Naujausios
„Šalių susitarimas“ skambėjo kaip ultimatumas
Pirmadienį Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ pučiamųjų orkestro vadovas Sigitas Vaičiulionis gavo netikėtą pasiūlymą – nuo balandžio 30 dienos palikti vadovo pareigas šalių susitarimu.
Ir dar turėjo pasirašyti konfidencialumo susitarimą, kad neviešins atleidimo aplinkybių, todėl kalba apie savo atleidimą atsargiai.
„Matėsi, kad tai yra ultimatumas. Ką besiūliau, niekas netiko, išeiti turiu būtinai balandžio mėnesį. Ir net neabejoju, kad tai tikrai buvo ne įstaigos vadovo sprendimas“, – pasakojo maestro.
Jis teikė pasiūlymus palikti jį bent orkestro dirigentu, atleisti po atostogų, po miesto gimtadienio arba orkestro 60-mečio, nes šioms progoms jau kuriamos programos. Atsakymas buvo vienas – išeiti balandį.
„Supratau, kad buvo toks tikslas – kad išeičiau ir nebūčiau jokiuose jubiliejuose. Tarsi manęs nė nebūtų buvę. Man žadėjo didelį džiaugsmą, kad sueis Taryba ir pasidžiaugs, kaip aš išeinu į užtarnautą poilsį. Bet aš neišeinu į jokį poilsį, man jo nereikia. Aš nuo 6 metų muzikoje. 53 metai Šiauliuose – ir pedagogas, ir docentas, ir mokytojas, 20 metų esu koncertmeisteris, akompanuoju vaikams konkursuose ir koncertuose. Dievulis man dar sako, kad dar ne laikas atsisveikinti. Faktiškai, mano visas gyvenimas yra muzika. Muzikantui, gyvenančiam muzika, visa kita yra šalia muzikos. Nesvarbu, ar duonytės turi daugiau, ar mažiau. Gyveni vardan kitų. Visame pasaulyje dirigentai, muzikantai, pianistai, dailininkai, mokslininkai išeina tada, kai Dievulis liepia ar sveikata subloguoja“, – nuoskaudos neslėpė 78 metų maestro.
Po koncerto – „ant kilimėlio“
Jis tikino, kad iki šių metų vasario niekada nebuvo sulaukęs jokių priekaištų dėl savo darbo.
Tačiau po Vasario 16-osios koncerto jis buvo pakviestas „ant kilimėlio“ ir sukritikuotas: „Tai ne ta muzika, tai ne tie šokiai, kodėl jaunimas šoko, susėsta blogai.“
Muzikas suprato, kad labiausiai netiko tai, kad koncerto metu buvo atliekamas kūrinys, kurio žodžių autorius buvo kitas miesto garbės pilietis. Nors šventės programą Administracijai atiduoda likus 2 mėnesiams iki šventės ir jokių priekaištų nesulaukė.
„Visi supranta, kas čia vyksta. Visuomet žavėjausi miesto vadovais, kurie tvarkė miestą, jį išgražino. Tačiau, pasirodo, yra ir kita pusė. Žmonės, kurie nešiojasi pyktį. Jei aš griaužčiau kokį nors orkestrantą, ant scenos negalėčiau išeiti. Su pykčiu išeiti į sceną neįmanoma. Taip nekenčiant kitų pats save naikini“, – liūdnai kalbėjo maestro.
Ne balandžio 1-osios pokštas
Apie savo atleidimo istoriją S. Vaičiulionis paskelbė feisbuko paskyroje. Sulaukė didelio kultūros žmonių palaikymo. Buvo pabrėžta, kad tai yra diskriminacija dėl amžiaus. Menininkas nėra valstybės tarnautojas, jis dirba tol, kol kuria.
