Ar Gilo griuvėsiai grius?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Savivaldybė suka galvą, ar galėtų sugrąžinti šią 3,7 hektarų teritoriją su stadionu ir apleista Gilo statyba miesto poreikiams.
Šiaulių miesto savivaldybė svarsto scenarijus, kaip iš privataus verslo perimti visuomenės poreikiams vadinamosios Gilo statybos griuvėsių teritoriją su stadionu ir nebaigtu statiniu. Griuvenos šiukšlynas miestiečius seniai veda iš kantrybės, o dabar ir miesto valdžiai akis bado – visiškai nebedera prie atnaujinamo centrinio miesto parko.

Griuvenos savininkai stebisi Savivaldybės užmoju. Esą patys „vystys projektą“.

Galimi scenarijai

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje teigė, jog problemai spręsti yra du keliai: „Arba statybą pabaigti, kas mažai tikėtina, arba rasti būdą pastatą nugriauti ir grąžinti tą vietą miestui.“

Teritorija su apleistu, vaiduokliu virtusiu statiniu ir stadionu yra 3,7 hektaro. Žemė – valstybės. Sklypas – miesto parko pašonėje. Pasak direktoriaus, iš esmės būtų siekiama, kad teritorija grįžtų miestui ir taptų parko dalimi.

Besikeičiantys griuvėsių ir stadiono savininkai pastaruosius šešerius metus nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Savivaldybė per teismus iš vienos buvusios savininkės UAB „Eurela“, kuri jau yra bankrutavusi, už 2015–2018 metus prisiteisė per 166 tūkstančius eurų skolos su delspinigiais. Bet pinigai iki šiol neatgauti. Už šią skolą Savivaldybei buvo siūlyti butai bendrabutyje Vilniuje.

Po „Eurelos“ Gilo statybos savininke tapusi UAB „Idea in“ už 2019 metus liko skolinga 20,4 tūkstančio eurų žemės nuomos mokesčio, o už 2020 metus – 22,8 tūkstančio eurų.

Nuo šių metų balandžio griuvėsiai ir stadionas parduoti naujiems savininkams – UAB „Biorent“ ir UAB „Ametrija“. Savivaldybė bandė pardavimą stabdyti, bet teismas parduodam turtui netaikė apsaugos priemonių. A. Bartulio žiniomis, naujieji savininkai iki šiol nėra sudarę sklypo žemės nuomos sutarties.

Direktoriaus nuomone, realų pagrindą turėtų scenarijus kreiptis į teismą dėl neprižiūrimo, fiziškai susidėvėjusio ir keliančio grėsmę aplinkai statinio nugriovimo. „Matome galimybę suformuoti tokią poziciją teisme. Jeigu įpareigotų Savivaldybę nugriauti pastatą, nugriautume, o po to savininkas susimokėtų“, – dėstė direktorius.

Kitas scenarijus – įtraukti į problemos sprendimą Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

„Valstybinė žemė nenaudojama efektyviai, Nacionalinė žemės tarnyba turi įstatyminę pareigą inicijuoti tokios žemės grąžinimą į valstybės fondą ir jos įveiklinimą kitais projektais,“ – sakė A. Bartulis, teigdamas, jog numatoma tartis su NŽT.

Svarstoma ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams galimybė.

„Parko teritorija tvarkoma ir ta erdvė būtų sutvarkoma, – teigė A.Bartulis. – Į stadioną jau bando regbininkai įsiprašyti, patys pjauna žolę. Tos dvi erdvės (stadiono ir nebaigtos statybos – red.past.) grįžtų miestui ir visuomenės poreikiui tenkinti. Už ją atsiskaitytume su savininkais rinkos sąlygomis, kaip numato įstatymas.“

Jeigu pavyktų perimti žemę visuomenės poreikiams, direktoriaus žodžiais, Gilo statybos teritorija taptų parko dalimi. Stadionas ir liktų stadionu, o nebaigtos statybos vieta gali būti pasiūlyta verslui su parku susijusioms veikloms, paslaugoms plėtoti.

Ratu sukasi dešimtmečius

Tris dešimtmečius stovi Gilo statyba Žemaitės gatvėje 70 C. Ją kažkada pradėjo statyti britų investuotojas, su pirmosios miesto valdžios po Nepriklausomybės atkūrimo palaiminimu nugriovęs nupirktą iš Šiaulių statybos bendrovės „Talša“ sporto salę. Atiteko jam ir šalia esantis statybininkų stadionas. Pradėjo statyti kazino, bet taip ir nebaigė.

2004 metais kauniečiai investuotojai planavo vietoj stadiono ir nebaigtos statybos statyti daugiabučių kotedžų kvartalą. Vizijos neįgyvendino, apleistą statybą ir stadioną pardavė.

Teritorija ėjo iš rankų į rankas, statinys virto vaiduokliu, aplinka benamių irštva ir šiukšlynu. Tik stadionas regbininkų prižiūrimas už leidimą treniruotis.

Pernai vasarą meras Artūras Visockas ėmėsi žygių stadioną perimti miesto poreikiams. Surengė apklausą per „Google“ platformą, ar žmonės pritartų? Didžioji dauguma iš beveik tūkstančio apklausos dalyvių pritarė. Meras tada žadėjo klausimą kone per savaitę išspręsti.

A. Bartulis prisimena, jog Savivaldybė pagal turto vertinimą buvo pasirengus sumokėti 29 tūkstančius eurų už stadioną. Bet verslininkai užsiprašė nerealiai didelės sumos – 600 tūkstančių eurų. Derybos tuo ir baigėsi.

Ką mano apie Savivaldybės vizijas ir scenarijus dabartiniai Gilo statybos griuvėsių ir stadiono savininkai, „Šiaulių kraštas“ klausė Klaipėdoje įsikūrusios UAB „Biorent“ atstovo.

Jis nepanoro įsivardyti, bet telefonu atsiliepė kaip „Biorent“ vadovas. Nustebo išgirdęs apie Šiaulių savivaldybės planus.

„Į mane niekas nesikreipė, – sakė „Biorent“ vadovas.– Mes tik įsigijome tą pastatą ir dar nieko nespėjome apiforminti, tik baigėsi teismai pardavėjo su Savivaldybe, teismas atmetė visas Savivaldybės pretenzijas, pradėsime tvarkytis dėl žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba. Mes tą objektą nusipirkom, kad vystytume savo projektą.“

Bet neatskleidė, nei koks tai projektas, nei kokią veiklą numato plėtoti. Tik atsakė, jog kartu su UAB „Ametrija“ projektą vykdytų.

Gal patys griuvėsius griautų?

„Nenoriu nieko komentuoti, kol vyksta projektavimas“, – teigė „Biorent“ atstovas.