Už „Gilo statybų“ skolas – neaiškūs butai Vilniuje

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Dešimtmečius stovintys „Gilo statybų“ griuvėsiai yra neįveikiami Šiaulių miesto Savivaldybei.
Šiaulių miesto savivaldybė tvarko Centrinį ir Didždvario parkus, tačiau niekaip nesugalvoja, ką daryti su šalia parko esančia piktžaizde – vadinamųjų „Gilo statybų“ griuvėsiais. Už besikeičiant savininkams iš rankų į rankas keliaujantį objektą lieka Savivaldybei nesumokėtų mokesčių skolos. Buvusio vieno iš savininkų skolą antstoliai siūlo Savivaldybei padengti keturiais bendrabučio kambariais Vilniuje. Savivaldybė tokios „dovanos“ kratosi.

Už skolas – 4 bendrabučio tipo butai Vilniuje

2015-2018 metais nepastatytas iki galo, tačiau jau dešimtmečius stovintis apgriuvęs pastatas Žemaitės gatvėje 70 C, priklausė UAB „Eurelus“. Už valstybinės žemės sklypo tuo adresu nuomą, nesumokėtą per minėtą laikotarpį įmonė Šiaulių miesto savivaldybei liko skolinga 163 765 eurus.

Dėl skolos priteisimo iš „Eurelus“ Savivaldybė kreipėsi į teismą. Vykdomieji raštai dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo pateikti antstolei Jurgitai Bareikienei, kuri areštavo UAB „Eurelus“ priklausančius keturis vieno kambario butus, esančius Vilkpėdės gatvėje Vilniuje.

Praėjusių metų pabaigoje antstolė paskelbė pirmąsias varžytines areštuotam turtui parduoti. Varžytinės neįvyko – neatsirado pirkėjų.

Antstolė Savivaldybės administracijai pateikė pasiūlymą už skolą perimti tuos keturis butus. Šiaulių miesto Taryba vasario pradžioje spręs, ar ryžtis tokiam sandoriui.

Tarybai pateiktame Administracijos rašte nurodoma, kad butai yra pastate – sandėlyje su administracinėmis patalpomis. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Visi butai šiame pastate yra vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis. Visiems 4 butams yra uždėti penkių skirtingų antstolių turto areštai. Kokie konkretūs butai ar jų dalys atitektų Savivaldybei už skolą − neaišku, kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra ne vienintelė skolos išieškotoja. 6 antstoliai bando išieškoti 700 tūkstančių sumą.

Vilniaus apygardos teismas yra uždėjęs žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir draudimą neperleisti turto trečiajam asmeniui. Dėl šių butų vyksta teisminis ginčas tarp UAB „Eurelus“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pastaroji įmonė yra pateikusi teismui ieškinį, kuriame prašo panaikinti areštą, priverstinę hipoteką nekilnojamojo turto objektams, tarp jų – ir antstolės areštuotiems 4 butams, bei nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį su „Eurelus“ dėl esminio sąlygų pažeidimo – nesumokėjimo už objektus.

Nekilnojamojo turto vystytojai prašo taikyti restituciją ir grąžinti jiems nekilnojamą turtą, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Eurelus“. Tarp šio turto – ir Savivaldybei siūlomi butai.

Savivaldybės administracija aiškina, kad įsigijusi butus Vilniuje, jų taip paprastai parduoti negalės, tai riboja teisės aktai. Parduoti įsigytus butus viešame aukcione būtų galima tik tuo atveju, jei jie būtų pripažinti netinkamais naudoti, o tai padaryti gali tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Politikai nesutiko „apsiženyti“ problemą

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas vienbalsiai nepritarė sprendimui už skolą perimti minėtus keturis bendrabučio tipo butus Vilniuje.

Komiteto narė Giedrė Mendoza Herrera klausė, ar nebūtų galima už skolas perimti „Gilo statybų“. Administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, kad nuo 2018 metų šis objektas jau du kartus pakeitė savininkus. Dabar jis priklauso įmonei „Idea In“, kuri neturi pagrindo atiduoti objekto už „Eurelos“ skolas.

A. Bartulis pabrėžė, kad sprendimą dėl nekilnojamojo turto gali priimti tik Taryba, tačiau jis pats siūlė atsižvelgti į Administracijos nuomonę ir butų Vilniuje neperimti.