“...čia ir prasideda pasakos... muzikos srityje visame pasaulyje dirigentai dirba neatsižvelgiant į amžių, o į sveikatą... šiuo atveju „užsitraukiau rūstybę“, kadangi mano koncerte buvo paskelbta pavardė žmogaus, kurio pavardę Šiauliuose, pasirodo, minėti garsiai yra UŽDRAUSTA... JAV prezidento valdymo metodas populiarėja...“ – su apmaudu rašė S. Vaičiulionis.
Į tai sureagavo Šiaulių meras Artūras Visockas: „Tai nėra tiesa. Akivaizdu, jog esate suklaidintas! Nėra jokio žmogaus ir niekada nebuvo, kurio vardo negalima minėti. Tai skamba labai keistai ir neįtikėtinai. Tai nėra Šiaulių stilius!“
Viena iš komentatorių sukonkretino, kad S. Vaičiulionis sulaukė priekaištų todėl, kad atliko Šiaulių miesto himną, kurio žodžius parašė Šiaulių miesto garbės pilietis, miesto Tarybos narys Vilius Puronas.
Ar galėjo tai lemti maestro atleidimą iš pareigų?
„Leidžiu sau to nežinoti. Manęs meras nemėgsta. Per paskutinius 10 metų ne tik Purono nieko nėra mieste padaryta, bet ir kitų nieko nėra sukurta, kas būtų sudėtinė miesto įvaizdžio dalis“, – sakė V. Puronas.
Jis nenorėjo detaliau komentuoti, nes A. Visockas vis dar yra „dirbantis meras“.
Kadangi su V. Puronu kalbėjomės balandžio 1 dieną, jis norėjo šią istoriją nurašyti Melagių dienos pokštui.
„Mes dirbame Šiauliams, dirbame Lietuvai, o ne vienam konkrečiam žmogui“, – pabrėžė kūrėjas.
Kalbant apie Šiaulių himną, jis paminėjo, kad kompozitoriaus Vaidoto Juozo Lyguto muzikai žodžius parašė prieš dešimtmetį. Jei jau ir kelia kam kokių nors problemų šis kūrinys, tai tikrai ne jo žodžiai, o jų autorystė.
Šiauliuose – nuo 1973-iųjų
2023 metų rugsėjį Sigitui Vaičiulioniui buvo suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. Tačiau ir tai neapsaugojo jo nuo valdžios troškimo nebematyti jo kolektyvo vadovo pareigose.
„Garbės piliečio vardas buvo malonus įvertinimas, nes jį skyrė ne keli valdininkai suėję, tame dalyvavo daug žmonių. Kažkada su „Polifonija“ buvau gavęs nusipelniusio artisto vardą. Sutikti gatvėje žmonės sveikino. Kiekvienam malonu, kai pasako ačiū“, – komentavo Garbės pilietis.
Į Šiaulius, atlikęs karinę tarnybą, atvyko kartu su žmona 1973 metais. Įsidarbino tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute.
„Polifonijos“ užuomazgos buvo bendradarbiavimas su šviesaus atminimo maestro Sauliumi Sondeckiu. Jis sugalvojo padaryti senosios lietuviškos muzikos koncertą. Paprašė S. Vaičiulionio iš studentų suburti vokalinį ansamblį, kuris atliko senąją muziką. Ansamblis sulaukė didžiulio pasisekimo.
1974 metais iš studentų, mokytojų, pedagogų buvo suburtas choras „Polifonija“, kuriam maestro vadovavo iki 2006 metų. Monsinjoras Kleopas Jakaitis pirmasis įsileido muziką į veikiančią bažnyčią – Šiaulių katedrą. Kurį laiką tokie koncertai vyko tik Šiauliuose ir ten koncertavo „Polifonija“. Dirigentui tai – nepamirštami dalykai.
Paskutinį dešimtmetį maestro vadovavo Šiaulių pučiamųjų orkestrui.
Paskutinis jo vadovaujamo orkestro koncertas Šiauliuose vyks balandžio 6 dieną „Saulės“ koncertų salėje. Dar vienas – kiek vėliau Marijampolėje. Ir viskas.
