Naujausios
Piktina siaurėjančios miesto gatvės
„Gal galėtume paprašyti dabartinės miesto valdžios neberemontuoti miesto gatvių. Tegul jau geriau pabūna blogesnės kokybės, bet normalaus pločio. Gal ateis nauja, protingesnė valdžia, remontuos jas normaliai?“ – kalbėjo į redakciją paskambinęs šiaulietis.
Paskaičius komentarus socialiniuose tinkluose akivaizdu, kad susiaurėjusiomis miesto gatvėmis piktinasi daugelis miesto gyventojų, tačiau miesto valdžiai tai nė motais.
Šiauliečiai nerimauja, kaip siauromis gatvėmis pravažiuos greitosios. Gali lėkti ir su švyturėliais, ir su sirenomis, bet jei mašinoms nėra kur pasitraukti, tai ir nepasitrauks. O jei dar priekyje lėtai važiuoja autobusas?
Jau dabar automobilių spūstys ima darytis tose vietose, kuriose anksčiau jų net nebuvo, o kas bus toliau? Kaip bus žiemą, kai sniegas susiaurins gatves, net valytuvai nepravažiuos.
Savivaldybė: siauros gatvės – patogiau
Pastaruoju metu bene daugiausia kyla klausimų dėl Vilniaus gatvės išvažiavimų tiek į Radviliškio, tiek į Kuršėnų pusę. Vietomis iš 4 eismo juostų liko tik 2.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Infrastruktūros poskyrio vedėja Daiva Mačernė aiškino, kad rengiant miesto gatvių rekonstrukcijos projektus esamų gatvių eismo juostų pločiai sunorminami pagal teisės aktų reikalavimus, kurie yra privalomi rengiant gatvių kapitalinio remonto, rekonstravimo, naujos statybos projektus.
Tais atvejais, kai gatvė iš 4-ių eismo juostų pertvarkoma į 2-jų eismo juostų, vadovaujamasi eismo srautų skaičiavimais ir pralaidumo vertinimu, kurie atliekami prieš parenkant projektinius sprendinius. Sankryžų pralaidumas ir eismo sąlygos nagrinėjamos dviem rodikliais: eismo juostų prisotinimo lygiu ir eismo kokybės lygiu.
„Eismo kokybės lygiai nustatomi pagal tam tikrą metodiką. Eismo kokybės lygiai nustatomi pagal vidutinius laiko nuostolius, tenkančius vienam automobiliui pravažiuoti sankryžą“, – komentavo vedėja.
Vilniaus gatvės atkarpa tarp Medelyno ir M. K. Čiurlionio gatvių iš 4-ių eismo juostų pertvarkyta į dvi eismo juostas. Vienos eismo juostos plotis – 3,5 metro. Kitoje gatvės dalyje eismas vyko 2-iem eismo juostomis jau iki gatvės pertvarkymo, išskyrus atkarpą tarp Žemaitės ir M. Valančiaus gatvių.
Vilniaus gatvėje miesto centre įrenginėjama skiriamoji juosta. Savivaldybės atstovė aiškina, kad ji įrengta priešpriešinio eismo srautams atskirti, siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius staigaus posūkio ir perėjos zonoje.
Siaurins ir kitas miesto centro gatves
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos opozijos atstovas Zakiras Medžidovas viešai išplatino įrašą feisbuke, kuriame protestuoja prieš gatvių siaurinimą Šiauliuose.
Jis mano, kad didžioji šio proceso žala pasirodys žiemą, kai paaiškės, kad, susikaupusiai sniego dangai dar pasiaurinus gatves, bus sudėtinga pravažiuoti ar prasilenkti su kita transporto priemone.
Politikas buvo gavęs oficialią informaciją, kad miesto autobusai vidutiniškai važiuoja apie 30 kilometrų per valandą greičiu. Siaurose gatvėse net avarinės tarnybos bus priverstos vilktis vėžlio greičiu, nekalbant apie kitus vairuotojus.
Jis pranešė, kad Savivaldybė rengiasi siaurinti S. Daukanto gatvę, ten neliks galimybės pastatyti automobilį prie stadiono sporto renginių metu.
Taip pat planuojamas Dubijos gatvės tęsinys. Tai itin piktina ten gyvenančius žmones ir jie ketina prašyti prokurorų ginti viešąjį interesą.
Priekaištai – politikavimas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis kalbas apie susiaurintas miesto gatves vadina politikavimu.
Jis aiškino, kad tai nėra Savivaldybės pasirinkimas, yra statybos reglamentas ir privalu jo laikytis. Jo teigimu, sovietmečiu padarytos gatvės neturi dviračių takų, tinkamų šaligatvių. Dabartiniuose dokumentuose viskas reglamentuota.
„Jeigu mes nemodeliuotume pėsčiųjų ar dviračių takų, netinkamai įgyvendintume teisės aktus. Nedera mūsų darbą lyginti su sovietmečiu darytais keliais. Kokiais motyvais jie ten buvo padarę po 4 metrus važiuojamąją dalį, mes nežinome. Tokių sprendimų mes nepriimame“, – dėstė Administracijos vadovas.
