Naujausios
Pirmieji žiedai
Botanikos sodas jau pilnas gyvybės. Keršuliai, juokiasi R. Lengvenytė-Vitkauskienė, vis prašo „kopūstų, kopūstų“, genys taip stuksena stuobrį, kad tuščiaviduris medis net virpa, o besidarbuojančius vis prižiūri strazdas.
Šiemet sodas pradėjo busti sulig kalendoriumi – pavasaris atėjo tiksliai, nevėluodamas.
Pirmosios iš svogūninių augalų pražydo snieguolės – Botanikos sode žydi įprastos tuščiavidurės ir retesnės pilnavidurės. Panašiu laiku žiedais nudžiugino ir „snieguolės giminaitė“ leukoja.
„Visi pavasariniai augalai turi bendrinį pavadinimą – efemeroidai. Tai – daugiamečiai augalai, kurie trumpam sužydi, kol dar medžiai pliki, parodo savo žavesį, kurio mes taip laukiame. Vieni, kaip narcizai, krokai, sužysta, subrandina sėklas, lapai nugelsta ir miršta. Kiti nužydėję užaugina lapus – kaip žibuoklės, plukės, šalpusniai“, – sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė.
Efemeroidų priežiūra minimali, svarbu iš karto jiems parinkti tinkamą vietą. Nesodinti svogūninių gėlių šlapiai – jos to nemėgsta.
Atskiros efemeroidų veislės žydi apie dvi savaites, bet vienos kitą keičia – tad žydėjimas trunka apie 1,5–2,5 mėnesio.
„Tiek egzistuoja mūsų regimumo lauke, o paskui dingsta tarp masės kitų. Kai ateina birželis, visi jau groja vienu smuiku. O dabar – pirmieji žiedai. Pasiaukojanti snieguolė netgi išlenda iš sniego, o heleboras kalnelyje, pavėsyje, pražysta dar sniege“, – sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė.
Šiuo metu žiedais apsipylę įvairių veislių heleborai, dabar itin mėgstami darželiuose. Šie augalai per vasarą užsiaugina daug lapų: R. Lengvenytė-Vitkauskienė rekomenduoja pavasarį juos atsargiai pašalinti, nes ant lapų susilaiko grybinės ligos, įsimeta puvinys. Šį darbą specialistė vadina meditaciniu.
Ryškiomis spalvomis Botanikos sodą nudažė krokai – nors įprastai ankstėliau pradeda žydėti auksažiedžiai, o didžiažiedžiai yra vėlyvesni, šiemet visi žydi kartu.
Žydi ir scylės, ir mažiau girdėta scyliažiedė puškinija – žiedas žydras su baltu dryželiu. Ši gėlė Botanikos sode pasodinta tik pernai.
Žibuoklių Botanikos sode yra trys veislės – įprasta melsva triskiautė bei dvi rožinės – pilnavidurė ir tuščiavidurė.
Po žirginėliais mojančiu paprastuoju lazdynu pabirusios scylės. Ryškiais žiedais apie pavasarį praneša forsitijų krūmai. Žydi ir paprastasis žalčialunkis – labai gražus ir be galo nuodingas. Apie jo grėsmes Botanikos sode įspėja lentelė su kaukole.
„Ar esate matę šaukštį?“ – klausia R. Lengvenytė-Vitkauskienė. Botanikos sode auga plačialapis šaukštis ir japoninis šaukštis. Kai šaukštis nužydės, užsiaugins didelius, rabarbarus primenančius lapus.
Tarsi akvarele nulietais melsvais ir violetiniais žiedais į saulę žiūri plautė. Pavadinimas sufleruoja, kad liaudies medicinoje tai ir vaistas nuo plaučių ligų.
„Dar vienas grožis – pavasarinė erika. Daugiametis, visžalis augalas. Dėl gausaus sniego kiek išgulė ir šiek tiek parudo, pernai buvo vientisai rožinis“, – žiedų kilimėliu pasidžiaugia R. Lengvenytė-Vitkauskienė. Botanikos sodo parke auga ir baltųjų erikų.
Prasideda žiedų lenktynės
Gausiausias žiedų šiuo metu – kalnų skyrius. Jo puošmena – draugėn susibėgę melsvi ir violetiniai tinkliniai irisai, auginami iš svogūnėlių.
„Kalnas pradeda žydėti vienas pirmųjų, nes gauna daugiausia saulės, akmenys sušyla ir atiduoda šilumą“, – sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė.