„Nuo mūsų nori nusirašyti skolą neva adekvačiu turtu. Mes „apsiženysim“ tą problemą ilgam ir nuobodžiai“, – vaizdingai kalbėjo direktorius.

Jis svarstė, gal atsiras dar kokio nors likvidaus „Eurelos“ turto, tik ne šie keturi kambariukai.

„Jei Vilniaus rinkoje niekas nesusidomėjo, nekilnojamojo turto vystytojai suprato, kad negalimai ten kišti nagų. Turto savininkai nebendradarbiavo su antstoliais, į aukcioną einant niekam nebuvo sudarytos sąlygos atrakinti durų ir pažiūrėti, kas ten parduodama, ar kas mūsų atveju būtų nurašyta“, – komentavo politikams A. Bartulis.

Jis neslėpė, kad ir dabartinis savininkas jau visus metus nesudaro valstybinės žemės nuomos sutarties ir mokesčių nemoka. Nacionalinė žemės tarnyba įmonei siūlo pasirašyti sutartį dėl daugiau nei 3 hektarų valstybinės žemės nuomos. Į šį miesto centre esantį sklypą įeina ne tik po statybomis esanti žemė, bet ir šalia esantis apleistas buvęs regbio stadionas.

„NŽT gruodį mūsų prašymu dar pakartojo raginimą. Savininkai – ta pati kompanija, tik firmų pavadinimai keičiasi. Tas pats požiūris. Trys adresai jų yra, visais trimis komunikuojama, tačiau nei vienu neatsako“, – sakė Administracijos vadovas.

Nors žemės nuomos sutartis nesudaryta, mokestis yra skaičiuojamas.

Kaip atsikratyti miesto centre griuvėsių?

Komiteto nariai ragino Administraciją ieškoti būdų, kaip perimti griuvėsius ir juos pašalinti iš miesto centro ir išvalyti teritoriją.

„Matau, kiek daug dedama pastangų, kad patraukti nuo sklypo geležinius garažiukus. O dabar, mano nuomone, dedame per mažai pastangų, kad susitvarkytume su tais griuvėsiais miesto centre. Ypač, kai greitai turėsime sutvarkytą parką. Gal reikėtų samdyti kokius super gerus teisininkus ir susitvarkyti vieną kartą. Čia jau ne pirma skola, o tie griuvėsiai kaip stovi, taip stovi“, – komitete kalbėjo Martynas Šiurkus.

A. Bartulis priminė, kad pernai Administracija pabandėme perpirkti sugriuvusias regbio stadiono tribūnas, kurias įvertino 29 tūkstančiais eurų. Savininkas nesutiko, aiškindamas, kad Savivaldybė atgautų 2 hektarų sklypą, todėl paprašė 600 tūkstančių eurų.

„Jei pavyktų susitarti ar tiek susikauptų nesumokėto žemės mokesčio, kad už jį mums atiduotų tą objektą, mes tai darytume (perimtume – aut.). Kitas kelias kelias – politinis sprendimas. Griuvėsius nugriauti ir eiti į teismą bylinėtis dėl kompensacijos už sunaikintą nuosavybę. Bet jei Savivaldybė pralaimėtų tokią bylą, nugriovusi svetimą nuosavybę ir turėtų kompensuoti priteistą kainą, tai tikrai opozicija pasiūlytų regresą į Administracijos direktorių“, – ironizavo direktorius.

Jis patvirtino, kad problema yra rimta ir sprendimų ieškoma, o pirkti teisines konsultacijas, „kaip išplaukti be prisiteisimo“, siūlė ir meras. Anot A. Bartulio, kol kas dirbama, bet išeities nėra.

„Vilnius turi stadioną (nebaigtą futbolo – aut.), mes – „Gilo statybą“, – reziumavo komiteto pirmininkė Rima Juškienė.

Telefonas išjungtas

Bandėme pasiteirauti, kokius planus dėl teritorijos ir griuvėsių Žemaitės gatvėje puoselėja dabartiniai savininkai „Idea In“, tačiau rekvizituose nurodytas mobiliojo telefono numeris buvo išjungtas.

 

Gali būti aktualus skolų išieškojimas

Įtempiamos lubos Vilniuje https://cempianos.lt/