Jis prisiminė atvejį, kai projekte bandė pakeisti gatvės posūkio spindulį. Projektuotojas pareiškė, kad jis savo licencija nerizikuos. Yra nustatytas tam tikras konkretus normatyvas ir jo privalu laikytis. Be to, tokio projekto nepraleistų ir ekspertai.
„Visi sprendiniai įvertinti, išdiskutuoti ir padaryta taip, kaip turi būti. Mes matome, kai vairuotojai pagal savo vairavimo kultūrą per žiedus nori pralėkti 60–70 kilometrų per valandą greičiu, tada lipa per bortus. Žiedu galima ramiai pravažiuoti 30–40 kilometrų greičiu. Ir tilpsi, ir bortų nenudaužysi ir pats saugiai važiuosi“, – patarimus dalija A. Bartulis.
Paklausus, kodėl Vilniaus ir S. Daukanto gatvių sankryžoje įrengto žiedo viduryje atsirado apželdintas nemažas kaupas, kuris trukdo pamatyti įvažiuojančius į jį automobilius, Administracijos direktorius nusijuokęs paaiškino – tam, jog žmogus nelėktų tiesiai, prisiminęs, kad anksčiau važiuodavo tiesiai.
Pasirodo, vien ženklų eismo dalyviams nepakanka.
Automobilių daugėja, ypač – elektrinių ir hibridų
Nors transporto priemonių skaičius mieste didėja, Savivaldybės prioritetas – dviračių takai.
Sovietmečiu buvo mažai automobilių, tačiau plačios gatvės, dabar – viskas atvirkščiai. Vienas šiaulietis pasakojo, kad 1991 metais apsigyvenus dvylikaukštyje Lyros gatvėje, kieme stovėdavo tik 6 automobiliai.
Valstybės akcinės bendrovės „Regitra“ atstovė spaudai Karolina Judeikė informavo, kad 2023 metais Šiauliuose buvo užregistruotos 7 847 transporto priemonės, 2024 metais 7 724, o praėjusiais metais – 9 665 transporto priemonės. Šiauliuose registruojama apie 4 procentai visų šalies transporto priemonių.
K. Judeikė pažymėjo, kad Šiauliuose vis daugiau registruojama elektrinių arba hibridinių transporto priemonių. Pirmąjį šių metų pusmetį mieste buvo užregistruoti iš viso 692 grynieji elektromobiliai ir 853 plug-in hibridai.
„Įdomu, kad vis dėlto pirmąjį šių metų pusmetį vairuotojai dažniau renkasi grynuosius elektromobilius (48 procentais daugiau), tačiau bendrai reikšmingai išaugo susidomėjimas hibridais, kuriuos vairuotojai rinkosi 66 procentus dažniau praėjusiais metais tokiu pat metu“, – komentavo „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis.
Nežiūrint ekologiškai „švarėjančio“ automobilių parko, Šiaulių miesto savivaldybė vis dar trokšta miestiečius susodinti ant dviračių arba įsiūlyti viešąjį transportą.
Dviratininkų mieste pasigedo ir meras
Daugeliu atvejų gatvės siaurinamos tam, kad šalia tilptų erdvūs dviračių takai. Savivaldybė įgyvendina 22 milijonų eurų vertės projektą „Vientiso dviračių takų tinklo kūrimas, integruojant bevariklį transportą į bendrą transporto sistemą“, pagal kurį 2024–2029 metais turi nutiesti 33 kilometrus dviračių takų už 22 milijonus eurų, kurių pagrindinė dalis – Europos Sąjungos lėšos.
Kiek dviračių važiuoja naujai nutiestais takais, Savivaldybė iš esmės pasakyti negali.
2024 metais buvo pastatyti skaičiuokliai tik Pramonės gatvėje ir Pramonės gatvės sankryžoje su Tilžės gatve. Pavyzdžiui, 2025 metais sankryžoje esantis skaičiuoklis suskaičiavo net 47 tūkstančius dviratininkų.
Dviračiais važinėjantys šiauliečiai įsitikinę, kad tai nėra teisingi skaičiai, nes skaičiuokliai fiksuoja ne vien dviračius, bet ir paspirtukus bei kitas priemones. Be to, tie patys žmonės, ypač vaikai, važinėja pirmyn atgal, bet skaičiuojami kaip nauji dviratininkai. Kalbinti dviratininkai tikino, kad vis dėlto dviračiai šiandien yra labiau pramogos, sporto priemonė, bet ne susisiekimo.
Tai, kad mieste nėra daug dviratininkų pastebėjo ir anksti rytą iš užmiesčio į Šiaulių centrą dviračiu grįžęs meras Artūras Visockas. Jis feisbuke tikino prasilenkęs vos su vienu dviratininku.