Raudonas Kaufmano tulpės 'Scarlet Baby' kraštelis išduoda, kad nebeilgai liko laukti iki pirmojo ankstyvosios veislės žiedo.
Smulkius mėlynus žiedelius kelia žydrės, mėlynuoja ir malonioji plukė, geltonais žiedais dangų atrakins raktažolė.
Kalne žydi ir dar viena heleborų veislė – dvokiantieji.
„Jis žydi kiek paprasčiau, bet jo stulbinantys lapai“, – giria R. Lengvenytė-Vitkauskienė.
Žydėti pradėjo ir uolaskėlė – kalnų augalas. O erantis jau ir nužydėjęs.
„Darželiuose visko nesusodinsite, todėl labai kviečiu į Botanikos sodą pamatyti didesnę įvairovę“, – sako Botaninių kolekcijų kuratorė. Dairytis ragina ir gamtoje – jau išsiskleidė šalpusniai, žibutės, švitriešiai, plukės, paukštpienės. Šie augalai, sutinkami natūralioje gamtoje, žydi ir Botanikos sode.
Nepajusime, o jau tuoj žydės hiacintai, narzicai, tulpės, šilagėlės.
Pavasario darbai
Pavasario darbai, sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė, Botanikos sode prasidėjo nuo virkščių, lapų sutvarkymo, karpymo, genėjimo. Tvarkantis svarbu atkreipti dėmesį į augalo fiziologiją.
Anksti pavasarį buvo genimos hortenzijos. Šviesiąsias hortenzijas R. Lengvenytė-Vitkauskienė pataria genėti beveik iki žemės, paliekant 15–20 centrimetrų, o išdžiūvusias šakas visiškai išlaužyti. Genint šluotelines hortenzijas, nuo pažasties palikti du–tris pumpurus.
Botanikos sodo rožes specialistė ką tik nugenėjo iki žemės.
„Nėra tikslo palikti nušalusį stimburį, jis neatžels, neregeneruos, augalą tik apsunkinsime. Nesijaudinkite, jei rožė nušalo: nukirpkite, stiebas ataugs iš apačios, rožės žydės šiek tiek vėliau, bet žiedų kiekio nesumažins.“
R. Lengvenytė-Vitkauskienė savo artimuosius jau išmokė, o dabar ir visus kitus moko per žiemą palikti nenupjautus augalų stiebus – šiems darbams tinkamas pavasaris.
„Įsivaizduokite, tai augalo rūbas, o jūs nuimate striukę ir sakote: „Žiemok!“
Rudenį pašalinami suglebę bijūnų lapai, bet kiti augalai puikiai išlaiko karkasą.
„Norėdami „iščiustyti“ darželius, mes aliname augalus. Palikite smilgas, tas pats irisas turi labai gražią sėklų dėžutę, – sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė. – Gėlyne reikalingi ir lapai, ne tik augalams žiemą šilčiau, bet juose gyvena mikroorganizmai, skaidytojai, sliekai, vėdarėliai – jie tręšia dirvą, automatiškai reikės mažiau chemijos. Beliks pavasarį surinkti, kas nesuiro. Lapuose miega ir vabaliukai, boružės, auksaakės. Kai viską išvalome, išnešame ir visą gėrį, o paskui skundžiamės, kad puola ligos, parazitai. Kaip nepuls, jei viskas sterilu.“
Laukia lietaus
Kokia praėjusi žiema buvo augalams?
„Vienintelis dalykas, ko stigo, nebuvo įšalo, – sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė. – Įšalas mums reikalingas dėl kenkėjų populiacijos mažinimo.“
Kadangi nebuvo įšalo, labai anksti pradėjo tekėti sula.
Sniegas šiemet buvo kaip antklodė, tad kai kurie augalai ja užsiklojo ir sėkmingai peržiemojo. Bet kai sniego per daug ar ilgai laikosi, gali išlaužyti medžius, krūmus. Botanikos sode labiausiai nukentėjo spygliuočiai, rododendrai, nušalo gebenė.
Nors meteorologai šį pavasarį skaičiuoja šilumos rekordus, gamta, sako R. Lengvenytė-Vitkauskienė, susidėlioja savaip, išskirtinumų nėra.
Trūksta tik lietaus – visą kovą nelijo. O lietaus jau reikia. Nors sniego buvo daug, drėgmės yra, bet saulė, vėjas labai gairina paviršinį dirvožemio sluoksnį.
Naktinių šalnų R. Lengvenytė-Vitkauskienė nesureikšmina – augalai prisitaiko.
