V. Blinkevičiūtė: „Sukurti Europą, kuriai rūpi kiekvienas“

Vilija Blinkevičiūtė: „Artimųjų priežiūrą namuose būtina pripažinti darbu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis: piniginė kompensacija ar parama, socialinės garantijos, reikšminga pagalba derinant asmeninį gyvenimą ir darbą.“
Užtikrinta kokybiška priežiūra visą gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikų priežiūra ir švietimu, baigiant pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugomis ir parama neįgaliesiems.
„Tokią – besirūpinančią kiekvienu – Europą matau. Juk niekas nėra apsaugotas nuo nelaimių, ligų. Bet kuriam žmogui tam tikru gyvenimo momentu ar net visą gyvenimą gali prireikti priežiūros“, – teigia Europos Parlamento narė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.
Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją „Bendri Europos veiksmai priežiūros srityje“.

Gerbiama Vilija, kaip vertinate situaciją su priežiūros paslaugomis?

Švelniai tariant, nepakankama. Visose ES valstybėse, labiausiai jų kaimiškuose regionuose, trūksta kokybiškų, prieinamų, nesunkiai gaunamų ir įperkamų priežiūros paslaugų. Ir dėl to du iš trijų asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, nesulaukia tokių paslaugų. Pirmiausia, dėl finansinių priežasčių.

O tokių paslaugų poreikis yra didelis ir nuolat didėja. Ypač – ilgalaikės priežiūros. O tai ir mūsų artimieji, draugai, pažįstami, buvę bendramoksliai ar bendradarbiai.

Nematyti šios problemos masto ir nesiimti esminių veiksmų jau šiandien – nedovanotina.

Ne išimtis ir Lietuva, kurioje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuolat ilgėja.

Bet juk yra ir dar kita medalio pusė – reikės dar daugiau priežiūrą teikiančiųjų?

Priežiūros, socialinių darbuotojų trūksta visoje Europoje. Viena iš svarbiausių priežasčių – dauguma šių darbuotojų neuždirba tiek, kad galėtų sau ir savo šeimoms užtikrinti deramą pragyvenimo lygį.

O problema kur kas gilesnė: didžioji dalis priežiūros paslaugų teikiama namuose ir tą darbą dažniausiai atlieka moterys – dukros, žmonos, sesės, draugės. Ir tas darbas namuose dažniausiai neįvertinamas tinkamai arba net apskritai nevertinamas. Tarsi prižiūrintieji savo artimuosius namuose yra nematomi, tarsi jiems nereikia poilsio, paramos, taip pat ir finansinės.

Tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. vyresnio amžiaus žmonių norėtų gyventi ir būti prižiūrimi savo namuose. O juk priežiūra yra ne tik darbas, bet dažnai – labai sunkus darbas. Ir moterims (dažniausiai joms) sunku derinti tai su darbu, su karjera.

Pagaliau, čia kalba ne tik apie senyvo amžiaus žmones, bet ir apie neįgaliuosius. Apie vaikus – apie Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Apie visus, kuriems reikia priežiūros.

Ką daryti, ką siūlo Europos Parlamentas?

Jei trumpai, pirmiausia investuoti į priežiūros darbuotojus. Artimųjų priežiūrą namuose pripažinti darbu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis: piniginė kompensacija ar parama, socialinės garantijos, reikšminga pagalba derinant asmeninį gyvenimą ir darbą.

Kitaip tariant, pripažinti priežiūros paslaugų ekonominę svarbą, pripažinti tai ekonomikos dalimi.

Taip, tam reikia lėšų. Europos Parlamentas ragina Komisiją ir valstybes kuo geriau pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Tokių fondų yra ne vienas. Taip pat raginama pasitelkti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas.

Vienas iš siūlymų – parengti bendrą Europos Sąjungos strategiją, sukurti specialų investicijų paketą, kuriuo būtų skatinama priežiūros ekonomika. Didėjantys priežiūros poreikiai reikalauja ne tik kiekvienos valstybės, bet ir bendro europinio požiūrio.

Užs. Nr. 520716

1

www.blinkeviciute.eu