Naujausios
Valdžia žemės negrąžino
Vyriausybei nepavyko įvykdyti duoto įsipareigojimo — iki 2008-ųjų sugrąžinti žemę visiems savininkams. Šiaulių apskrityje savininkams pasisekė labiau negu Kaune ar Vilniuje — ten žemės neatgavo nė pusė savininkų. Jau prabilta apie tai, kad žemės visi gali neatgauti.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Atsilieka miestai
Žemės ūkio paskirties žemė šalies rajonuose savininkams grąžinta 97 procentais. Šalies miestuose šis procentas sudaro tik 59 procentus.
Mažiausiai žemės grąžinta Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Palangoje. Kai kuriuose iš jų žemė sugrąžinta tik 34 procentams norinčiųjų. Didžiuosiuose miestuose žemės labai trūksta ir teks ją rinktis kitur.
Pasak Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo, labiausiai šį procesą trukdo lėtas detaliųjų planų rengimas ir dėl žemės vykstantys teismų procesai. Tačiau premjeras jau nebenurodo kito žemės reformos pabaigos termino. Užsiminta, kad sugrąžinti žemę šimtu procentų kažin ar pavyks.
Apskritis — tarp lyderių
Viliaus Pupelio, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus, teigimu, apskrityje gruodžio 1 dienos duomenimis, sugrąžinta 90,6 procento žemės nuo ploto, nurodyto piliečių prašymuose.
Direktorius išvardijo 14 apskrites rajonų centrų ir miestelių, kaip juose sugrąžinta žemė. Šiauliuose žemė sugrąžinta 89 procentams pretendentų. Kelmėje, Pakruojyje, Užventyje, Kuršėnuose — nuo 95 iki 98 procentų. Sąlygiškai šis procentas mažesnis Žagarėje ir Šeduvoje — 71— 75, bet ten ir pretendentų nedaug.
Pagal šiuos rodiklius Šiaulių apskritis senokai yra tarp lyderių. Šiaulių mieste beliko sugrąžinti 100 sklypų. Jų gali šiek tiek padaugėti, nes dar yra neatsiliepusių savininkų. Šalyje tokių neatsiliepiančių arba neatvykstančių pas žemėtvarkininkus — keli tūkstančiai.
Vlado Kibildžio, Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo, duomenimis, iš viso per žemės reformos laikotarpį, kuris tęsiasi keliolika metų, mieste reikėjo parengti 1159 sklypus. Tikimasi, kad gegužę šis procesas Šiauliuose galėtų būti baigtas, jeigu nevėluos detaliųjų planų rengimas ir adresų naujoms gatvėms suteikimas.
Procesas dar nesibaigs
V. Kibildžio teigimu, baigus žemės grąžinimo arba kompensavimo ja kitoje vietoje darbus, nuosavybės atkūrimo procesas dar nebus baigtas.
Turėję daugiau žemės, laukia jos sugrąžinant visos, nes dabar tai leidžia padaryti ne kartą kaitaliotas įstatymas, kuris kėlė sumaištį, pagadino nemažai nervų, savininkai žemę atsiėmė nevienodomis sąlygomis.
Kai kurie pretendentai tikisi gauti ne vieną 20 arų sklypą gyvenamajai statybai, bet po kelis ar net keliolika, tiek, kiek turėjo žemės iš viso. Bet, pasak V. Kibildžio, to nepavyks pasiekti — už likusią žemę teks rinktis kitą kompensavimo būdą — vertybinius popierius, akcijas.
Tačiau gyventojai nelabai pasitiki tuo ir neskuba. Laukiama, kad Vyriausybė dar ką nors pasiūlytų.
Yra gyventojų, kurie neskuba atsiimti visą žemės ūkio paskirties žemę kaime, nes reikės mokėti didesnius mokesčius, rūpintis žemės paskirties keitimu ir rizikuojant jos neparduoti.
Pasak V. Kibildžio, yra dar viena kategorija žmonių, kuriems neįmanoma įtikti, siūlant sklypus. Yra ir besibylinėjančių dėl žemės.
STATYBOS: Savininkams grąžintuose ir dažniausiai perparduotuose sklypuose vyksta individualių namų statybos. 
Jono TAMULIO nuotr.
VILTIS: Vlado Kibildžio, Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo žodžiais, žemės grąžinimo procesas Šiauliuose gali būti baigtas gegužės mėnesį.
