstančių eurų pigiau.
Paklausėme mero, kas šiandien perkančiajai organizacijai trukdo nustatyti tokias pirkimo vertės „lubas“ ir ar įstatymo pakeitimas yra bandymas apsaugoti save nuo savęs paties. Atsakymo negavome.
„Aš jo argumentų nelabai suprantu. Reikia suprasti, kad įstatymai Lietuvoje kuriami ne Šiauliams ir Visockui, o visai Lietuvai, remiantis platesne patirtimi. Matyt, nėra dėl ko daugiau kovoti. Gal galėtų meras pakovoti, kad Šiauliuose būtų didesnis vidutinis atlyginimas, o ne pats mažiausias iš didžiųjų miestų, ar net rajone daugiau galima uždirbti. Bet čia nėra taip paprasta pakovoti“, – komentavo E. Stugys.
Kalbant apie teisme nagrinėjamą mero baudžiamąją bylą, stebina ten užfiksuotos aplinkybės – mero konspiracija – pokalbiai be telefonų šalia tualetų Savivaldybės pastate arba bažnyčios šventoriuje. Nurodymas atvykti į miškingą vietovę ir kaip bus organizuotas susitikimas einant mišku.
Spaudimas buvo daromas ne tik įmonės vadovui dėl viešojo pirkimo rezultatų, bet ir duodami nurodymai direktoriaus žmonai, dirbančiai vaikų darželyje. Įmonės vadovas atskleidė, kad gyvendama nuolatinėje įtampoje jo besilaukianti žmona po kelių mėnesių prarado kūdikį.
Tačiau meras atsakomybės nejaučia. Kaltinimus vadina „vėjų vėjais“ ir aiškina, kad bylą turi todėl, kad yra „nesisteminis meras“.
„Ką reiškia „nesisteminis meras? Mes esame vienos sistemos, kuri vadinasi Lietuva, dalis. Mes esame su meru kalbėję, kad jei yra kokios problemos, yra Seimo nariai, yra būdai siekti rezultatų. Esu kalbėjęs su kitos savivaldybės meru, tai jis sakė, kad pusę darbo laiko sėdi Vilniuje, sprendžia Savivaldybės reikalus Vyriausybėje, Seime. Šiaulių meras eina į atvirą konfrontaciją, todėl Šiauliuose daug problemų yra pakibusių“, – mano Tarybos narys E. Stugys.
Jis vardija neįveikiamas Šiaulių oro uosto problemas, pakibusį jo statusą, iš ministerijų išreikalautais ir miesto milijonais eurų nutiestą geležinkelio vėžę ir krovos aikštelę, kurie jau ne pirmus metus stovi nenaudojami.
„Čia jis irg kovojo. Aš nesutikau nė vieno verslininko Šiauliuose, kuris būtų sakęs, kad jam ta vėžė būtų reikalinga ir jis vežios kokius nors krovinius. Dabar ji nereikalinga niekam, nė „Lietuvos geležinkeliams“. Tai beprasmės mero kovos, kurios mums daug kainuoja. Bet paskaitykite feisbuke, žmonėms jos patinka“, – apie viešųjų ryšių įtaką kalba politikas.
Kuras už valdiškus pinigus – į nuosavą automobilį
A. Visockas išvengė savo istorijos „čekiukų“ procese. Jis nuolat pabrėždavo, kad jis kanceliarinių lėšų neimdavo. O merui ir nereikėjo. Jis biudžeto lėšomis kuro į savo asmeninį automobilį įsipila komandiruodamas pats save į renginius.
Pavyzdžiui, A. Visockas birželio 26 dieną komandiravo save į Šiluvą dalyvauti Malonių kelio žygyje. Jis pavedė Apskaitos skyriui apmokėti komandiruotės išlaidas, tarp kurių – išlaidos degalams į nuosavą automobilį „Volvo XC70“.
Gegužės 9 dieną, šeštadienį, meras komandiravo save į Tulpių žydėjimo šventę, tik šį kartą į ją vyko Savivaldybės automobiliu. Tačiau už sunkiai dirbtą išeiginę dieną pasiėmė papildomą poilsio dieną kitu metu.
Šiais metais Vyriausios tarnybinės etikos komisija jau du kartus pripažino merą A. Visocką pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, skyrus biudžeto lėšų savo svainiui ir premiją tam pačiam įstaigos vadovui, kuris teisme liudija prieš jį.
Atsakymas vienas – reklaminis straipsnis
Nusiuntėme merui A. Visockui keletą klausimų. Pasiteiravome, kas šiandien draudžia pirkimo organizatoriui nustatyti pirkimo vertės „lubas“, kodėl jam tos „lubos“ tokios svarbios, jei iš teismo medžiagos matyti, kad galimai spaudė pavaldinius jų nepaisyti.
Paprašėme paaiškinimo, kodėl artėjant Vietos savivaldos rinkimams naudoja komunikaciją socialiniuose tinkluose, kuri paremta nuolatine valstybės kritika, kodėl taip bando nukreipti dėmesį nuo mieste esančių problemų.
Klausėme, ar meras už savo komunikaciją jaučia atsakomybę prieš miesto žmones, kodėl pasirinko aukos vaidmenį – „esu nesisteminis meras, todėl mane puola, todėl turiu teismą“. Ar taip bandote savo gerbėjus paskatinti jus ginti?
Pareiškęs, kad mūsų turima informacija yra netiksli, A. Visockas atsiuntė užsakomojo straipsnio, išspausdinto viename respublikiniame laikraštyje, nuotrauką.
Savivaldybės administracijos užsienio ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad ši A. Visocko savigyros apie viešuosius pirkimus publikacija Savivaldybei kainavo per 1 200 eurų su PVM. Kiek dar kainuoja jos palaikymas portale, nepranešė.
Anot mero, pagal tai, kokią reklaminis straipsnis duos didelę naudą, jo kaina nedidelė. Beje, feisbuke meras, gėrėdamasis straipsniu, nenurodo, kad jis yra užsakomasis ir parengtas pagal Savivaldybės pateiktą medžiagą.
„Mūsų miestui šio metodo taikymo nauda siekia dešimtis milijonų eurų. Norisi, jog visa sistema būtų aiški ir nebūtų „turgaus lygio”, – atrašė A. Visockas.
Priešų kūrimas ir dėmesio nukreipimo taktika
Paprašytas pakomentuoti mero A. Visocko „aukos“ ir kartu „kovotojo prieš sistemą“ komunikaciją, Vilniaus universiteto mokslininkas ir politinės komunikacijos tyrėjas Linas Kontrimas teigė, kad ne tik prieš rinkimus, bet ir visais politinio gyvenimo sezonais politikai taiko ne vieną taktiką dėmesiui nukreipti, dėmesį valdyti arba jo išvengti.
„Esame girdėję apie tokią subtilią taktiką, kaip vienų faktų sustiprinimą, o kitų nutylėjimą. Mėgstama taktika yra savo dienotvarkės primetimas, bet, tiesą sakant, ne visiems politikams ji pavyksta. Užtat priešo kūrimo taktika yra labai veiksminga ir daug kam įkandama. Priešai gali būti bet kas: oponentai, biurokratai, imigrantai, o kartais – tiesiog jie. Kas tie jie? Nebūtinai bus paaiškinta“, – aiškino tyrėjas.
Priešų kūrimas neretai dubliuojamas ir dėmesio nukreipimo taktika. Minimas mero A. Visocko atvejis gali būti toks, bet nebūtinai: kartais labai konkrečios situacijos turi papildomų kontekstų, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint formuoti kitų nuomonę.
„Bet iš principo dėmesio nukreipimas yra viešosios diskusijos perkėlimas nuo nepatogios temos prie kitos, politikui palankesnės. Kodėl tai suveikia? Mat mūsų sąmonėje, o ir žiniasklaidoje, garsiai negali skambėti daug istorijų, vis tiek dominuose viena ar kelios. Todėl dėmesį nukreipiant skambesne tema, garantuotai gausi ir publikos, ir žiniasklaidos dėmesio. Tam tikram laikui. Dėmesio nukreipimas gali būti šiurkštus – šokiruojanti žinia, įvykis, bet gali būti ir mažiau trenksmingas. Visais atvejais būtina stebėti ir klausti: kodėl tema staiga atsirado viešumoje?“ – komentavo L. Kontrimas.
Iš dalies remia Medijų rėmimo fondas
